BFL

Laisvosios rinkos ekspertai griauna valdžios pastangas kovoti su šešėliu ir ambicingą siekį dar šiais metais iš šešėlinės ekonomikos ištraukti 1 milijardą litų. Gyventojų pakantumas kontrabandai auga, šiais metais degalų, alkoholio ir cigarečių kontrabandą bei jų vartojimą pateisino net 66 proc. apklaustųjų, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir bendrovės “Spinter tyrimai” atliktas tyrimas.

Pernai šis rodiklis siekė 61 proc., o 2004-aisiais – tik 48 proc.

Kaip rodo apklausa, iš Vyriausybės numatytų kovos su šešėline ekonomika priemonių žmonės labiausiai pritaria nukreiptoms į valdžios reguliavimo ir korupcijos valdžios institucijose mažinimą. Valdžios reguliavimo, trukdančio užsiimti legaliu verslu, mažinimui pritaria 67 proc. apklaustųjų. Tiek pat tyrimo dalyvių palankiai vertina ir pasieniečių rotaciją bei griežtesnę jų pajamų kontrolę. Mažiausiai efektyvia priemone kovojant su šešėliu žmonės įvardija atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą. Tam pritarė 39 proc. respondentų.

Nepaisant valdžios vykdomų priemonių kovoje su šešėline ekonomika, didžioji dalis respondentų mano, kad per pastaruosius trejus metus nelegalių prekių vartojimo mastai Lietuvoje plėtėsi: 69 proc. apklaustųjų teigė, kad auga nelegalaus kuro vartojimas, 64 proc.- nelegalių cigarečių ir 53 proc.- alkoholio produktų.

Anot LLRI, nors banderolės ant tabako ir alkoholinių gaminių laikomos vienu iš būdų atskirti legalias prekes nuo nelegalių ir taip riboti nelegalių prekių apyvartą, apklausa parodė, jog didžioji dauguma gyventojų nežiūri, ar ant prekės yra priklijuota banderolė. Pirkdami tabaką ir alkoholį į banderolę dėmesį atkreipia 34 proc. apklaustųjų, tuo tarpu į ją nežiūri 57 proc. respondentų.

“Šį kartą rezultatai mus nemaloniai nustebino, nes tuo metu, kai tyrimas buvo atliekamas, jau buvo praėję apie pusę metų nuo deklaracijos, kad Vyriausybė ištrauks milijardą litų iš šešėlio, tačiau, kaip rodo mūsų tyrimas, gyventojų tolerancija kontrabandai didėja, vartojimas visų trijų kategorijų akcizais apmokestinamų prekių auga, o Vyriausybės taikomos priemonės, tos, kurios taikomos labiausiai ir aktyviausiai, yra neefektyvios. Tos, kurios būtų efektyvios, yra netaikomos”, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė LLRI prezidentė Rūta Vainienė.

Pasak jos, akcizų surinkimas, palyginti su pernai, blogėja. Keturių mėnesių akcizų surinkimų duomenimis, akcizų surinkimų plano nevykdoma beveik 6 proc. Įvertinant tai, kad auga BVP, didėja žmonių pajamos, ekonomikos aktyvumas, akcizų surenkama mažiau. Anot LLRI vadovės, tai galima pateisinti tik didėjančiu nelegalių prekių vartojimu. Geriausiai šiuo metu surenkamas yra tabako, o blogiausiai – degalų akcizas.

“Tai irgi byloja tam tikrą informaciją apie kovos su kontrabanda efektyvumą. Jeigu galima taip apibendrinti, tai greičiausiai tas milijardas šešėlinių pinigų keliauja priešinga kryptimi: ne milijardas traukiamas iš šešėlio, bet milijardas keliauja į šešėlį. Tai rodo ir gyventojų nuomonė, ir faktiniai akcizų surinkimo duomenys”, – teigė ekspertė.

LLRI skaičiavimais, šešėlis sudaro apie 29 proc. bendrojo vidaus produkto, tai yra 30 mlrd. litų.

Tyrimas buvo atliktas balandį. Jo metu iš viso buvo apklausti 1002 18-75 metų gyventojai. Tai jau penktoji tokio pobūdžio LLRI atliekama apklausa.