Sveikatos apsaugos ministerija nutarė, kad darbdaviai privalo sudaryti sąlygas darbuotojams pasitikrinti sveikatą darbo metu. Aiškinama, kad tai paskatins žmones rūpintis savo sveikata. Tačiau vilčių, kad šie norai taps realybe, mažai.

Prieš mėnesį Vyriausybė pritarė nutarimui, kad darbdaviai būtų įpareigoti leisti darbuotojams profilaktiškai pasitikrinti sveikatą darbo metu. Šį klausimą dar svarstys Seimas pavasario sesijoje. Jeigu parlamentarai pritars, kad darbdaviai privalo sudaryti sąlygas darbuotojams tikrintis sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerijoje bus sudaryta darbo grupė, spręsianti, ar tam reikėtų skirti visą dieną, ar kelias valandas skirtingomis dienomis.

Išgirdę, kad gali atsirasti dar vienas laisvadienis, išradingi lietuviai iškart sumojo, jog jį bus galima pasiimti, pavyzdžiui, prieš Jonines ar Kūčias ir taip susikombinuoti beveik savaitę atostogų. O darbdaviai pradėjo skaičiuoti, kiek nuostolių patirs, jeigu turės suteikti darbuotojams papildomą laisvadienį. Tai, kad ši diena turėtų būti skirta sveikatai tikrintis, tarsi liko antrame plane. Kaip ir tai, kokia tikimybė, kad ši idėja būtų įgyvendinta. Juk pas daugelį specialistų eilės tenka laukti porą mėnesių, o norint pasidaryti pagrindinius tyrimus valstybinėje poliklinikoje po kabinetus tenka bėgioti visą savaitę. Tad kol nieko neskauda, retas ryžtasi tokiam žygiui. Be to, daugeliui lietuvių sveikata dar neatrodo vertybė. Ir vargu ar laisvadienis padės suvokti, kad kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą yra būtina.

Anksti diagnozuotas išgydomas net vėžys

Vilnietei Indrei Tamošaitytei šią vasarą medikai pašalino krūtį. 35-erių moteris dėl to kaltina save. Mat prieš dvidešimt metų nuo krūties vėžio mirė jos mama, todėl Indrei rizika susirgti šia onkologine liga buvo tris kartus didesnė. Ji tą žinojo, tačiau krūtis profilaktiškai tikrinosi tik vieną kartą – studijų metais. “Maniau, kad man taip tikrai nenutiks. Labai išgyvenau dėl mamos mirties, todėl eidama pas medikus nenorėjau vėl visko prisiminti”, – pasakoja moteris. Ji į savo šeimos gydytoją kreipėsi tik tuomet, kai pati krūtyje užčiuopė du nemažus guzelius. Po tyrimų paaiškėjo, kad tai trečios stadijos vėžys.

Kitos pašnekovės Auksės Ruzgaitienės tėčiui vengimas lankytis pas medikus baigėsi mirtimi. Penkiasdešimtmečiui vyrui, kuris penkerius metus nebuvo pas dantų gydytoją, išsivystė ėduonies komplikacija – danties nervo uždegimas.

Kadangi jis nebuvo gydomas, pūliai išplito į smegenis. “Kartais tėtis pasiskųsdavo, kad maudžia dantį, tačiau pas gydytoją nėjo, nes paniškai bijojo dantistų. Infekcija plito po truputį, kol pasiekė smegenis, tačiau mirė jis staiga. Kai man paskambino ir pasakė, kad blogai jaučiasi, aš atvažiavau po trijų valandų, bet tėtis jau buvo negyvas”, – pasakoja Auksė.

Tokių skaudžių istorijų, kai žmogus, profilaktiškai nesitikrindamas sveikatos, prisišaukia sunkią ligą ar net mirtį, Lietuvoje – dešimtys tūkstančių. Daugelis lietuvių pas gydytoją prisiruošia nueiti tik tuomet, kai jau labai blogai jaučiasi, nors anksti pastebėjus tam tikrus pakitimus daugelį net pačių grėsmingiausių ligų galima išgydyti. Pavyzdžiui, jeigu diagnozuojamas pirmos stadijos krūties vėžys, moteris gali visai pasveikti, o 95–98 proc. išgyvena dešimt ir daugiau metų. Tačiau kai liga nustatoma jau ketvirtos stadijos, tik 10–18 proc. moterų išgyvena penkerius ir daugiau metų.

Prostatos vėžys taip pat išgydomas, tačiau tik tuomet, kai diagnozuojamas esant ankstyvai stadijai. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų, todėl Lietuvoje apie 50 proc. atvejų aptinkamas vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys, kurio visiškai išgydyti neįmanoma.

Ir storosios žarnos vėžiui, vienai dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje bei Europoje, nesunku užkirsti kelią, jeigu jis nustatomas ankstyvos stadijos.

Taip pat labai svarbu reguliariai tikrintis kraujo spaudimą ir rūpintis, kad jis būtų normalus, nes tai net dešimt kartų sumažina insulto ir šešis kartus – infarkto riziką. Bendras kraujo tyrimas gali parodyti mažakraujystę ar net ankstyvąją kraujo vėžio stadiją, nors žmogus jokių simptomų ir nejaučia. Gliukozės kiekio kraujyje nustatymo tyrimas, kurį profilaktiškai kartą per dvejus metus reikėtų atlikti visiems jau nuo devyniolikos metų, įspėja apie riziką susirgti cukriniu diabetu. O akispūdžio matavimas parodo pirmuosius glaukomos požymius, kol pats žmogus nejaučia jokių simptomų.

Įtikinėja atlikti profilaktinius tyrimus

VUL Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius Vytautas Kasiulevičius pastebi, kad profilaktiškai tikrintis sveikatos ateina vos pusė tų, kurie jau yra didesnės rizikos grupėje, nors konkreti liga jiems dar nenustatyta.

Pasak Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotojos Genės Grikevičienės, labai dažnai jau atėjusius pas šeimos gydytoją žmones reikia įkalbinėti, kad pasidarytų dar kelis papildomus tyrimus. “Pavyzdžiui, prostatos antigeno tyrimas tiems, kurie darosi bendrą kraujo tyrimą, užtruktų dar kelias papildomas minutes, tačiau pacientai atsisakinėja neturintys laiko, skubantys į darbą. Iš tų, kurie yra rizikos grupėje ir nesutinka darytis tyrimų, mes reikalaujame, kad pasirašytų knygelėje, jog atsisako”, – teigia G.Grikevičienė.

