Įžengdama į Naujuosius metus Lietuva turi pagrindo vilčiai, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Įžengdami į Naujuosius, esame kupini vilties. Šiai vilčiai turime pagrindo”, – sakoma prezidentės sveikinime.

D.Grybauskaitės teigimu, besibaigiantys 2010-ieji buvo rimtų išbandymų metai, tačiau jie tik sustiprino.

“Praėjusieji buvo rimtų išbandymų metai. Tačiau jie suteikė gyvenimo patirties ir išminties. Užsigrūdinome ir sustiprėjome”, – sakė prezidentė.

“Naujieji atveria naujas galimybes mūsų siekių realizavimui. Susitelkime, padėkime vienas kitam. O sėkmė telydi mūsų pastangas ir darbus”, – teigė D.Grybauskaitė.

Tradicinėje apklausoje Metų žmogumi šiemet vėl išrinkta šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dienraštyje “Lietuvos rytas” penktadienį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad šalies vadovei 2010-ųjų Metų žmogaus titulą suteikė keturi iš 10 apklaustųjų (39,3 proc.).

Antroje vietoje atsidūrė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra, už kurį pasisakė 8,3 proc. respondentų, trečias liko pedofilijos skandalo centre buvęs Drąsius Kedys su 3,7 proc.

Prezidentė D.Grybauskaitė metų žmogumi išrinkta ir pernai.

Apklausoje svarbiausiu Lietuvos metų įvykiu dauguma gyventojų įvardijo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirtį, o pasaulyje – Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) ir jo vadovaujamos delegacijos žūtį lėktuvo katastrofoje prie Smolensko.

Pasaulio 2010 metų žmogumi lietuviai išrinko JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) (18,8 proc.).

Tradicinį tyrimą atlieka bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2011 metų nacionalinio biudžeto įstatymą.

“2011-ųjų biudžetas atitinka valstybės galimybes ir ekonomines realijas. Kiekvienas litas turi būti išleidžiamas apgalvotai ir atsakingai, atsižvelgiant į būtiniausias reikmes ir poreikius.Tik taip greičiau įveiksime krizės pasekmes ir užtikrinsime greitesnį ekonomikos atsigavimą”,- pranešime spaudai sakė D.Grybauskaitė.

Pasak jos, siekiant, kad kiekvienas šalies gyventojas pajustų ūkio atsigavimą, būtų įmanoma kompensuoti sumažintas pensijas ir sukurti daugiau darbo vietų, atsakingos valstybės žinybos privalo išnaudoti visas galimybes papildyti valstybės biudžetą – efektyviau kovoti su kontrabanda, mokesčių vengimu, geriau valdyti valstybės turtą ir įmones bei sparčiau vykdyti pradėtas reformas.

Planuojamos 2011 metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų) sieks beveik 19,908 mlrd. litų, o kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 26,83 mlrd. litų. Nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 22,468 mlrd. litų, o su ES parama – 29,39 mlrd. litų.

2011 metų Vyriausybės skolinimosi limitas – 5,605 mlrd. litų, iš kurio 1, 725 mlrd.litų skirta sukaupti dalį lėšų Vyriausybės euroobligacijų emisijai 2012 metais išpirkti.

Fiskalinis deficitas 2011 metais turėtų mažėti iki 5,8 proc. BVP. Šiemet planuojamas deficitas yra 8,1 procento.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau laikoma geriausiai atstovaujančia žmonių interesams, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” reprezentatyvi apklausa, kurią šeštadienį skelbia dienraštis “Lietuvos rytas”.

Panašus skaičius kaip ir praėjusį mėnesį (42,7 proc.) respondentų teigė, kad D.Grybauskaitė geriausiai atstovauja jų interesams.

Antroje vietoje gerokai atsilikusi nuo valstybės vadovės reitingo lentelėje yra Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Seimo vadovės populiarumas, lyginant su lapkričiu, kiek išaugo – ją, kaip geriausiai rinkėjų interesams atstovaujančią visuomenės veikėją, nurodė 11,5 proc. apklaustųjų.

Opozicinės socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius surinko 6,9 proc., Darbo partijos lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, kiek pakėlęs savo populiarumą, – 6,8 proc., partijos “Tvarka ir teisingumas” vadovas europarlamentaras Rolandas Paksas – 6,2 proc., Seimo narys “tvarkietis” Julius Veselka – 6,1 procento.

