Dalia Grybauskaitė pirmadienį taip pat sakė, kad nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčiai ateityje yra “diskutuotini”, tačiau jie negali būti laikomi priemone biudžeto skylėms lopyti.

“Jokių sprendimų nepriimsiu ir nepritarsiu, kol nebus įvykdyti anksčiau duoti įsipareigojimai iki liepos pirmosios apsispręsti dėl kompensavimo mechanizmo už pensijų sumažinimą. Tai mano sąlygos”, – žurnalistams pirmadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Siekdama sumažinti biudžeto deficitą be kitų priemonių Vyriausybė siūlo mažinti motinystės išmokas ir pradėti ilginti pensinį amžių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas praėjusią savaitę sakė, kad konkretus sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas galėtų būti pasirinktas birželio pabaigoje arba liepos pradžioje.

Ministro teigimu, šiuo metu yra “keli aiškūs ir konkretūs variantai”.

Komentuodama galimus nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius, D.Grybauskaitė sakė, kad jie negali būti svarstomi kaip biudžeto skylių kamšymo priemonė, nes pajamos iš jų neitų tiesiogiai į centrinį biudžetą.

“Jie negali būti iš viso svarstomi kaip biudžeto skylių kamšymas. Tokie mokesčiai ateityje yra diskutuotini”, – sakė prezidentė.

Kol kas Vyriausybė paskelbė tik du žingsnius, dėl kurių apsisprendė siekdama mažinti biudžeto deficitą, – ilginti pensinį amžių ir mažinti motinystės (tėvystės) išmokas. Tačiau apklausti Lietuvos gyventojai šį pasirinkimą vertina skeptiškai arba neigiamai. Tarkime, pensinio amžiaus ilginimui nepritaria kone trys ketvirtadaliai respondentų, o pritaria vos 2,6 proc.

Labiau nuomonės išsiskyrė dėl motinystės išmokų mažinimo (regis, labiausiai dėl to, kad motinystės (tėvystės) pašalpos kai kuriems jau nebegresia, o pensinio amžiaus ilginimas palies visus, kurie jo sulauks).
Tačiau valdžios atstovams nei ši, nei kita visuomenės nuomonė neįdomi – sprendimai jau priimti. O į Lietuvos gyventojų siūlymus, kaip taupyti, aukščiausi mūsų politikai reaguoja abejingai.

Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus ilginti pensinį amžių?

Neigiamai  72,2 proc.
Neutraliai  15,4 proc.
Nežinau  5 proc.
Kitos išeities nėra  4,8 proc.
Teigiamai  2,6 proc.

Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus mažinti motinystės išmokas?

Neigiamai  38,4 proc.
Neutraliai  35 proc.
Teigiamai  13,6 proc.
Nežinau  7,2 proc.
Kitos išeities nėra  5,8 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. birželio 14–16 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Šalies premjeras Andrius Kubilius sako, jog pirmiausia svarstoma apie biudžeto išlaidų mažinimą, o ne apie naujus mokesčius.

“Dabar galbūt darysime sprendimus, kurie mažintų išlaidas, pavyzdžiui, pratęsime visų atlyginimų sumažinimą, pradedant nuo Seimo ir Vyriausybės narių, nes tas sumažinimas baigiasi šių metų pabaigoje”, – penktadienį Seime žurnalistams sakė A.Kubilius.

Jo teigimu, norint per artimiausius dvejus metus šalies deficitą sumažinti iki 3 proc. BVP, reikia įgyvendinti visą priemonių paketą.

“Išties, tai, ką turime padaryti, lyginant su tuo, ką padarėme praėjusiais metais, nėra tiek daug – ekonomika tikrai rodo gerų ženklų, ir tai, ką turėsime padaryti, turime padaryti”, – teigė jis.

Jis tvirtino, jog biudžeto deficito mažinimo problema bus įveikta “protingai”.

“Mes ir tą problemą įveiksime, ir įveiksime protingai, tardamiesi, nedarydami neapgalvotų, chaotiškų judesių”, – sakė premjeras.

Pasak žiniasklaidos, planuodama kitų metų valstybės biudžetą Vyriausybė svarsto galimybę didinti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčius bei 0,1 proc. apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, mažinti motinystės pašalpas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvos Vyriausybę svarstyti galimybes mažinti motinystės išmokas, įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, taip pat “žaliąjį mokestį” transporto priemonėms.