“Lietuviai stengiasi turėti kuo mažiau reikalų su medikais, kreipiasi, kai ligos būna jau užleistos. Tada gydymas tampa ir ilgesnis, ir brangesnis. O anksti nustačius pokyčius galima gana lengvai juos koreguoti, užkirsti kelią ligos progresavimui. Pastebėjus pirmuosius pakitimus galima keisti gyvenimo būdą. Tai irgi padeda kovoti su liga”, – primena V.Kasiulevičius.

Tačiau, jo nuomone, laisvadienis, skirtas sveikatai tikrintis, nepakeis daugelio lietuvių sovietinio požiūrio į sveikatą, kad kažkas kitas turi tuo pasirūpinti. Be to, pasak bendrosios praktikos gydytojo, paaštrės eilių prie gydytojų kabinetų problema, nes jeigu, kaip tikimasi, visi pradės masiškai tikrintis sveikatą, jos dar labiau pailgės.

Be to, vienos dienos tikrai neužteks bent jau pagrindiniams tyrimams – bendram kraujo ir šlapimo tyrimui atlikti, gliukozės ir cholesterolio kiekiui kraujyje nustatyti, klausai ir regėjimui patikrinti, akispūdžiui pamatuoti, širdies elektrokardiogramai, moterų ginekologinei apžiūrai atlikti.

V.Kasiulevičius sako, kad valstybinėje gydymo įstaigoje tam reikia mažiausiai dviejų dienų. Privačioje klinikoje visi šie tyrimai atliekami per tris valandas, tačiau reikės susimokėti nuo 300 iki 2000 Lt – priklauso nuo to, ką norėsite išsitirti. Pasak Medicinos diagnostikos centro direktoriaus Laimučio Paškevičiaus, privačiose gydymo įstaigose iš Valstybinės ligonių kasos finansuojami ir pacientams nieko nekainuoja tik tie tyrimai, kurie atliekami pagal penkias prevencines programas: dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.

Lietuvius reikia kontroliuoti

L.Paškevičius netiki, kad darbdaviams sudarius sąlygas profilaktiškai tikrintis sveikatą darbo metu daug žmonių naudosis tokia galimybe, nes lietuviai nemano, jog tai būtinybė, greičiau kažkieno kito pareiga. “Tai geras nutarimas, tačiau sudėtinga bus užtikrinti, kad darbuotojai tuo metu nesėdėtų, pavyzdžiui, bare. Kažin ar darbdaviai skatins vykti pas medikus, nes dar nedaugelis suvokia, kad jiems naudingesni sveiki darbuotojai, kad anksti nustačius ligą galbūt tik savaitės užteks pasigydyti, o uždelsus gali prireikti ir mėnesio ar pusmečio”, – dėsto Medicinos diagnostikos centro direktorius.

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė mano, kad įpareigojus darbdavius sudaryti sąlygas žmonėms profilaktiškai tikrintis sveikatą visų požiūris pradėtų keistis. “Kiekvienas pats turi rūpintis sveikata, tačiau tam turi būti sudarytos palankios sąlygos. Visame pasaulyje tikrintis sveikatą yra gero išsiauklėjimo ženklas, įprasta, kad žmonės žino savo cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje, reguliariai matuojasi kraujo spaudimą”, – teigia N.Ribokienė ir priduria, jog darbuotojas darbdaviui galėtų pristatyti pažymą iš gydytojo, kad tuo metu tikrinosi sveikatą.

Jos nuomone, laisvadienis ar kelios valandos skirtingomis dienomis būtų puiki paskata apsilankyti pas medikus. “Vis dėlto lietuviams dar reikia, kad juos visose srityse kontroliuotų. O juk derėtų pačiam prisiimti atsakomybę, todėl ir susirgus neieškoti kaltų, jeigu nesitikrinai sveikatos”, – apibendrina G.Grikevičienė.

"Veido" archyvas

Pasaulinės krizės metu mažiausiai nukentėjo trys šakos: maisto pramonė, farmacijos pramonė ir medicina. Žmonės valgė ir valgys, sirgo ir sirgs. Taip šį reiškinį paaiškino analitikai. Tačiau bėkite kuo toliau nuo tų, kurie sako (ar leidžia suprasti), kad nuo vaistų būsite priklausomas visą gyvenimą. Ir nuo tų, kurie jus maitina organizmo netoleruojamais ir dargi priklausomybę sukeliančiais produktais.

“Liga – tai nusikaltimas. Nebūkime nusikaltėliai”, – populiariausių knygų apie sveiką gyvenseną autorius Polis Bregas šią frazę pasiskolino iš kito sveikatos propaguotojo ir žurnalų apie fizinę kultūrą autoriaus – misterio Makfedeno.

“Fizinis silpnumas, išglebimas ir liguistumas man visada atrodė įžeidimas tokiam puikiam instrumentui kaip žmogaus kūnas, – teigė P.Bregas, kadaise negalėjęs pasigirti puikia sveikata. – Bet nuo to laiko, kai pats pasveikau, stengiuosi, kad mano kūnas būtų tobulas ir vadinu save sveikatos milijonieriumi”.

Beveik šimtą metų sveikai nugyvenęs ir vandenyne plaukiodamas banglente nuskendęs P.Bregas savo knygose prisipažino ne visada buvęs toks tobulas. “Maitinausi netinkamai. Devyniasdešimt procentų maisto buvo gaminama keptuvėje: kepti viščiukai, keptas kumpis, šoninė, keptos bulvės. Valgiau tirštus grietininius padažus, kremą, biskvitus ir labai daug pyragėlių, pyragaičių, uogienių. Ir visą tą laiką kamavausi nuo intoksikacijos (organizmo apnuodijimo – aut.), to nė nežinodamas. Mano būsena buvo toli gražu nuo tos stiprios sveikatos, kurią paveldėjau iš protėvių.

Miegodavau po dešimt valandų per dieną ir nubusdavau ne žvalus, o suglebęs ir mieguistas… Dauguma žmonių ne gyvena, o tik egzistuoja. Jie pilni toksinių medžiagų ir dėl to jų gyvenimas tampa kančia”. Pasak knygų autoriaus, retas rytais atsikelia žvalus ir nekantraujantis pradėti nuostabius nuotykius, vadinamus gyvenimu. “Puikiai suprantu, kodėl daugybė žmonių vartoja stimuliatorius kaip tabakas, alkoholis, kava, kola. Jie bando grumtis su savęs nuodijimo sukelta melancholija ir išsekimu. Ir mano kraujas buvo užnuodytas, gyvenimo upė buvo užteršta nuo pačių ištakų.

