“Negeriu antidepresantų nuolat – nesu nuo jų priklausoma, bet kai pasidaro labai liūdna ar apima nerimas, išsitraukiu gydytojo seniai išrašyto “Xanax” ir išgeriu tebletėlę. Nemanau, kad tai pavojinga”, – pasakoja 27 metų Lina L., kuri pirmą kartą vaistų nuo depresijos receptą iš savo gydytojos gavo prieš ketverius metus. “Tada manęs laukė bakalauro darbo gynimas, labai jo bijojau, neužmigdavau naktimis, širdis visą dieną daužydavosi. Pasiskundžiau gydytojai, ir ši išrašė “Xanax” tablečių”, – pirmąją pažintį su antidepresantais prisimena Lina. Tuomet vaistus ji gėrė kasdien ir džiaugėsi greitu efektu – baimė greitai praėjo, pagerėjo nuotaika.

Apie galimą šalutinį poveikį ar galimybę prie šių vaistų priprasti mergina nei tuomet negalvojo, nei dabar dėl to nerimauja. Jos nuomone, tai lyg greitasis maistas, kai staiga apima alkis. “Gal mėsainis ir nėra labai sveika, bet nemanau, kad retai valgomas galėtų labai pakenkti. Užtat alkį numalšina, o tokia ir yra maisto paskirtis”, – antidepresantus su mėsainiais lygina Lina.

Vis dėlto gydytojai juokauti šia tema nėra linkę. Jie perspėja, kad vis daugiau žmonių į antidepresantus žiūri kaip ir Lina – pernelyg atsainiai. Ir vartoja jų vis daugiau, dažnai ne pagal paskirtį, o kartais jais netgi piktnaudžiauja.

Pernai metų pabaigoje paskelbtas Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad per 12 pastarųjų mėnesių antidepresantų yra gėrę net 7 proc. europiečių. Pusė šiuos vaistus vartoja reguliariai, kiti – retsykiais, kai kyla toks poreikis.

Įdomu tai, kad pagal antidepresantų vartojimą Europoje pirmauja Portugalija ir Lietuva, – šiose šalyse antidepresantus vartoja atitinkamai 15 ir 11 proc. suaugusių gyventojų, o tai dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Tarkime, vien ligonių kasų kompensuojamiems antidepresantams 2010-aisiais valstybė išleido beveik 18 mln. Lt, o gydytojai išrašė apie 360 tūkst. tokių vaistų receptų – 40 tūkst. daugiau nei 2007-aisiais. O kur dar gydytojų išrašyti nekompensuojamieji antidepresantai ar vaistai, kuriuos pacientams pavyksta įsigyti be recepto.

Beje, antidepresantų vis daugiau vartojama visame pasaulyje. Tarkime, 1995-aisiais per metus jų pasaulyje buvo suvartojama apie 3 mlrd. dozių, po dešimties metų – jau trigubai daugiau, apie 10 mlrd. dozių, na, o dabar per metus pasaulyje suvartojama apie 14 mlrd. dozių įvairių antidepresantų.

Vaistai nuo vienatvės?

“Tabletės, nuplaunančios visas nuodėmes, mintis ir jausmus. Tabletės, kurios sukuria kitą, chemijos iškreiptą realybę, numalšina kūno siunčiamus pavojaus signalus. Bėda nedingsta, tik sukuriama iliuzija, kad jos nėra. Viskas labai paprasta. Praryji ir eini toliau”, – tai citata iš bestseleriu tapusios Elisabeth Wurtzel knygos “Prozako karta”. Pridursime, kad šioje realybėje dingsta nesaugumas, netikrumas ir net vienatvė.

Europonis tyrimas tai patvirtina. Jis atskleidė, kad dažniausiai antidepresantus vartoja vieniši žmonės. Taip pat labai daug antidepresantus vartojančių žmonių nurodo, kad yra netekę darbo arba išėję į pensiją, kitaip tariant, netekę ne tik pajamų, bet ir aktyvesnės veiklos.

Ypač į antidepresantus, bent jau Europoje, linkusios moterys – tarp visų vartojančiųjų tokius vaistus jų yra bene 60 proc. Be to, didžioji dalis vartojančiųjų antidepresantus save priskiria prie žemesnės socialinės grupės.

Jei kalbėsime apie antidepresantų vartojimo priežastis, didžioji dalis žmonių juos renkasi išgyvendami depresiją, šiek tiek mažiau – tiesiog jausdami nepasitenkinimą gyvenimu. Kai kurie nurodė netgi labai konkrečias priežastis – nerimą dėl mokesčių ar baimę prarasti darbą, tačiau tokių mažuma. Tik labai nedidelė dalis žmonių antidepresantus vartoja ir dėl fizinių priežasčių, pavyzdžiui, kęsdami nuolatinį skausmą.