Planuodama kitų metų valstybės biudžetą Vyriausybė svarsto galimybę didinti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčius bei 0,1 proc. apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Taip pat jau galandamas kirvis ir motinystės pašalpoms kirsti, rašo “Lietuvos rytas”.

Tokie planai išdėstyti praėjusią savaitę Vyriausybės parengtame pranešime valdančiųjų partijų Seimo nariams. Tačiau atrodo, kad didinti esamus ar įvesti naujus mokesčius Vyriausybei nebus lengva. Dienraščio žiniomis, šią savaitę posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio valdyba nutarė nepritarti bet kokios mokestinės naštos didinimui.

Daugiausia dėmesio skiriama “Sodrai”. Siūloma, kad “Sodra” ateityje mokėtų tik draudžiamąją pensijos dalį, kuri priklausytų nuo kiekvieno žmogaus įmokų. Tuo tarpu pagrindinė pensijos dalis, Vyriausybės vadinama “solidariąja”, būtų mokama iš valstybės biudžeto.

Tam reikalingų papildomų lėšų būtų galima gauti padidinus gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius. Galimi naujų mokesčių tarifai Vyriausybės parengtame dokumente neminimi.

“Sodros” pervedimų į privačius pensijų fondus kitais metais siūloma nedidinti ir palikti 2 proc. Taip būtų galima sutaupyti 600 mln. litų. Vyriausybė taip pat siūlys neatidėlioti pensinio amžiaus ilginimo.

Vienintelė gera žinia – siūlymas nustatyti maksimalias “Sodros” įmokas daugiausia uždirbantiems žmonėms. Šios lengvatos jau seniai reikalauja užsienio investuotojai.

Motinystės (tėvystės) pašalpas Vyriausybė siūlo mokėti tik 1 metus, o maksimali išmoka negalėtų viršyti 1,5 vidutinės algos dydžio.

Pagal dabartinį vidutinį atlyginimą maksimali pašalpa siektų 3046 litus neatskaičius mokesčių. Dabar maksimali pašalpa neatskaičius mokesčių siekia 5850 litų, o nuo liepos – 4680 litų.

Pastarieji pakeitimai leistų sutaupyti 800-900 mln. litų. Dar 300 mln. litų siūloma sutaupyti įvairių pašalpų ir išmokų sąskaita. Kurios pašalpos galėtų būti mažinamos ar naikinamos, Seimo nariams parengtame dokumente nedetalizuojama.

Jame užsimenama ir apie būtinybę įvesti turto bei naujus akcizo tipo mokesčius importuojamoms prekėms, pavyzdžiui, automobiliams.

Dokumente raginama apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Tačiau siekiant nepakenkti neturtingiems gyventojams reikėtų nustatyti nedidelį mokesčio tarifą, pavyzdžiui, 0,1 proc. Vyriausybė skaičiuoja, kad toks esą nedidelis mokestis biudžetą galėtų papildyti 500-700 mln. litų.

Siūloma nenustatyti jokių išimčių, nes pagrindines pajamas ketinama gauti iš nedidelės vertės nekilnojamojo turto, kurio yra daugiausia.

“Nauji mokesčiai trumpuoju laikotarpiu, žinoma, duotų efektą – papildytų biudžetą, o socialinių išmokų mažinimas palengvintų valstybės finansinę naštą. Tačiau toks efektas būtų trumpalaikis. Statistika rodo, kad emigracija toliau didėja, pagrindiniai darbo ištekliai išvažiuoja – vėl įsisuksime į ratą, kai nepagrįstai kils darbo užmokestis, o kokybės neturėsime”, – prognozuoja Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė.

“Mūsų mokesčių sistema yra pasiekusi tą vadinamosios Lafero kreivės vietą, kai bet koks mokesčių pakėlimas reiškia mažesnį jų surinkimą ir šešėlio didėjimą. Juk jau dabar skaičiuojama, kad kas ketvirtas perka nelegalius degalus, kas trečias rūko nelegaliai įvežtą tabaką. Atvirkščiai, mokesčiai turėtų mažėti, kad jų būtų surinkta daugiau”, – įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Tačiau Andrius Kubilius sako, kad apie mokesčių naštos mažinimą kalbėti netinkamas laikas, ir tikisi, jog biudžetą būtų galima papildyti tempiant verslą iš šešėlio, nors nepamatuotas mokesčių kėlimas verslą būtent ten ir stumia.