Nors niekas sąmoningai nesiryžta užnuodyti švarų upelį, mes nuolat nuodijame pačią brangiausią savo gyvybės dalį – kraują”, – tvirtino autorius.

Ir neklydo. Šiandien P.Brego žodžius patvirtina vis daugiau mokslininkų, egzistuoja maisto netoleravimo testai, konkrečiai parodantys, kurių produktų ar maisto produktų priedų netoleruoja konkretaus žmogaus organizmas. O maisto netoleravimas sukelia ne tik apatiją, depresiją, mieguistumą, bet ir kur kas sunkesnes ligas. Deja, didelė maisto pramonės dalis dirba taip, kad įsuktų į besaikio vartojimo ratą. Maistas pagardinamas alkį sukeliančiais priedais.

Gėrimai papildomi medžiagomis, sukeliančiomis troškulį, išvarančiomis iš organizmo skysčius. Mažas vaikas, kol jo organizmas neužterštas, dar geba vadovautis instinktais ir stumti nuo savęs galintį pakenkti maistą. Laukinis padaras taip pat susiras, kas teiks energijos, o ne nuodys organizmą. O žmogus tarsi nematoma bambagysle pririšamas prie tuščias kalorijas teikiančių, menkaverčių produktų ar gėrimų. O vėliau stebisi, kodėl vis serga ir neturi jėgų. Ir skuba į artimiausią vaistinę…

Ar kalti ligoniai?

Tačiau ne tik ligoniai kalti, kad odai gydyti vartoja daug tepalų, peršalimo ligoms – antibiotikų, geliančius sąnarius ar stuburą “gelbsti” daug šalutinio poveikio turinčiais skausmą malšinamaisiais, nuo vidurių pūtimo vartoja plačiai išreklamuotus jogurtus ar tabletes, o antsvorio atsikratyti mėgina puldami į kraštutinumus: vieni pusbadžiauja, kiti suserga bulimija, treti ieško stebuklingų “visiems tinkančių” dietų. Teko kalbėtis su dviem medikėmis, kurios tvirtino, kad prasidėjus peršalimo ligų sezonui nieko nelaukdamos profilaktiškai vartoja antibiotikus – kad neužsikrėstų. Taip jos elgiasi ir pajutusios pirmuosius peršalimo simptomus. O lengvai sunegalavus širdžiai, geria stiprius vaistus, apsidrausdamos, kad “kas nors nenutiktų”, mat “darbas labai įtemptas”. Nors pripažino žinančios, kad imunitetą gali sustiprinti natūraliomis priemonėmis, o širdies ir kraujagyslių ligas gali suvaldyti atsikračiusios antsvorio, natūraliai sureguliavusios kraujospūdį ir specialia dieta sumažinti blogojo cholesterolio.

Tad medikai sveikos gyvensenos populiarinimui neturi laiko, valstybės mastu beveik nieko nedaroma, vaistų gamintojai trina rankas, o žmonės… serga.

Tačiau yra daug natūralių priemonių grąžinti organizmo gyvybines jėgas be vaistų, atsikratyti odos problemų, sudoroti antsvorį, išsigelbėti nuo vidurių pūtimo, kvėpavimo sistemos ligų, nuolatinio nuovargio, depresijos, per didelio cholesterolio kiekio, sustiprinti imunitetą. Šias priemones siūlo Natūralios medicinos centras “Gera sveikata”, kurio specialistai pasiryžę padėti pakeisti gyvenimą, išmokyti gyventi sveikai, atsikratyti daugelio ligų be cheminių vaistų.

Nutukimas, maisto netoleravimas

Organizmas visomis išgalėmis stengiasi šalinti toksinus per odą, inkstų pagalba su šlapimu, visu pajėgumu kraują filtruoja kepenys. Toksinai “laidojami”, tai yra nusodinami riebaliniame audinyje, kol šiuolaikinio žmogaus organizmas taip užteršiamas, kad anksčiau ar vėliau toksinų laidojimo procesas perkeliamas į gyvybiškai svarbius organus.

Kemšasi kraujagyslės (aterosklerozė), ima skaudėti sąnarius ir stuburą dėl juose nusėdančių druskų, vargina nosies užgulimas, sloga, mat organizmui nebepajėgiant šalinti toksinų, tirštėja gleivės. Galimas limfos sąstovis. O limfa – pagrindinis imuniteto ramstis. Taigi apie kokią sveikatą ir jėgas galima kalbėti, kai imuninė sistema ne tik turi nuolat kautis su ligų sukėlėjais, bet ir su maistu patenkančiais toksinais.

Užsienio specialistai pataria

Optimalios mitybos teorijos tėvu laikomas garsus britų dietologas Patrickas Holfordas knygoje “Optimalios mitybos biblija” labai įtikinamai paaiškino maisto netoleravimo testų naudą. “Tiriant alergiškus maistui žmones buvo padarytas įdomus atradimas: jie dažnai tampa priklausomi nuo juos alergizuojančio produkto ir dėl to prisivalgo maisto, kuris labiausiai jiems kenkia. Pirminiai tyrimai rodo, kad tam tikri maisto produktai, dažniausiai pienas ir kviečiai, gali sukelti trumpalaikių malonių pojūčių, net jeigu šiuos produktus vartojant atsiranda sveikatos problemų. Panašiai ir dėl daugelio kitų produktų. Labai dažnas maisto produktas, “be kurio negalėtumėte gyventi”, yra būtent tas, kuris jums netinka”.

Anot P.Holfordo, yra keletas priežasčių, dėl kurių žmogus tampa alergiškas maistui: virškinimo fermentų trūkumas, dažnas produktų, kurie turi dirginančių chemikalų, vartojimas, imuninės sistemos perdėtas jautrumas, žarnyno organizmų disbalansas ir daugybė kitų priežasčių. “Laimė, kad yra maisto netoleravimo testai, nustatantys IgG tipo antikūnus tam tikriems maisto produktams ir jų priedams”, – teigia P.Holfordas. Maisto netoleravimas yra labai panaši į alergiją maistui problema, tik pasireiškia ne iš karto, o po kelių parų, suvalgius netinkamo maisto produkto. Todėl sunku patiems nustatyti, kokie produktai jums netinka. O “ImuPro” maisto netoleravimo testas ir yra paremtas IgG tipo antikūnų tyrimais.

Tyrimas tamsaus lauko mikroskopu

Kokios būklės jūsų imunitetas, kraujas, ar jūsų slapčia nepuola kenksmingos bakterijos ar grybeliai, kokia eritrocitų ir kitų kraujo sudėtinių dalių būklė? Tai ir daugiau galite sužinoti atlikę kraujo tyrimą tamsaus lauko mikroskopu.

