Lietuvoje viešintis vyriausiasis Turkijos derybininkas ir ES reikalų ministras Egemenas Bagis “Veidui” atskleidė, dėl ko Turkija taip veržiasi į ES, kuri visai neskuba jos priimti.

V.: Pradėkime nuo Turkijos ambicijų įstoti į ES. Jūsų pačių vertinimu, kokia Europos Sąjungai būtų nauda iš Turkijos narystės?

E.B.: Europa šiandien turi problemų. Viena jų – energetikos krizė. 70 proc. visų energijos išteklių, reikalingų ES, yra arba į pietus nuo Turkijos, arba į rytus, arba į šiaurę.

Kitas dalykas – ekonominė krizė. Europai reikia naujų rinkų savo produkcijai ir paslaugoms realizuoti. ES kompanijos, įskaitant ir Lietuvos bendroves, yra vos trijų valandų skrydžio atstumu nuo 1,5 mlrd. vartotojų. Tai ir Balkanai, ir Kaukazas, ir Artimieji Rytai. O Turkija yra tiltas ir į energijos išteklius, ir į naujas rinkas.

Be to, Turkija yra kliūtis nelegaliai imigracijai, narkotikams, terorizmui.

V.: Kaip bandytumėte pakeisti Turkijos narystės ES priešininkų nuomonę?

E.B.: Jie turėtų suskaičiuoti išlaidas, kurių prireiks priėmus Turkiją, ir kiek kainuos, ją palikus už ES borto.

V.: Bet juk kalbame ne tik apie pinigus. Turkija – didžiulė valstybė, kuri, tapusi ES nare, galėtų diktuoti savo taisykles ir net keisti patį ES veidą.

E.B.: Mūsų šalyje gyvena apie 70 mln. turkų, o ES gyvena 500 mln. europiečių. Jei 70 mln. turkų nebijo 500 mln. europiečių, kodėl jiems bijoti turkų?

Juk Turkija nenori tapti ES nare šiandien arba rytoj, o tik tada, kai derybos bus visiškai baigtos. O tai atsitiks, kai Turkija bus visiškai pasirengusi tapti nare, o Europa bus pasirengusi ją priimti. Šis derybų procesas sustiprins Turkijos demokratiją, pakels į aukštesnį lygį žmogaus teises, įtvirtins skaidrumą. To ir reikia Europai – jai reikia partnerio, sąjungininko, gyvenančio pagal tokius pačius standartus.

V.: Sakote, ES reikalingas partneris. Kodėl tada šis partneris labiau simpatizuoja bendradarbiavimui su Rusija tiesiant “Pietų srauto” dujotiekį, o ne ES palaikomam “Nabucco”?

E.B.: Tarpvyriausybinis susitarimas dėl “Nabucco” buvo pasirašytas Ankaroje. O pats “Nabucco” yra 5 tūkst. km ilgio vamzdynas, kurio 3 tūkst. km bus nutiesta per Turkijos teritoriją.

Bet yra viena bėda – tiekimas. Projekto partnerės turi suprasti, kad dujos, kurios tekės šiuo dujotiekiu, neatsiras iš niekur. Mes deramės ir su Iranu, Iraku, Egiptu, Libanu, Azerbaidžanu, Turkmėnistanu, Kazachstanu. Bet daugiau nei 50 proc. visų gamtinių dujų vis tiek ateina iš Rusijos. Todėl su ja palaikome labai svarbius prekybinius santykius – taip, kaip ir jūsų šalis.

V.: Sakote, bus išspręsta daugybė problemų, jei Turkija taps ES nare. Kokie pačios Turkijos išskaičiavimai, dėl ko ji taip veržiasi į ES?

E.B.: Pasakyčiau taip: ES yra Turkijos dietologas. Jei nori gyventi sveikai, turi žiūrėti, ką valgai. Reikia ir pasportuoti. Bet tai daryti nėra lengva, jei tavęs niekas neprižiūri. Taigi eini pas dietologą, kuris tau išrašo receptą.

27 šalys dėl to tapo sveikesnės, jų ekonomika sustiprėjo, pagerėjo žmogaus teisių padėtis. Dabar galiu visa tai pasiūlyti savo šalies piliečiams – pradedant nuo maisto kontrolės ir baigiant aplinkos apsauga, mokesčiais, politinėmis teisėmis ir kt.

V.: Be derybų su ES patys to padaryti nesugebate?

E.B.: Mums būtų sudėtinga įgyvendinti kai kuriuos pokyčius, jeigu jų nereikalautų noras įstoti į ES. Pavyzdžiui, uždrausti kai kurias bausmes, sureguliuoti teismų darbą. Dabar mes turime sąrašą, ką padaryti, ir tai tampa daug paprasčiau.

V.: Ar tai nėra iš anksto užprogramuotas konfliktas? Ar Turkijos gyventojai nebus nusistatę prieš Bendriją, kuri nurodinėja, kaip jiems dabar reikės gyventi?

E.B.: Ne, jokio konflikto nėra. Visi žmonės nori auginti savo vaikus stabilioje, saugioje, turtingesnėje šalyje, jie supranta, kad visi šie pokyčiai – jų pačių labui.

V.: Kiek turkų palaiko narystę ES?

E.B.: Priklauso nuo to, kaip užduosi klausimą. Jei paklausi, ar narystė sustiprins Turkijos demokratiją, skaidrumą ir gerovę, teigiamai atsako 72 proc. Jei užduosi klausimą, ar gyventojai balsuotų už Turkijos narystę ES, tai patvirtina 60 proc. O jei perfrazuosi savo klausimą ir klausi, ar Turkija bus priimta į ES, tuo tiki tik 40 proc. gyventojų.
Mes ES narystės reikalavimus baigsime įgyvendinti iki 2013-ųjų pabaigos. Galimybė narystei įgauti atsiras 2014 m. Bet galutinis taškas bus padėtas tada, kai bus parengta politinė pačios ES platforma. Mes kantri ir apsisprendusi šalis.