Padidėjo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio premjero Andriaus Kubiliaus populiarumas – jį geriausiu atstovu laiko 2,9 proc., arba beveik dvigubai daugiau nei lapkritį, respondentų.

Po jo rikiuojasi parlamentaras “tvarkietis” Valentinas Mazuronis su 2,4 proc. balsų ir susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis su 2,1 proc. palaikymu.

Kiti politikai ir visuomenės veikėjai gavo po

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį sakė remianti Vyriausybės veiksmus energetikos srityje, o situaciją dėl žlugusio konkurso naujai atominei elektrinei statyti teigė vertinanti “gana ramiai”.

“Džiaugiuosi, kad Vyriausybė labai daug dėmesio skiria energetikos sektoriaus pertvarkai, to, kas nebuvo daroma 20 metų”, – interviu Žinių radijui sakė D.Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva šiemet pirmą kartą ėmė prekiauti elektra biržoje, atsirado konkurencija, valstybė ėmė investuoti į elektros jungtis, ruošiamasi suskystintų dujų terminalo statybai.

“Tai darbai, kurių tikrai nedarė 20 metų jokia ankstesnė Vyriausybė, todėl vertinu iš principo energetinę politiką gerai”, – sakė prezidentė.

D.Grybauskaitė teigė, kad naujos atominės elektrinės Visagine projektas yra labai sudėtingas, o atsižvelgus į esamą situaciją jame gali tekti padaryti pauzę.

Prezidentė sakė, kad Baltijos šalys ir Lenkija neturi pakankamai lėšų ir patyrimo pačios pasistatyti elektrinę, todėl buvo būtinas tarptautinis konkursas.

“Tai, kad mes praktiškai negavome realių pasiūlymų ir paskutinis investuotojas atsisakė vykdyti projektą, tik rodo, kad tarptautinė situacija tokiems projektams nėra dėkinga”, – sakė prezidentė.

Tarptautinis konkursas dėl atominės elektrinės statybos žlugo, iš jo pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei. Dabar Lietuva žada tiesiogiai derėtis su potencialiais investuotojais.

“Atominė energetika išlieka alternatyva, bet ne vienintele alternatyva”, – sakė prezidentė.

Anot D.Grybauskaitės, Lietuva dabar turėtų investuoti į alternatyvią energetiką, vėjo energetiką, šiukšlių deginimo gamyklų statybą.

“Kiekvienas Lietuvos stambus miestas gali apsišildyti vien iš šiukšlių deginimo, kaip daro visa Europa”, – teigė šalies vadovė.

“Jokiu būdu nesakau, kad atominę energetiką reikia atidėti į tolį, bet matomai dabar reikės padaryti tam tikrą pauzę, dar kartą apgalvoti, palaukti palankesnės tarptautinės situacijos, bet tuo metu nesėdėti sudėjus rankų, o darbą dirbti, todėl ir sakau, kad energetikos ministrą palaikau”, – sakė prezidentė D.Grybauskaitė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pranešė ketinanti pasirašyti Seimo priimtą kitų metų biudžetą, kuris, anot šalies vadovės, rodo, kad krizinis laikotarpis šalyje dar nesibaigė.

“Biudžetą turime, kokį išgalėjome padaryti, bet ne kokio norėtume. Biudžetą pasirašysiu”, – žurnalistams sakė prezidentė.

Seimas praeitą ketvirtadienį patvirtino kitų metų biudžetą, kuriuo tęsiama taupymo politika. Jame numatyta, kad deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – turėtų mažėti iki 5,8 proc. BVP, lyginant su šiemet planuojamais 8,1 proc.

“Priekaištų mes viskam galime turėti, ir jie, ko gero, ir yra, bet iš tiesų biudžetą turime tokį, kokį pajėgūs turėti. Tai dar sunkmečio laikotarpio biudžetas, ir “Sodros” deficito lygmuo rodo, kad krizinis laikotarpis Lietuvoje dar nesibaigė. Sodros deficitas yra labai didelis ir jis būtent apsprendžia ekonomikos vystymosi tendencijas”, – teigė prezidentė D.Grybauskaitė, pirmadienį viešėjusi Trakų rajone.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės bus prašoma vetuoti įstatymą dėl alkoholio akcizo mažinimo, trečiadienį sakė premjeras Andrius Kubilius.