“Didinti pajamas keliant ar įvedant naujus mokesčius – šios galimybės jau išsemtos, nebent būtų kažkoks kraštutinis atvejis. Mokesčiai jau buvo padidinti, atsisakyta lengvatų, o dažnas mokesčių keitimas kelia sumaištį ir tikrai neskatina verslo, kuris galėtų ir turėtų kurti darbo vietas”, – dėsto finansų ekspertas M.Vaičiulis.

“Jau prisitaupėm, – liūdnai konstatuoja finansų analitikė D.Rakauskaitė. – BVP krito, nes labai stipriai sumažėjo įmonių pardavimas, daug žmonių atleista, vadinasi, mažėja biudžeto pajamos ir iš PVM, ir iš pajamų mokesčio. Verslas rodo atsigavimo ženklų. Biudžeto pajamas galima gausinti tik jo sąskaita”.

Beje, dar vienas pavojus biudžetui – laikinai galiojantys algų ir išmokų sumažinimai. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, jei jų nepratęsime ir neįvesime naujų mokesčių, valstybės skola 2012 m. gali užaugti ir iki 60 proc. BVP.

Rezervai – struktūrinėse reformose

G.Švedienė tikrojo taupymo siūlo imtis pradedant nuo didžiausių reformų reikalaujančių, vis dar tebesitęsiančių ir vis dar nebaigtų socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos ir švietimo sričių. “Jas užbaigus tikrai būtų sutaupyta daug biudžeto lėšų”, – patikina valstybės kontrolierė.

“Iš tiesų ėmus įgyvendinti daugiabučių renovavimo programą ir sveikatos apsaugos sistemos, kuri viena neefektyviausių pasaulyje, reformą, per metus galima sutaupyti po milijardą litų iš kiekvienos, o ilgesniu laikotarpiu ir gerokai daugiau”, – įsitikinęs S.Besagirskas. Tačiau kažkodėl negirdėti premjero kalbų, kiek bus sutaupyta vykdant struktūrines reformas.

Na, o Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas skaičiuoja, kad pardavus dalį valstybės akcijų įmonėse, net neprarandant jų kontrolės, galima išlošti beveik milijardą.

Politikams linkstant kelti mokesčius, ekonomistai ragina taupyti ir ieškoti būdų, kaip skatinti BVP augimą.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas Nerijus Mačiulis mano, kad daug geresnė biudžeto balansavimo priemonė yra jo išlaidų mažinimas, o ne bandymas gauti papildomų pajamų įvedus naujus mokesčius.

“Trumpuoju laikotarpiu biudžeto pajamas būtų galima padidinti privatizuojant vieną iš daugelio neefektyvių, mažai pridėtinės vertės kuriančių valstybinių įmonių, kurios, be kitų, turi ir pinigų plovimo funkciją. O ilguoju laikotarpiu reikėtų daryti tai, apie ką visi šalies ekonomistai šneka seniai ir nuolatos – mažinti biurokratines išlaidas, skaidrinti viešuosius pirkimus”, – siūlo ekspertas.

Kai kurie ekonomistai apskritai kritikuoja Vyriausybės sprendimą žūtbūt per dvejus metus sumažinti šalies fiskalinį deficitą iki 3 proc. “Reikia strategiškai mąstyti. Jei ekonominė politika teisinga, po kurio laiko sumažinsime biudžeto deficitą, o jei bet kokiais būdais sumažinsime jį šiandien, ateityje tai lems valstybės pajamų mažėjimą. Nereikia išsikelti vienintelio tikslo žūtbūt įstoti į euro zoną 2012-aisiais. Kai padėtis pagerės, tada ir galvosime apie įstojimą. Dabar mums šito nereikia”, – mano profesorė O.G.Rakauskienė.

Tokią išeitį mato ir E.Masiulis. “Vienas sprendimas – biudžeto deficito mažinimas iki 3 proc. per ilgesnį laikotarpį. TVF sako, kad Lietuvos ekonomika per septynerius metus gali atsitiesti, todėl neaišku, kodėl per dvejus metus norime atitikti Mastrichto kriterijus. Gal verčiau pamažu siekti tikslo ir kasmet po vieną procentą deficito susimažinti”, – svarstė E.Masiulis.