Fazinė kontrastinė arba tamsaus lauko mikroskopija – geriausias būdas tirti gyvą kraujo lašą. Tam tikras su imunine sistema susijusias kraujo daleles pavertus matomomis galima prognozuoti ligų vystymąsi. Stebint gyvą kraujo lašą nustatoma eritrocitų forma. Specialistai pastebi patologinius pokyčius kraujyje, atveriančius kelią ligoms. Galima pamatyti riebalinių plokštelių, šlapimo rūgšties kristalų, gliukozės kristalų, įvairios formos bakterijų. Remiantis gyvo kraujo lašo tyrimu galima spręsti apie medžiagų apykaitos procesus, imuniteto savybes. Esant vitaminų, mineralų, mikroelementų trūkumui, ekrane matomi skirtingų dydžių, formos eritrocitai.

Sulipę eritrocitai nekokybiškai atlieka savo funkcijas, dėl to susilpnėja žmogaus imunitetas, vargina nemiga, atsiranda nuovargis, silpnumas ir daugelis kitų sutrikimų.

Ar gresia širdies ir kraujagyslių liga?

Turbūt visi girdėjo, kad širdies ir kraujagyslių ligos – žudikės numeris vienas. Tarp jų pirmauja kraujagyslių aterosklerozė. Ar galėsite ramiai gyventi nežinodami, ar jums gresia pavojus susirgti šia liga, kiek ir kokio cholesterolio cirkuliuoja jūsų kraujyje? Cholesterolis labai pavojingas daugeliui žmonių, nes jis gali būti širdies infarkto, insulto, o netiesiogiai – ir širdies ritmo sutrikimų priežastis. Cholesterolis dar skirstomas į “gerąjį”, tai yra nesukeliantį kraujagyslių ligų, ir “blogąjį”.

Tačiau naujausi tyrimai ir tyrinėjimai rodo, kad didelis vadinamojo blogojo cholesterolio kiekis gali būti visai nepavojingas, o normalus šio cholesterolio kiekis – rizikingas.

Nuo vadinamojo kiaulių gripo mirė 19 metų Kauno rajono gyventojas, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Tai dešimtoji gripo auka šį sezoną.

Anot ULAC pranešimo, devyniolikmetis susirgo sausio 9 dieną, sausio 14 dieną jis buvo paguldytas į ligoninę, o po dešimties dienų – sausio 24-ąją mirė.

Tyrimas laboratorijoje patvirtino, kad vaikinas buvo užsikrėtęs A (H1N1) virusu. Atliekamas epidemiologinis tyrimas.

ULAC duomenimis, tą pačią dieną nuo kiaulių gripo mirė ir 75 metų Kupiškio gyventojas bei 60 metų vilnietė.

Pirmasis mirties nuo gripo atvejis šį sezoną Lietuvoje užregistruotas paskutinę praėjusių metų dieną – mirė 27 metų vyras.

Praėjusios savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje smarkiai išaugo ir priartėjo prie epideminio lygio. Sergamumo rodiklis siekia 96,5 atvejo iš 10 tūkst. gyventojų.

Gripo epidemijos jau paskelbtos Prienų, Varėnos, Klaipėdos, Kėdainių rajonuose ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje.

Gripo epidemija skelbiama, kai gripo atvejų skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.

Daugiau nei pusė ES gyventojų, kaip rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos Komisijos tyrimas “Health at a Glance: Europe 2010″, turi antsvorio arba yra nutukę.

Tarptautinio suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo (“Finbalt Health Monitor”) duomenimis, Lietuvoje turinčiųjų antsvorio taip pat daugėja. Tyrimas atskleidė, kad nutukusių vyrų dalis padidėjo nuo 11 proc. 1994 m. iki 17 proc. 2008 m. Nutukusių moterų 2008 m. buvo 20 proc. Tuo tarpu antsvoris paplitęs kur kas labiau: jo kamuojamų vyrų per 14 metų padaugėjo nuo 47 iki 61 proc., o moterų šiek tiek sumažėjo – nuo 51 iki 46 proc.

Viena iš Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo vadovių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Profilaktinės medicinos katedros profesorė Jūratė Klumbienė tvirtina, kad 2010-aisiais padėtis negerėjo. “Nors duomenų dar neišanalizavome, pirmas įspūdis, kad Lietuvoje nesumažės nei turinčiųjų antsvorio, nei nutukusiųjų. Tai gana dideli skaičiai, nes kas penkta moteris nutukusi, o 61 proc. vyrų kovoja su antsvoriu”, – tvirtina profesorė.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras pranešė, kad vis daugiau registruojama vaikų (0–17 metų), sergančių nutukimu: 2001 m. sergamumo rodiklis buvo 1,2, o 2008 m. – 2,54 tūkstančiui Vilniaus miesto vaikų.

Europoje nutukusių gyventojų skaičiai labai skirtingi – nuo mažiau nei 10 proc. Rumunijoje, Šveicarijoje ir Italijoje iki daugiau nei 20 proc. Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Maltoje ir Islandijoje. Antsvorio paplitimas per pastaruosius 20 metų padvigubėjo Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

“Mūsų kūnas – dviejų dalykų atspindys: to, ką valgome, ir to, kiek judame. O mūsų atlikti mitybos tyrimai rodo, kad, nepaisant teigiamų mitybos poslinkių, vis dar didelę energijos dalį gauname iš riebalų. Energijos gauname daug, tačiau jos neišnaudojame”, – kodėl Lietuvoje didėja antsvorio problema, aiškina J.Klumbienė.

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pavaduotojas Paulius Paulionis papildo, kad gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologinis progresas sudaro sąlygas žmonėms mažiau judėti. “Ryte skubame į darbą, neturime laiko ar noro pasimankštinti. Užuot ėję į darbą pėsčiomis ar paėjėję bent dalį kelio, mes važiuojame. Didžiąją dalį laiko darbe sėdime, grįžę namo, gulime priešais televizorių. Toks pasyvus gyvenimas lemia tai, kad pasaulyje daugėja nutukusių žmonių”, – komentuoja specialistas.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 min. per dieną didesnę dalį savaitės dienų.

Sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausybei teikiamose svarstyti Sveikatos sistemos plėtros 2010-2015 metų metmenyse numatytas siekis įstatymu įtvirtinti pareigą darbdaviams per metus suteikti darbuotojams vieną laisvą dieną profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Tarp numatomų priemonių – ir sumanymas didinti socialinės reklamos sveikatos tema apimtis žiniasklaidoje, gerinti reklamų turinio kokybę ir propaguoti pozityvius pavyzdžius, taip pat inicijuoti publikacijas, radijo ir televizijos laidas įvairiais sveikatos klausimais.