“Mes tą turėsime padaryti, nes Seimo dauguma pritarė tokiam sprendimui. Kiek aš žinau, tą daro Seimo nariai ir, manau, kad tas prašymas, ko gero, jau išsiųstas”, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Prezidentė tikrai, manau, apsvarstys visas aplinkybes – ir deficito padidėjimo, ir alkoholizmo problemų aspektus (…) Mes nemanome, kad būtų galima būtų galima daryti tokius sprendimus, kurie gali vėl paskatinti didesnį alkoholio vartojimą, su kuo Lietuva vis dar nesugeba tinkamai kovoti”, – kalbėjo A.Kubilius.

Finansų ministrei Ingridai Šimonytei trečiadienį pasiūlius, Vyriausybė siūlo Seimui didinti kitų metų biudžeto deficitą 100 mln. litų – tiek pajamų numatoma negauti, Seimui antradienį sumažinus alkoholio akcizą.

Seimas antradienį priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kurios sumažino akcizą alkoholiui 27,5 proc. Jei prezidentė pasirašys įstatymo pataisas, mažesnis tarifas bus taikomas nuo 2011-ųjų sausio 1-osios.

Valdantieji linkę atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl dvigubos pilietybės ribas išplečiančio įstatymo, trečiadienį po valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

Grąžindama Seimui Pilietybės įstatymą, prezidentė siūlo atsisakyti nuostatos dėl dvigubos pilietybės emigrantams, įgijusiesiems Europos Sąjungos (ES) ar NATO valstybės pilietybę, nes tai gali prieštarauti Konstitucijai.

“Arba palikti galioti šį įstatymą, arba išvis nepriimti. Iš principo linkstama prie to, kad palaikyti esamą įstatymą”, – po koalicijos partnerių pusryčių žurnalistams sakė V.Valentinavičius.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi iš naujo svarstyti prezidentės dėl galimos prieštaros Konstitucijai grąžintą Pilietybės įstatymą, išplečiantį dvigubos pilietybės galimybes.

Prezidentė įstatymą vetavo, nes mano, jog numatyta galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę kitų ES ar NATO šalių pilietybę gavusiems asmenims ne tik prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl dvigubos pilietybės kaip atskiro atvejo, bet ir pažeidžia lygiateisiškumo principą.

Nauja Pilietybės įstatymo redakcija Seime svarstyta dvejus metus.

Prezidentė mano, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) neturėtų vykdyti baudžiamojo persekiojimo, antradienį sakė Dalios Grybauskaitės patarėjas.

“Prezidentės nuomone, ši tarnyba neturėtų vykdyti baudžiamojo persekiojimo. Jos pagrindinis tikslas yra rinkti ir teikti informaciją sprendimų priėmėjams”, – interviu Žinių radijui sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai jau pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo atsisakyti VSD vykdomos ikiteisminio tyrimo funkcijos. Anot komiteto, ši funkcija nėra būdinga žvalgybos institucijai.

Pagal projektą, departamentui gavus duomenų apie rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus informacija turės būti perduodama prokuratūrai.

Seimo rudens sesijos išvakarėse Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius naujo politinio sezono darbus bei galimybes tobulinti teisėkūros mechanizmą. Pirmąkart su parlamento vadovybe Seime, o ne Prezidentūroje susitikusi šalies vadovė pabrėžė norinti Seime būti ne proginiu svečiu, o dirbti išvien.

“Visuomenė pasitikės valdžios institucijomis tik matydama, kad visi išvien ieškome svarbiausių valstybei ir jos žmonėms sprendimų ir sugebame dėl jų sutarti. Pirmiausia turime apsibrėžti bendrus valstybės prioritetus. Greitesnis šalies atsigavimas – bendras visų valdžios institucijų tikslas ir atsakomybė”, – kviesdama Seimą bendram darbui teigė Prezidentė.

Prioritetiniais naujo politinio sezono darbais Prezidentė įvardijo kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, nedarbo mažinimą, Sodros reformą, elektros ir dujų rinkos kūrimą ir plėtrą, valstybės biudžeto patvirtinimą.

Prezidentės teigimu, Seimo vadovybės požiūris į korupcijos problemas rodo, kad susitarti dėl svarbiausių prioritetų įmanoma. Teigiamu žingsniu kovojant su korupcija šalies vadovė įvardijo Seimo Pirmininkės reikalavimą registruoti tik antikorupciniu požiūriu įvertintus teisės aktus. Prezidentė taip pat tikisi, kad parlamentarai, įvertinę realius korupcijos mastus valstybėje, priims ir antikorupcinių įstatymų paketą.