Kol kas dar neaišku, ar gyventojams, turintiems būstą ir automobilį, teks dar labiau paploninti savo pinigines. Tačiau dėl vieno mokesčio, kuris įsigalios nuo kitų metų sausio, abejonių nėra – Lietuva Europos Sąjungai įsipareigojusi pakelti dyzelino akcizą. Finansų ministerijos skaičiavimais, nuo 2011 m. dėl akcizų didinimo 10 proc. litras dyzelino Lietuvos gyventojams pabrangs apie 12 ct.

"Veido" archyvas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas mato dar vieną alternatyvą – progresinius mokesčius. “Manau, kad daugiau bus kalbama ne tiek apie mokesčių didinimą, kiek apie išlaidų mažinimą. Blogiausiu atveju, jei reikės koreguoti mokesčių sistemą ir ieškoti papildomų pajamų, variantas būtų progresiniai mokesčiai, kurie galėtų būti taikomi ne tik darbo pajamoms, bet ir kitoms – dividendų, nuomos ir pan. Jei lygintume automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius, kurie palies beveik visus gyventojus, progresinis mokestis šiek tiek logiškesnis”, – “Veidui” sakė politikas.

Kol kas politikai nesiūlo progresinių mokesčių schemos, bet maždaug prieš metus šnekėta, kad uždirbantiesiems daugiau nei 10 tūkst. Lt būtų galima taikyti aukščiausią tarifą – 40 proc. Tačiau VMI duomenys rodo, kad žmonių, kurie galėtų mokėti didžiausius mokesčius, Lietuvoje bent jau oficialiai labai nedaug, tad vėl kyla klausimas, ar šis mokestis duotų akivaizdesnės naudos biudžeto pajamoms.

Štai pernai, VMI duomenimis, daugiau nei 10 tūkst. Lt per mėnesį gavo mažiau nei 9 tūkst. gyventojų – 0,6 proc. visų gaunančių pajamas Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu net 39 proc. Lietuvos gyventojų pajamos sudaro iki 860 Lt neatskaičius mokesčių, o 27 proc. – nuo 1–2 tūkst. Lt. Neabejotinai ne visos nemažos dalies gyventojų pajamos į oficialią statistiką neįtrauktos, nes gautos iš šešėlinio verslo, tad jų apmokestinti neišeitų.

Daugelis ekonomistų baiminasi, kad įvedus progresinius mokesčius geriausi ir brangiausiai mokami specialistai iš Lietuvos emigruos, o užsienio verslininkams šalis bus nepatraukli.

Ministro pirmininko patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Mykolas Majauskas teigia, kad nekilnojamojo turto mokestis reiškia pusę milijardo litų pajamų be jautriausių išmokų karpymo.

Abot jo, Lietuvoje mokestinė našta yra palyginamai maža – apie 30 proc. nuo BVP. Patarėjo teigimu, tai yra gerokai mažiau nei euro zonos vidurkis – apie 40 proc. ir skandinavų šalių, kur apmokestinimas kai kuriose šalyse siekia apie 50 procentų.

„Išlaidoms viešojo sektoriaus biudžete ženkliai viršijant pajamas turime ieškoti papildomų sprendimų, tačiau tokių, kurie nepabrangintų darbo jėgos ir nepakenktų Lietuvos eksporto konkurencingumui. Svarbu neapsunkinti ekonomikos atsigavimo apsaugant eksportą kaip pagrindinį ekonomikos variklį“, – teigia M. Majauskas.

M. Majausko nuomone, NT mokestis taip pat naudingas socialinei atskirčiai mažinti – apmokestinimo mechanizmas, nustatantis prievolę daugiau mokėti didesnės vertės nekilnojamąjį turtą turintiems gyventojams de facto suteikia papildomo progresyvumo (vertikalaus teisingumo) apmokestinimo sistemai, užtikrindamas, kad turtingesnieji, t.y. galintys mokėti, daugiau prisideda prie viešųjų išlaidų finansavimo. Nekilnojamojo turto apmokestinimo atveju, tokiomis viešosiomis išlaidomis paprastai nurodoma atitinkamos teritorijos viešoji infrastruktūra, turinti tiesioginės įtakos ir nekilnojamojo turto vertei.