Į politikų ir specialistų sudarytos darbo grupės parengtus metmenis įtrauktas ir siekis atsisakyti sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo per valstybės investicijų programą, įtraukiant visas su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusias išlaidas į sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Taip pat siekis įteisinti galimybę privačioms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, dirbančioms pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, naudotis valstybei ar savivaldybėms priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu panaudos teise.

Šios ir kitos priemonės pirmadienį bus svarstomos per Vyriausybės pasitarimą. Jei jas palaimins Vyriausybė, joms dar turės pritarti Seimas.

Gyventojų atsakomybę už savo sveikatą numatoma ugdyti, be kita ko, vykdant mokestinę politiką, skatinančią sveiką gyvenseną be sveikatą žalojančių nuo asmens priklausančių veiksnių.

Taip pat numatoma tobulinti privalomąjį sveikatos draudimą, užtikrinant geresnę gyventojų apsaugą nuo ypač didelių sveikatos priežiūros išlaidų, ir sudaryti prielaidas papildomajam (savanoriškam) sveikatos draudimui.

Taip pat ketinama gerinti vaistų prieinamumą ir mažinti jų kainas, reglamentuoti sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvį.

Prioritetinį dėmesį iki 2015 metų numatoma skirti vaikų sveikatai, ketinama įvertinti šiuo metu veikiančių sveikatos paslaugų teikimo vaikams modelių efektyvumą bei alternatyvių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vaikams modelių taikymo galimybes.

Metmenyse iškeltas siekis, kad valstybės išlaidos sveikatos apsaugai sudarytų prielaidas pasiekti išsivysčiusių ES šalių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės rodiklius.

Tikimasi, kad dėl to pailgės vidutinė sveiko gyvenimo trukmė, sumažės mirčių atvejų, mažiau žmonių mirs nuo ligų, kurioms galima užkirsti kelią prevencinėmis priemonėmis.

Nors odontologija yra greičiausiai ir sėkmingiausiai privačiu verslu tapusi medicinos sritis, viešosios odontologijos klinikos dar nėra išnykusios ir tebeturi gana tvirtas pozicijas medicinos rinkoje.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Statistikos skyriaus duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 195 odontologines paslaugas teikiančios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos. Jose kasmet apsilanko daugiau nei 1,6 mln. žmonių. Privačiose odontologijos klinikose, kurių šalyje yra 1497, kiekvienais metais apsilanko daugiau nei 1,5 mln. pacientų.

Vis dėlto, pasak Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Statistikos skyriaus vedėjos Ritos Gaidelytės, apsilankymų skaičius privačios įstaigose nėra tikslus dėl ten aplaidžiai atliekamos pacientų registracijos ir dėl nemenkos šešėlinės veiklos.

Atkreiptinas dėmesys, kad, Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius šešerius metus odontologų paslaugų kainos padidėjo net 76,3 proc. Labiausiai kainos kilo privačiose klinikose. O viešosiose odontologijos klinikose gydymo kainos vis dar tebėra iš dalies mokamos. “Iš “Sodros” vienam prisiregistravusiam pacientui kasmet skiriama 35 Lt. Nemokamai suteikiama tik būtinoji pagalba, stacionarinis gydymas ir vaikų odontologo paslaugos”, – paaiškino prof. Alina Pūrienė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytoja.

Viešosioms odontologijos klinikoms paslaugų įkainius pagal vyraujančius rinkos rodiklius nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Priminsime, kad 2009 m. pabaigoje Lietuvoje dirbo 2408 odontologai. 80,3 proc. visų odontologų dirbo privačiose gydymo įstaigose, iš jų 52,3 proc. privati klinika buvo pagrindinė darbo vieta.

Bandydami užlopyti kiaurą valstybės biudžetą, politikai nusitaikė jau ir į sunkiai sergančius žmones. Nuo liepos mėnesio net 25 proc. ligonių, kurie kreipėsi tikėdamiesi gauti papildomų pinigų slaugai arba priežiūrai, jų nebegavo.

Šiemet kyla ne tik pensininkų, bet jau ir neįgaliųjų bei sunkiai sergančių ligonių nepasitenkinimo banga. Mat politikai davė nurodymą, kad ir šioje srityje derėtų įjungti taupymo režimą.

Paaiškėjo, kad pastarąjį pusmetį visus ligonius, kuriems pagal gydytojų užpildytus dokumentus nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuožmiai tikrina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) sudarytos komisijos. Tikslas esąs įsitikinti, ar žmogaus iš tiesų negali judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkytis asmeninio bei socialinio gyvenimo. Šios tarnybos specialistai neperspėję užsuka į namus ir pas tuos žmones, kuriems buvo pripažinta, kad yra reikalinga priežiūra (pagalba), transporto ar automobilio pritaikymo neįgaliajam išlaidų kompensavimas.

Nors niekam ne paslaptis, kad norint gauti didesnį nedarbingumo lygį arba specialiųjų poreikių išmokas ligų diagnozės buvo klastojamos jau seniai, tačiau neaišku, kodėl žmonių, bandančių prisidurti porą šimtų litų vaistams, medžioklė prasidėjo tik dabar. Beje, gaudant piktnaudžiautojus nuskriaudžiami ir tūkstančiai tikrai sunkių ligonių bei neįgalių žmonių.

Valdininkų argumentas, kad išsiaiškinus visus piktnaudžiavimo atvejus daugiau pinigų teks tiems, kuriems iš tikrųjų jų reikia, neįtikina, nes stengiamasi sutaupyti bet kokia kaina, o ir išmokos niekam nepadidėja.

Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad sunkmečiu padaugėjo žmonių, norinčių gauti specialiųjų poreikių išmokas. Nuo liepos mėnesio iki dabar, tikėdamiesi gauti papildomą išmoką, į NDNT kreipėsi daugiau kaip 13 tūkst. vien tik pensinio amžiaus žmonių. Tad norint, kad sumažėtų gaunančiųjų išmokas, pradėta griežčiau atsižvelgti į kriterijus nustatant nedarbingumo lygį ir specialiuosius poreikius. Be to, anksčiau buvo galima gauti ne tik pinigus už slaugą ar priežiūrą (pagalbą), bet ir transporto išlaidų kompensaciją, neįgaliesiems skirtą automobilį. Dabar nustatomas tik vienas specialusis poreikis. Ir tik išimtiniais atvejais žmogui, kuriam reikalinga priežiūra, dar gali būti skirta pinigų specialiam automobiliui įsigyti.

