BFL

Kai prieš devynetą mėnesių Lietuvos banko valdybos pirmininko postą užėmė 38 metų advokatas, buvęs kandidatės į prezidentus Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas Vitas Vasiliauskas, pasigirdo abejonių, ar jis tinkamas šioms pareigoms. Esą jaunas, patirties bankininkystės srityje neturintis teisininkas nesugebės suvaldyti didžiulio ir sudėtingo bankų priežiūros aparato. Nepraėjus nė metams, V.Vasiliauskas įrodė, kad kritikai klydo.
Banko “Snoras” krizės akivaizdoje V.Vasiliauskas kartu su Lietuvos banko valdyba ir finansų ministre Ingrida Šimonyte veikė greitai ir ryžtingai: po anoniminės, sumaištį keliančios “Lietuvos ryto” publikacijos pastebėjus iš “Snoro” sąskaitų ištekant indėlininkų pinigus, staigiai priimtas sprendimas stabdyti banko veiklą ir jį nacionalizuoti, o paaiškėjus, kad dėl galbūt nusikalstamų akcininkų veiksmų banke turto liko perpus mažiau, nei buvo, – skelbti bankrotą.
Lietuvos banko valdyba nesipainiojo, bent jau pirmąją savaitę kantriai aiškino kiekvieną savo žingsnį ir nuolat kartojo, kad valstybės apdrausti indėliai iki 345 tūkst. Lt bus grąžinti. Toks elgesys Lietuvoje, kur įprasta visus sprendimus dangstyti po slaptumo kauke, o visuomenę informacija pirmiausia pasiekia įvairiausių gandų pavidalu, buvo naujas, tačiau veiksmingas – visuomenė jų žodžiais patikėjo.
“Susiklosčius analogiškai situacijai, mano reakcija būtų tokia pati. Nieko kitaip nedaryčiau, nes nebuvo pasirinkimo. Veiksmus ir poelgius padiktavo labai konkreti situacija ir labai konkreti grėsmė. Esu įsitikinęs, kad tas sprendimo būdas, kurį pasirinko Lietuvos bankas, buvo vienintelis teisingas”, – “Veidui” tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, krizinėmis savaitėmis dirbdavęs iki išnaktų.
Svarbiausia, kad išsakyti pažadai iš tiesų pildomi ir apdraustų indėlių grąžinimo procesas vyksta sklandžiai. Iki šios dienos per SEB banką jau grąžinta 2,3 mlrd. Lt, arba 60 proc., indėlių draudimo išmokų.
“Mano nuomone, V.Vasiliauskas tiesiog puikiai susidorojo su šiuo iššūkiu – veikė ryžtingai, nesislapstydamas. V.Vasiliauskas toks žmogus, kokio reikia šioms pareigoms: teisinis išsilavinimas, jaunatviškas ryžtingumas leidžia spręsti problemas labai kompetentingai. O buvęs Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas visus galus nuslėpdavo, stengdavosi absoliučiai nieko nedaryti”, – dabartinį Lietuvos banko valdybos pirmininką giria akademikas, bankininkystės ekspertas Antanas Buračas.
Finansų analitikas Valdemaras Katkus Lietuvos banko valdybai didelį pliusą rašo už tai, kad ji sugebėjo vieną probleminį banką atskirti nuo visos bankų sistemos ir krizė nepersimetė į kitus šalies bankus.
Vis dėlto tam tikrų klaidų neišvengta. Pirmąją krizės savaitę nuosekliai aiškinę savo veiksmus, vėliau V.Vasiliauskas ir I.Šimonytė išsikvėpė – nacionalizavus banką, informacijos, kas bus toliau, ėmė trūkti, todėl prie “Snoro” skyrių nusidriekė išsigandusių indėlininkų eilės. “Norėjosi daugiau aiškumo, nes centriniam bankui padėtis daugiau mažiau buvo žinoma”, – mano V.Katkus.

Optimizuos banko veiklą

Šiemet Lietuvos banke, kurio ankstesnis vadovas sulaukdavo priekaištų dėl neveiklumo ir stagnacijos, išties prasidėjo pokyčiai. Siekiant užkirsti kelią antram galimam pigių paskolų burbului, rudenį priimtos atsakingo bankų skolinimo taisyklės, įpareigojančios bankus reikalauti iš kliento 15 proc. įmokos, nustatančios, kiek pajamų turi likti šeimai sumokėjus paskolos įmoką ir t.t. Naujų veiklos gairių Lietuvos bankui nubraižė ir “Snoro” žlugimo pasekmės.
“Dar tvirčiau įsitikinome, kad visuomenės ekonominį švietimą būtina iškelti į pirmąsias mūsų prioritetų pozicijas ir įrašyti ryškiausiu šriftu. Perfrazuojant patarlę – kas pats saugosi, tam ir institucijos padeda. Naujausias pavyzdys: indėlininkai, kurie “Snore” turėjo klasikinius indėlius ir teisingai juos diversifikavo – laikė iki 345 tūkst. Lt, atgavo viską. Labai gaila subjektų, kurie susigundė perspektyva gauti didesnes palūkanas, įsigijo įmantresnių produktų, kaip obligacijų sertifikatai, ir dabar yra patekę į tokią nepalankią situaciją”, – apgailestauja V.Vasiliauskas.
Kitais metais Lietuvos bankas ketina analizuoti visus rinkoje siūlomus finansinius produktus ir siekti, kad vartotojai būtų labai aiškiai informuojami apie galimą riziką. Be to, nuo sausio pirmos dienos Lietuvos banke prasidės reforma, per kurią visos finansų rinkų priežiūros institucijų funkcijos bus sutelktos Lietuvos banko rankose. Tikėtina, kad pagaliau bus pajudinta ir už Šveicarijos centrinį banką didesnė Lietuvos banko struktūra. V.Vasiliauskas užsiminė, kad vykdant reformą ketinama optimizuoti banko veiklą.
“Jei kalbėsime apie centrinio banko optimalumą, taip, mes matome, kad dabar tai nerangus milžinas. Be abejo, savo vizijose ir artimiausiuose planuose matome struktūrinius pokyčius ir optimizavimą – tiek resursų, tiek sąnaudų, tiek žmogiškųjų išteklių požiūriu”, – planais dalijasi Lietuvos banko vadovas.
Telieka palinkėti, kad naujojo vadovo entuziazmas neišblėstų, o viltys, kad centrinis bankas nebebus tik pasyvus įvykių stebėtojas, pagaliau išsipildytų.