„Tokiu mokesčiu atsirastų ir papildomi „alternatyvūs“ kaštai nekilnojamojo turto savininkams, skatinantys efektyviau naudoti turimą nekilnojamąjį turtą, kartu veikiantys kaip naujų kainų „burbulų“ prevencijos priemonė. NT burbulų subliuškimo kaštai ekonomikai ir visuomenei yra ženkliai didesni nei mokestinė našta siekiant jų išvengti. Žinoma, bet koks naujas mokestis turėtų apsaugoti labiausiai pažeidžiamus ir paprastai pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomi įvairūs lengvatų (sumažinimo) mechanizmai – mažesni mokesčio tarifai, neapmokestinamojo turto vertė, plotas, lengvatos socialiai jautrioms grupėms ir panašiai“, – teigia M. Majauskas.

Finansų ministerijos duomenimis, NT mokesčio ES neturi tik Estija ir Malta. Visose kitose ES narėse NT, įskaitant ir gyvenamuosius būstus, yra mokesčio objektai. M. Majauskas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje yra pakankamai išplėtota institucinė NT administravimo, registro sistema, kas leistų gana lengvai mokesčių inspekcijai administruoti išplėstą nekilnojamo turto mokestį.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcija nepritaria planams apmokestinti senesnes nei penkerių metų privačias transporto priemonės.

„Daugumą Lietuvos gyventojų, kurie turi nenaujus automobilius, apkrauti papildomu mokesčiu sunkmečiu nėra teisinga. Būtina rūpintis aplinkosauga ir siekti, kad gyventojai važinėtų kuo naujesniais automobiliais, tačiau tai reikia daryti palaipsniui, nekertant per žmonių kišenes. Pirmiausia reikėtų sugriežtinti reikalavimus orą teršiantiems automobiliams“, – siūlo LiCS frakcijos narys Artūras Melianas.

LiCS frakcija vertina Vyriausybės pastangas subalansuoti valstybės biudžetą ir kviečia visas frakcijas konstruktyviai ieškoti kitų sprendimų, kurie skatintų ekonomikos augimą.

"Veido" archyvas

Ekonomistai mano, kad Lietuva sunkiai atlaikytų naujų mokesčių bangą – progresiniai mokesčiai paskatintų iš šalies emigruoti geriausius specialistus, o nekilnojamojo turto ir automobilių apmokestinimas smarkiausiai kirstų nukraujavusiai vidurinei klasei ir grąžintų Lietuvą į recesiją.

Premjeras Andrius Kubilius turi akivaizdžią silpnybę – pomėgį didinti mokesčius. Visus su tuo susijusius siūlymus jis sutinka itin entuziastingai. Taip nutiko ir praėjusią savaitę, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovei Catrionai Purfield pasiūlius Lietuvoje įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokestį. Premjeras tuoj pat nusitvėrė šios minties ir leido suprasti, kad mokesčių pasikeitimai nuo 2011 m. neišvengiami, o minėti du nauji mokesčiai esą teisingi, nes apmokestina turtą ir prabangą.

Vis dėlto pasigilinus į statistiką matyti, kad tos prabangos ne tiek ir daug. Automobilių parkas mūsų šalyje vienas seniausių Europoje – lietuviai dažniausiai važinėja 14–16 metų senumo mašinomis. O prabangių namų, kurių vertė prasidėtų nuo pusės milijono litų, Registrų centro duomenimis, 2009 m. pradžioje buvo tik 1,2 proc. Net 82 proc. nekilnojamojo turto Lietuvoje vertė – iki 100 tūkst. Lt.

Ekonomistai stebisi, kodėl TVF daro tokią didelę įtaką Lietuvos politikams, kurie linksi galvomis, pritardami griežčiausiems šio fondo siūlymams. “TVF dabar diktuoja mūsų ekonominę politiką, kuri nenaudinga mūsų gyventojams. Mes turime galvoti apie savo mažos šalies interesus, o ne taip beatodairiškai vykdyti TVF politiką, kurią itin kritikuoja ir Nobelio premijos laureatai, na, kad ir Paulas Krugmanas”, – tvirtina Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos katedros profesorė habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė.