Beje, verta pabrėžti, kad antidepresantus pacientams dažniausiai skiria gydytojai. Tokią išvadą sufleruoja faktas, kad daugiau nei 60 proc. antidepresantus vartojančių europiečių per pastaruosius metus yra kreipęsi pagalbos į psichinės sveikatos specialistus.

Tačiau likusieji 40 proc., matyt, yra tokie kaip Lina L. – žmonės, antidepresantų sau paskiriantys patys. Būtent jie specialistams kelia didžiausią nerimą, juolab kad tokių vaistų be recepto gauti nėra taip sudėtinga, kaip atrodo.

Gauti nesunku

Viename interneto skelbimų puslapyje radome skelbimą pavadinimu “Antidepresantai”. Jame siūloma pirkti atliekamų vaistų – 30 tablečių “Xanax XR” 0,5 mg, 50 tablečių “Amitriptyline” 10 mg ir 10 tablečių “Mirzaten” 30 mg. Skelbime taip pat nurodoma, esą vaistai buvo skirti gydytojo, bet pacientui netiko.

Tokių ar panašių skelbimų – apstu. Be to, Lina L. tikina, kad antidepresantų galima įsigyti ir vaistinėje be recepto. “Niekas per daug netikrina recepto, jei paprašoma nestipraus vaisto, pavyzdžiui, “Zoloft”, – aiškina Lina L., kuri pati be recepto vaistų neperka, bet esą daug jos draugių taip daro.

Kita vertus, ir receptą tokiems vaistams gauti nesudėtinga. Kelių kalbintų gydytojų teigimu, jei pacientas pats prašo išrašyti antidepresantų, o gydytojui pasirodo, kad šie vaistai jam reikalingi, jų paskiriama ilgai nesvarstant. Tiesa, paprastai skiriami nestiprūs vaistai. “Nebūtina diagnozuoti depresijos. Jei žmogus ilgą laiką jaučiasi prislėgtas arba dėl staigaus streso išgyvena trumpalaikę depresinę būseną, kartais antidepresantai yra geriausia priemonė jam padėti”, – teigia gydytoja Irena Urbonienė.

Tačiau gydytojai sutinka ir su tuo, kad antidepresantai vis dėlto neišsprendžia liūdesį ar prislėgtumą sukeliančių problemų. Be to, vis daugiau pasaulyje atliekamų tyrimų rodo, kad jei tik galima išvengti antidepresantų, geriau rinktis kitus gydymo būdus.

Tarkime, Harvardo medicinos mokyklos žurnalo redaktorius, knygų apie psichinę sveikatą ir antidepresantų vartojimą autorius Robertas Whitakeris kaip pavyzdį pateikia 1990-ųjų eksperimentą. JAV Duko (Duke) universitete buvo atliekamas tyrimas su trimis pacientų, sergančių depresija, grupėmis. Pirmieji buvo gydomi be vaistų – jie lankė mankštą, kalbėjosi su specialistais, dirbo grupėmis. Antrieji buvo gydomi ir be vaistų, ir skiriant antidepresantų, o trečios grupės pacientai gydyti vien tik vaistais.

Po šešių savaičių vaistais gydytų pacientų būklė buvo vos geresnė nei kitų dviejų grupių pacientų. Tačiau po dešimties mėnesių rezultatai apsivertė aukštyn kojomis: be vaistų gydytos grupės pacientų sveikata buvo daug geresnė nei tų, kurie vartojo vaistus.

R.Whitakerio nuomone, tai puikiai įrodo, kad antidepresantai puikiai tinka siekiant trumpalaikio rezultato, tačiau ligos neišgydo, o tik numalšina jos simptomus.

Beje, atrodo, kad į tokią nuomonę ima atsižvelgti net farmacijos kompanijos. Štai “GlaxoSmithKline” prasidėjus ekonominei krizei ir prireikus taupyti lėšas apsisprendė, kad labiausiai biudžetas bus apkarpytas antidepresantų gamybai ir šių vaistų poveikio tyrimams. Ir ne dėl to, kad šie vaistai nebūtų pelningi. Priešingai. Tačiau, kompanijos atstovų teigimu, vaistai nuo depresijos kelia per daug abejonių, kad į juos būtų toliau investuojamos lėšos.

Panašiai elgiasi ir kitos farmacijos kompanijos – “AstraZeneca” ir “Pfizer”, neseniai irgi nusprendusios mažinti antidepresantų gamybos finansavimą.