Šaukė lyg ant nusikaltėlės

Kadangi duota komanda žūtbūt sumažinti biudžeto išlaidas, nesvarbu, kad ir sunkiai sergančiųjų sąskaita, išmokos dažnai nubraukiamos neįsigilinant į konkrečius atvejus – svarbi tik formali ligos diagnozė, aprašyta gydytojų išvadose.

Štai prieš porą savaičių svečių iš NDNT Tauragės teritorinio skyriaus sulaukė Ariogaloje gyvenanti ponia Zofija M. 71 metų moteris serga bronchų astma, cukriniu diabetu, ją vargina širdies ir inkstų nepakankamumas, dvi stuburo išvaržos. Tad ponia Zofija negali pati nueiti į parduotuvę, nuvykti pas gydytojus, net lovos nepasikloja neuždususi.

Prieš trejus metus specialistai pripažino, kad ji turi specialiųjų poreikių ir jai reikalinga priežiūra (pagalba). Per tuos metus visos ligos paūmėjo ir dar prisidėjo trys naujos, tačiau dabar buvo nuspręsta, kad moteris pati gali savimi pasirūpinti, tad papildomi maždaug 180 Lt jai nepriklauso. Tą per keturias minutes nustatė trys komisijos nariai, tik užėję į ponios Zofijos butą ir pamatę, kad ji gyvena viena. Be to, tvarkingai.

“Man neleido nė žodžio ištarti, nieko nepaklausė apie ligą. NDNT Tauragės teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Stankūnas tik šaukė lyg ant kokios nusikaltėlės, kad dėl tokių neva sunkių ligonių kaip aš jie turi gaišti laiką. O kad man kambarius dukra sutvarko, maisto nuperka sesers vyras – nepasidomėjo. Kiekvieną kartą važiuodama pas gydytoją prašau, kad kas nors nuvežtų, nes pati tik į kiemą pajėgiu išeiti. Jaučiuosi prasikaltusi dėl to, kad sergu”, – dėl šiurkštaus komisijos elgesio susigraudinusi pasakojo ponia Zofija.

Pagal pulsą nustatė, kad slauga nereikalinga

NDNT direktoriaus pavaduotojas Alvydas Vitkauskas bando įrodinėti, kad specialieji poreikiai nustatomi pagal specialią savarankiškumo lentelę. Išsiaiškinus bendrą ligonio sveikatos būklę, savijautą, mobilumą, ar jis sugeba pats pavalgyti ir pasigaminti maisto, pasirūpinti higiena, ir skiriama arba ne specialiųjų poreikių išmoka. Atvykę pas ligonį NDNT komisijos nariai pagal šį klausimyną ir turėtų patikrinti, ar žmogui tikrai priklauso papildomi pinigai.
“Tie ligoniai, kurie iš tikrųjų turi rimtų sveikatos sutrikimų, nebijo jokių komisijų, nes mes išmokų nenubraukiame vien tam, kad atimtume pinigus”, – tvirtina NDNT direktoriaus pavaduotojas.

Tačiau išgirdus kito pašnekovo Kastyčio B. iš Ariogalos istoriją susidaro kitoks įspūdis. Vyras savo tėčio vieno negali palikti nė akimirkai. Kadangi aštuoniasdešimtmečio senolio širdis funkcionuoja vos 10 proc., ji neaprūpina smegenų deguonimi. Tad jis iš lovos atsikelia tik kitų padedamas, dažnai net puodelio rankoje nenulaiko ir nebepataiko šaukšto su maistu į burną. Be to, jam visą parą reikalingos sauskelnės. Tačiau prieš mėnesį atvykusi NDNT komisija nusprendė, kad pono Kastyčio tėčiui nepriklauso pinigai už slaugą, nes slaugyti jo esą nereikia.

“Tuo metu, kai atėjo komisija, tėtis sėdėjo ant fotelio. Tą dieną jis jautėsi geriau, todėl paklaustas, kuo skundžiasi, atsakė, kad šlubuoja tik širdis. Specialistai iš komisijos patikrino jo pulsą ir išėjo. Man neuždavė nė vieno klausimo, nors tėtis nepajėgė pats atsistoti, buvo su sauskelnėmis”, – prisimena Kastytis, vėliau Tauragės skyriaus komisijos sprendimą apskundęs NDNT direktoriui.

Ir tai toli gražu ne pavienės istorijos – tokių atvejų tūkstančiai. Šiais metais NDNT jau sulaukė 3400 skundų dėl neteisingai nubrauktų specialiųjų poreikių išmokų ir darbingumo lygio nustatymo. O kiek dar tūkstančių žmonių pasityčiojimo ir neteisybės piliulę nuryja ir jokių skundų nerašo?

Į socialinę aplinką neatsižvelgiama

A.Vitkauskas vis tiek jaučiasi teisus ir formaliai aiškina, kad specialiųjų poreikių išmoka nėra papildoma pensija. “Daug kas buvo pripratę iš šių pinigų susimokėti šildymo išlaidas, pirkti už juos maisto produktų. Tačiau tai pinigai, skirti ligonių daliai palengvinti, todėl jų gavimas negali būti masinis reiškinys”, – aiškina NDNT direktoriaus pavaduotojas ir priduria, kad tikrindamos ligonius komisijos esą nustačiusios nemažai atvejų, kai, pavyzdžiui, pagal dokumentus žmogus lyg ir neturėtų pakilti iš lovos, bet tikrintojus jis pasitinka išėjęs iš tvarto, kuriame šėrė gyvulius. “Arba paklaustas, kas jam gamina maistą, atsako, kad pats išsivirė. Vadinasi, toks žmogus gali pats savimi pasirūpinti”, – neabejoja A.Vitkauskas.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjos Eglės Čaplikienės, taip atsitinka todėl, kad gydytojai ne visuomet atidžiai pildo siuntimus į NDNT, kartais klaidingai nurodoma informacija. “Žinoma atvejų, kai į NDNT patekdavo piliečių dokumentai su neegzistuojančiomis diagnozėmis, todėl nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti darbingumo lygio. Dėl tokio piktnaudžiavimo NDNT kreipėsi į prokuratūrą, buvo iškelta byla, vyko teisminiai procesai”, – prisimena E.Čaplikienė.

Zigmantas Jančauskis, Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas, sutinka, kad tvarką reikėjo griežtinti, tačiau jam atrodo neteisinga, kai tai daroma tik dėl to, kad valstybėje trūksta pinigų. “Akivaizdu, kad taupoma žmonių sąskaita.