Nauji mokesčiai Lietuvą vėl sviestų į recesiją

“Kalbas apie naujus mokesčius vertinu neigiamai. Šiuo metu, kai ekonomika nustekenta ir žmonės ypač nuskurdę, apmokestinti vienintelį dalyką, kurį jie turi – butus ar sodybas, reikštų visiškai sunaikinti vidurinę klasę, kuri yra pagrindinė mokesčių mokėtoja. Dabar įvesti nekilnojamojo turto mokestį būtų represinė priemonė. Reikia galvoti apie ateitį, juk įvedus naujų mokesčių laukia visiškai priešingas rezultatas – žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, biudžetas neteks dar daugiau pajamų”, – neabejoja O.G.Rakauskienė.

Tokiai nuomonei pritaria ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Jis įsitikinęs, kad įplaukų į biudžetą priklausomybę nuo mokesčių tarifų rodanti Lafero kreivė jau pasiekė kritinį tašką, nuo kurio mokesčių didinimas reiškia mažesnį pajamų surinkimą. “Akcizo padidinimas reiškia, kad kas ketvirtas lietuvis pilasi kontrabandinių degalų, pasienio gyventojai negeria vietinio alkoholio ir nerūko vietinių cigarečių. Jau pasiekėme tokį tašką, kad reikia grįžti atgal ir mažinti mokesčius”, – daro išvadą ekonomistas.

Nauji mokesčiai ne tik dar labiau nuskurdintų gyventojus, kurių atlyginimai ir pensijos sunkmečiu mažėjo, bet ir paskatintų dar didesnį šešėlinio verslo plėtimąsi. Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, pernai beveik 40 proc. Lietuvos gyventojų gavo šešėlinių pajamų.
Premjero siūlymui įvesti naujų mokesčių nepritaria nei prezidentė, nei valdančiosios koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis. Nors diskusijos dėl mokesčių dar neprasidėjo, koalicijos partneriai žada priešintis sumanytoms naujoms rinkliavoms. Su partneriais diskusijos dėl mokesčių prasidės birželį, o sprendimas turėtų būti priimtas rugsėjį.

“Bendra mūsų frakcijos ir partijos nuostata tokia, kad nebeturime teisės įvesti naujų mokesčių. Esame įsitikinę, kad mokesčiai jau padidinti tiek, jog tolesnis jų kėlimas gali suveikti priešingai. Dabar artimiausiais metais prognozuojame nuosaikų ekonomikos augimą, o priėmus tokius sprendimus galime vėl grįžti į recesiją”, – “Veidui” tvirtino Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Ministras pritarė ekonomistų nuogąstavimui, kad nekilnojamojo turto mokestis būtų ypač didelis smūgis statybų ir nekilnojamojo turto rinkai, kuri šiuo metu ir taip sunkiai kapstosi iš nuosmukio.

Vis dėlto, regis, konservatoriai bent jau dėl nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo laikysis gana griežtai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma primena, kad nekilnojamojo turto mokestis numatytas ir Vyriausybės programoje. O premjeras A.Kubilius tikisi įvedus naujų mokesčių per dvejus metus surinkti 500 mln. Lt. Tik kaip jam tai pavyks padaryti, kol kas neaišku, nes, Finansų ministerijos skaičiavimais, iš nekilnojamojo turto mokesčio pavyktų surinkti tik 40–73 mln. Lt, o tai per kukli suma biudžeto skylėms užkamšyti – Vyriausybė užsimojo per dvejus metus skirtumą tarp pajamų ir išlaidų sumažinti 4,5 mlrd. Lt.

S.Besagirskas nesupranta, kodėl reikia naujo mokesčio, kurio indėlis į deficito mažinimą būtų toks menkas. “Vienintelis Vyriausybės tikslas – išspręsti fiskalinę problemą, mažinti deficitą, bet ką reiškia tie 73 mln. Lt, palyginti su planuojamais sutaupyti keliais milijardais? Vien VMI šio naujo mokesčio administravimas kainuos mažiausiai 10 mln. Lt. Mokesčiai, iš kurių surenkamos ašaros, o visuomenės pasipiktinimas didžiulis, neturėtų egzistuoti”, – kritikavo ekonomistas.

