Archyvuose dulkantys sovietmečiu Lietuvoje veikusio KGB dokumentai per kelerius metus turėtų tapti vieši, o tuo besirūpinantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRC) pirmąjį šūsnį dokumentų šio mėnesio pabaigoje paskelbs internete. Vėliau, KGB dokumentų viešinimo procesui įsibėgėjus, visuomenė galės išvysti dalies neprisipažinusių KGB agentų bylas ir, tikėtina, susipažinti su archyviniais KGB dokumentais, kuriuose minima ir politikė Kazimiera Prunskienė.

Kaip “Veidą” informavo LGGRC vadovaujanti Teresė B.Burauskaitė, pirmieji publikuojami dokumentai bus apie KGB ir jos padalinių vadovus. Tiesa, dalis pavardžių dokumentuose gali būti užtušuotos, mat skelbti prisipažinusių kagėbistų pavardes draudžia įstatymas. Vis dėlto LGGRC direktorė neatmeta, kad viešumą gali pasiekti dokumentai ir su K.Prunskienės pavarde: “Tikrai nevengsime ir tų dokumentų, kuriuose figūruoja jos pavardė. Jeigu jos veikla ir pavardė arba slapyvardis pateks į mūsų nagrinėjamą dokumentą, ji ten atsiras. Tačiau jokiu būdu tai nėra specialus mūsų tikslas.”

Kokia medžiaga ir kokiu periodiškumu bus skelbiama vėliau, kol kas neaišku. “Tikslas – kuo išsamiau pavaizduoti KGB įstaigos veiklą pagal tam tikras temas”, – aiškina T.B.Burauskaitė.

Algirdas Endriukaitis, Nepriklausomybės Akto signataras ir vienas iš ekspertų grupės, padėsiančios spręsti, kokius KGB dokumentus prasminga skelbti, narių, sako, kad publikuojami archyviniai dokumentai turėtų padėti ugdyti lietuvių pilietinį sąmoningumą: “Dokumentai atskleis tikruosius KGB veiklos mastus, tą KGB vykdytą žmonių luošinimą, ir žmonės sužinos, kokios apimties siaubas tai buvo, kokia tai buvo industrija, nors dabar kai kas tą įtaką ir bando sumenkinti.”