Juk reikia atsižvelgti ne tik į ligą, kuri nurodyta gydytojų išvadose, bet ir į žmogaus socialinę aplinką. Pavyzdžiui, rateliuose sėdinčiam žmogui, gyvenančiam mieste, kur infrastruktūra leidžia judėti, lengviau negu tam, kuris gyvena kaime ir iki parduotuvės jam reikia važiuoti kelis kilometrus, o ten nekursuoja neįgaliesiems pritaikyti autobusai. O šiuo metu svarbios tik gydytojų išvados, nurodytos dokumentuose”, – apibendrina Z.Jančauskis.

Taigi kiek žmonių, tiek nuomonių. Bet neteisybės tikrai daug. Daug neteisybės būta, kai sveikiems žmonėms būdavo skiriama invalidumo grupė ar gerai besijaučiančiam pensininkui pridedama dar ir lėšų sauskelnėms įsigyti, tačiau dabar, išmokas atiminėjant ir iš simuliantų, ir iš tikrai sunkių ligonių bei neįgaliųjų, neteisybės dar daugiau. Ir visa tai lemia kelių kontrolierių abejingumas, išankstinis nusistatymas ir netgi nežmoniškumas.

Nors organų donoro kortelę Lietuvoje galima įsigyti jau nuo 2000 m., jos turėtojų mūsų šalyje vis dar labai mažai – šiuo metu kortelę turi tik 14 tūkst. asmenų, o tai sudaro vos 0,4 proc. visų šalies gyventojų. ES vidurkis yra 12 proc., o, pavyzdžiui, Olandijoje jis siekia net 44 proc.

Viena priežasčių, kodėl donorystė Lietuvoje nepopuliari, – tai sudėtinga ir ilgai trunkanti donoro kortelės įsigijimo procedūra. “Iki šiol norint gauti donoro kortelę būtina kreiptis į savo gydytoją, pildyti specialias formas, kurios siunčiamos mums. Visos biurokratinės procedūros trunka apie mėnesį”, – aiškina Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotoja Audronė Būziuvienė. Be to, menką susidomėjimą donoryste lemia ir informacijos stoka.

Priminsime, kad donoro kortelę pasirašyti gali visi, sulaukę 18 metų. “Pasirašant sveikata nėra tikrinama, nėra jokių apribojimų dėl sveikatos, svorio ar amžiaus. Ar organai tinkami persodinti, tiriama tik tuomet, kai asmuo tampa potencialiu donoru, t.y. kai nustatoma jo smegenų mirtis ir yra jo paties arba artimųjų sutikimas dėl donorystės”, – informuoja asociacijos “Donorystė” prezidentas Arminas Bartkaitis.

Jo duomenimis, vyriausiam donorui, kurio inkstai sėkmingai persodinti Lietuvoje, buvo 90 metų.

Taikydami naujausias medicinos technologijas, vaistus ir naujausius gydymo būdus, Lietuvos medikai jau nebeatsilieka nuo Vakarų europiečių.

Pastarąjį dešimtmetį visose medicinos srityse pradėta taikyti nemažai naujų technologijų, vaistų ir naujoviškų metodų, užkertančių kelią ligoms arba pristabdančių jų progresavimą. Pasirodo, taikant naujausius gydymo metodus, šiandien galima išgydyti 50–60 proc. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių. Skiepai padėjo suvaldyti tuberkuliozės, tymų, difterijos, hepatito B, kokliušo protrūkius. Be to, kasmet nuo mirties ir neįgalumo Lietuvoje išgelbėjama apie tūkstantį ligonių, patyrusių infarktą.

Nors mūsų šalyje širdies ligos – dažniausia mirties priežastis, dabar jau ir Lietuvoje galima pakankamai efektyviai gydyti širdies ritmo sutrikimus, širdies nepakankamumą, o jei liga nepagydoma, gydytojai gali persodinti donoro širdį.

Dangira Veličkienė iš Švenčionėlių pateko tarp penkiolikos laimingųjų, kuriems pernai pirmą kartą Lietuvoje buvo implantuotas aortos vožtuvas neatveriant krūtinės ląstos. 97 proc. šios moters kairiojo širdies vožtuvo buvo užkalkėję, todėl jai nuolat skaudėdavo galvą, kraujo spaudimas pakildavo net iki 180–200 mm Hg, sunku buvo ir kvėpuoti. Moterį reikėjo skubiai operuoti, nes tokie ligoniai po ūmios ligos diagnozės patvirtinimo išgyvena iki pusės metų. Tačiau įprastos aortos vožtuvo keitimo operacijos, kai atveriama visa krūtinės ląsta, sustabdoma širdis, prijungiama dirbtinė kraujo apytaka, išpjaunamas aortos vožtuvas ir prisiuvamas kitas, 67-erių metų moteris greičiausiai būtų neatlaikiusi.

Kritinės sveikatos būklės atvykusi į vieną privačią Vilniaus gydymo įstaigą, D.Veličkienė sužinojo, kad Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius prof. Audrius Aidietis nauju metodu planuoja atlikti penkiolika operacijų ypač sunkiems ligoniams, kai per nedidelį pjūvį tiesiai į širdį įvedamas kateteris ir vožtuvas implantuojamas per kelias sekundes. Tokia operacija jai ir buvo atlikta. “Būdama sanatorijoje susipažinau su ligoniais, kuriems keičiant vožtuvą prapjovė nuo kaklo iki bambos. Toks didelis pjūvis labai sunkiai gyja, jie šešias paras po operacijos gulėjo reanimacijoje. Aš tik vieną parą ten buvau, o po devynių jau išvažiavau į sanatoriją. Pati operacija truko porą valandų”, – pasakoja D.Veličkienė.

Praėjus penkiems mėnesiams po operacijos, kraujo spaudimas jai nei karto nepakilo daugiau kaip 140–80 mm Hg. Atlikti tyrimai taip pat patvirtino, kad dėl širdies moteris jokių bėdų neturi ir ateityje neturėtų jų kilti.

Viename aparate – visa kardiologijos brigada

Pasak A.Aidiečio, tokiems ligoniams kaip ponia Dangira aortos vožtuvo keitimo operacija neatveriant krūtinės ląstos – vienintelis šansas išgyventi, nes chirurgai jų neoperuoja. Priminsime, kad prieš 10–15 metų tokios galimybės nebuvo. Taip pat nebuvo įmanoma ir persodinti širdies. O dabar yra sukurtos net dirbtinės išorinės širdys – aparatai, pavaduojantys tikrąją. Kitos yra implantuojamos į žmogaus kūną. Su tokiais aparatais žmogus gali nugyventi visą jam skirtą laiką.