Prezidentės iniciatyva Seimo rudens sesijai parengta 17 įstatymų pataisų.

Prezidentūros interneto svetainės viršuje kabo kvietimas parašyti laišką prezidentei. Žmonės ir rašo. Kaip tvirtina Prezidentūros spaudos tarnyba, į visus laiškus atsakoma. Per pirmuosius kadencijos metus prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo 12 856 prašymus, pareiškimus, skundus ir pranešimus.

Šiek tiek daugiau nei pusę jų parašė gyventojai, kitus – juridiniai asmenys. Bene daugiausiai laiškų parašyta socialiniais klausimais – dėl pensijų, užimtumo, pašalpų. Laiškuose prezidentei žmonės kritikuoja Seimo ir Vyriausybės politiką. Kai kurie įsitikinę, kad šalyje nėra visiškai įgyvendintas valdžių padalijimo principas.

Bet Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas Laurynas Kasčiūnas “Veidui” sakė, kad, sprendžiant iš Seime gaunamų laiškų, žmonės ne visada supranta valdžios institucijų kompetencijos klausimus. Tačiau kiekvieną mėnesį Seimo priėmimo skyriuje užregistruoti laiškai rimtai analizuojami. Per pirmąjį vasaros mėnesį jų buvo užregistruota 1222, iš kurių 177 adresuoti Seimo pirmininkei.

Ne tik visuomeninės organizacijos, bet ir gyventojai pateikė pastabų dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, skundėsi dėl ikiteisminių tyrimų, dokumentų klastojimo, dėl žemės grąžinimo žemėtvarkos skyriuose, dėl galimos antstolių korupcijos, taip pat buvo skundžiamasi Kauno miesto ir Švenčionių rajono savivaldybių merų veikla. Daugiausiai laiškų parašė vilniečiai. Anoniminiai laiškai buvo tik du.

Beje, elektroniniu paštu parašytų laiškų – mažuma. Dalis laiškų autorių gauna atsakymus iš Priėmimo skyriaus, dalis patenka į Seimo pirmininkės sekretoriatą ar komitetus ir frakcijas. Pagal gaunamų laiškų skaičių pirmauja Ministro pirmininko tarnyba: vien per pirmąjį pusmetį gauta 16,2 tūkst. piliečių ir kolektyvinių laiškų. Premjerui Andriui Kubiliui buvo adresuoti beveik 2 tūkst. prašymų ir skundų. Vyriausybės spaudos tarnyba tvirtina, kad į visus laiškus, adresuotus asmeniškai premjerui, jeigu jie ne anoniminiai, atsakoma. Daugumą atsakymų rengia Piliečių ir atviros Vyriausybės skyrius. Pats A.Kubilius su piliečių laiškais susipažįsta apibendrinta forma – kas mėnesį rengiama jų apžvalga.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritarė Seimo patvirtintoms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms ir grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio 10 straipsnio pakeitimo įstatymą.

„Seimo priimtos pataisos palieka akivaizdžias spragas šilumos gamybos monopolininkams pelnytis gyventojų sąskaita, nevaržomai didinant šilumos kainą, prisidengus biokuro ir kitų atsinaujinančių šaltinių naudojimu šilumos energijai gaminti. Tokių pataisų inicijavimas ir priėmimas Seime atspindi ne daugumos Lietuvos žmonių , o siaurus šilumos verslo ir jo lobistų interesus”, – teigia valstybės vadovė.

Prezidentės nuomone, Šilumos ūkio įstatymas kaip tik ir turėtų užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, įdiegti konkurenciją šilumos gamybos rinkoje, įteisinti energijos šaltinių įvairovę, kas , kartu paėmus, turėtų atpiginti gyventojams kainas už šildymą. Tuo tarpu Seimo priimtos pataisos, pasak prezidentės, atvertų kelią šilumos monopolį turinčiam verslui iš biokuro gaminamą šilumą pardavinėti tokiomis pat kainomis, kaip ir iš gamtinių dujų pagamintą energiją, nors iš tikrųjų biokuro pagaminta šiluma yra pigesnė, nei dujų.

Valstybės vadovė siūlo savo pataisas, kurios sustiprins šilumos gamybos ir pardavimo kontrolės mechanizmą, o vartotojams garantuos mažesnes kainas. Prezidentė kartu siūlo apsvarstyti ir platesnės apimties šilumos ūkio reformą, kuri užtikrintų efektyvią konkurenciją ir pakeliamas kainas gyventojams, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.