Atsinaujinusi diskusija dėl nekilnojamojo turto mokesčio tik dar kartą įrodo, kad Ministro pirmininko pažadais ir Nacionaliniu susitarimu, kuriame teigiama, kad nauji mokesčiai nebus įvedami, tikėti negalima – įsitikinęs Liberalų ir centro frakcijos narys, Finansų ir biudžeto komiteto narys Žilvinas Šilgalis.

Jo nuomone, nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas valstybei padarytų daugiau žalos nei duotų naudos, o ypatingai šiuo laikotarpiu. Tai patvirtina ir ne kartą finansų ministrės Ingridos Šimonytės bei ankstesnių finansų ministrų viešai išsakyta nuomonė, kad nekilnojamo turto mokesčio surinkimo pajamos nepadengs administravimo kaštų, išskyrus jei jis taptų visuotiniu ir turto mokestį mokėtų visi Lietuvos gyventojai, tarp jų ir pensininkai.

“Panašu, kad Seimui beliko tik apsvarstyti, kokį mokesčio modelį pasirinkti – apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, ar tik brangesnį. Tačiau esu įsitikinęs, kad įvesti nekilnojamojo turto mokestį šalyje nereikia. Tai nesukurtų jokios pridėtinės vertės, o valstybės biudžetui greičiausiai dar ir padarytų žalą. Derėtų nepamiršti, kad žmonių nekilnojamasis turtas įsigyjamas iš jau vieną kartą apmokestintų pajamų. Tokį mokestį galima būtų drąsiai vadinti ir išskirtiniu mokesčiu vilniečiams, nes turto mokestį nulemtų rinkos kaina, o būtent Vilniuje nekilnojamojo turto kainos yra didžiausios”, – teigė Seimo narys.

Seime užregistruotos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, kuriomis remiantis, numatoma apmokestinti ne tik įvairias tuščias kompiuterines laikmenas, bet ir visą buitinę techniką, turinčią galimybę įrašyti bei atkurti audio ir video įrašus. Tai apima ir daugelį mobiliųjų telefonų, tokią įrangą turinčius vaizdo ir garso grotuvus, muzikinius centrus, netgi automobilines magnetolas.

“Prisidengdama kova su piratavimu ir tarsi rūpindamasi autorių teisėmis, konservatorių valdžia ketina apmokestinti ir buitinės technikos pardavėjus, prekiaujančius kompiuteriais, telefonais, vaizdo bei garso įrašymo technika, netgi naujais televizoriais. Atrodo, jog netrukus sulauksime, kad teks mokėti ir už žvilgsnį į Gedimino pilį ar giedrą tėviškės dangų, o vieninteliai gyvi padarai, kurie nebus apmokestinti, liks tik kregždutės”, – sakė partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento narys, Prezidentas Rolandas Paksas.

Priklausomai nuo įrenginyje esančio atminties talpos dydžio, mokestis sudarys nuo pusantro iki keturiasdešimties litų už įrangos vienetą. Asmeniniams kompiuteriams siūloma nustatyti fiksuotą 20 litų kompensacinį mokestį. Minėti mokesčiai įsigaliotų nuo liepos mėnesio ir būtų peržiūrimi ne rečiau kaip dveji metai.

“Įsigijęs apmokestintą laikmeną, vartotojas ir toliau galės piratiniu būdu iš interneto parsisiųsti muziką ar kino filmą. Tad argumentai, kad vadinamas kompensacinis mokestis mažins piratavimą, nėra tvirti. Jau šiandien daugelis Lietuvos žmonių, ypač gyvenančių pasienyje, buitinę techniką perka kaimyninėse valstybėse, kur ji gerokai pigesnė negu Lietuvoje. Tad ši įstatymo pataisa tik dar labiau pabrangins telefonus ar kompiuterius, kurių bus parduodama mažiau. Mažės parduotuvių apyvarta, teks atleisti darbuotojus – visa tai atsitiks tolesnių konservatorių kalbų apie vis gerėjančias verslo sąlygas ir paramą jam fone. Bet tai nieko naujo – jie tiesiog tęsia privalomu sveikatos draudimo mokesčiu pradėto dvigubo ar trigubo Lietuvos žmonių ir verslo apmokestinimo tradicijas”, – sakė R. Paksas.

R. Pakso teigimu, valstybės biudžeto deficitą pirmiausiai reikia balansuoti mažinant valstybės institucijų išlaidas valdymo reikmėms, bet ne naujais mokesčiais ir didesniais akcizais.