Svarbu paminėti, kad šiandien žmogus iš mirties glėbio išplėšiamas ir įvykus infarktui. Jeigu jis pas specialistus patenka per dvi–keturias valandas, gydytojai atveria užsikimšusią širdį maitinančią kraujagyslę. “Taip ne tik dovanojame dalį širdies, bet ir apsaugome nuo pasekmių. Anksčiau, jeigu infarktą patyręs žmogus likdavo gyvas, tai tapdavo invalidu”, – sako Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius.

Dar viena gera žinia – nuo staigios mirties, prasidėjus širdies skilvelių virpėjimui, žmogus gali būti apsaugotas implantuojant jam kardioverterį defibriliatorių. Šis aparatas pats nustato, kad gyvybei ėmė grėsti pavojus, ir suteikia pagalbą. “Tai tarsi visa kardiologijos brigada, sudėta į vieną aparatą, sauganti žmogų visą parą. Šiandien tokius aparatus galime implantuoti visiems, kurie priklauso rizikos grupei”, – pasidžiaugia gydytojas ir atskleidžia dar vieną naujieną: šiemet pradėti šalinti trombai iš plaučių arterijos. Vietoj šios operacijos anksčiau tekdavo persodinti plaučius arba širdį.

Nanotechnologijos medicinos srityje

A.Aidiečio teigimu, taikydama naujausias technologijas kardiologijos srityje Lietuva jau neatsilieka nuo kitų Vakarų Europos šalių. Tačiau žmonių gyvybių išgelbėjama daug mažiau, nes tik nedidelę dalį operacijų kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.

VU Onkologijos instituto Spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovas Eduardas Aleknavičius taip pat tvirtina, kad lėšų, skiriamų sveikatos apsaugai, labai trūksta, todėl gyvybiškai būtina tinkamai jas panaudoti. “Štai blogos vadybos pavyzdys. Sveikatos apsaugos ministerija nutarė, kad pozitronų emisijos tomografas turi būti perkamas bendrojo profilio universitetinei ligoninei. Tačiau šis prietaisas 90 proc. atvejų naudojamas onkologinių ligonių tyrimams atlikti. Todėl iš anksto galima prognozuoti, kad įranga nebus panaudojama šimtu procentų”, – apgailestauja E.Aleknavičius.

Tačiau džiugu, kad per dešimtį metų onkologinių ligų diagnostikos srityje įvyko ryškių poslinkių. Pasak E.Aleknavičiaus, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, mamografija tapo kasdieniais tyrimais. Pavyzdžiui, magnetinis rezonansas padeda tiksliau nustatyti ligos išplitimą ir parinkti optimalų gydymą konkrečiam ligoniui.

Prieš penkiolika–dešimt metų ultragarsu buvo galima atlikti tik tyrimus, šiandien ši technologija naudojama ir gydymui – naikinami prostatos navikai.

Ryškiausia pažanga stebima navikų medikamentinio gydymo srityje. “Krūties, žarnyno, plaučių vėžiui gydyti jau turime po kelis efektyvius taikinių terapijos preparatus”, – sako onkologas ir priduria, kad naujas perspektyvas žada nanotechnologijų įdiegimas į klinikinę praktiką. Šiuo metu onkologijos klinikose naudojami pavieniai preparatai, sukurti remiantis nanotechnologijomis, pavyzdžiui, skirti kiaušidžių vėžiui gydyti.

Taikant spindulinį gydymą šios technologijos pasitelkiamos radioaktyviesiems izotopams prijungti prie įvairių medžiagų, dalyvaujančių navikinės ląstelės gyvybiniuose procesuose, todėl apšvitinama tik pati navikinė ląstelė.

Vakcinos išstumia ligos sukėlėjus

Visi “Veido” kalbinti pašnekovai sutaria, kad mokslas sparčiai žengia į priekį ir kasmet atrandama vis naujų ligų gydymo metodų, technologijų bei vaistų. Štai dar šiemet Lietuvoje bus pradėtos operacijos, kurių metu į kairiojo prieširdžio ausytę įvedus specialų uždariklį nesusidarys krešulys ir žmogus bus apsaugotas nuo insulto. “Tai naujas žingsnis pasaulyje”, – tvirtina A.Aidietis.

Svarbu tai, kad ir užkrečiamųjų ligų srityje Lietuva žengia koja kojon su visu pasauliu. “Kai įstojome į Europos Sąjungą, farmacininkai įveža iškart visas naujas vakcinas, sukurtas Europoje ir pasaulyje”, – sako Daiva Razmuvienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.

Ji primena, kad pasitelkus skiepus galima suvaldyti daugelį užkrečiamųjų ligų ir net visai išstumti ligų sukėlėją. D.Razmuvienė prisimena, kad, tarkime, 1995–1996 m. Lietuvoje kilus difterijos protrūkiui būta net mirties atvejų. O paskiepijus 1,5 mln. žmonių ligos plitimą pavyko nutraukti. Nuo 1996 m. iki dabar kas ketverius metus pasitaiko vos po vieną susirgimą difterija.

D.Razmuvienė pabrėžia, jog norint, kad virusas būtų visai išstumtas, nuo jo turi būti paskiepijama 80 proc. žmonių. Todėl stengiantis užkirsti kelią sunkioms ligoms į privalomojo vaikų skiepijimo kalendorių planuojama įtraukti vakciną nuo pneumokoko bakterijos, kuri ypač pavojinga vaikams iki pusės metų. Ji sukelia ausies, plaučių, smegenų uždegimą, gali užkrėsti kraują.

O šiuo metu mokslininkai kuria vakcinas nuo maliarijos, AIDS, hepatito C. “Virusai vis dar protingesni už mokslą. Negalima tiksliai numatyti, kaip pasielgs vienas ar kitas ligos sukėlėjas, tačiau technologijos taip pat sparčiai tobulėja”, – apibendrina D.Razmuvienė.

Per dvidešimt nepriklausomybės metų vandens kokybė Lietuvos šuliniuose ne tik nepagerėjo, – kai kuriuose regionuose net pablogėjo – nitratų kiekis daugelyje jų pavojingai didelis, skelbia Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai. Skaičiuojama, kad apie milijonas šalies gyventojų vartoja nitratais užterštą vandenį, kuris kenkia sveikatai, sukelia negalavimus ir net apsinuodijimus.

Iš “Eurobarometro” atliktų naujausių apklausų sužinome, kad dėl galimų su maistu susijusių pavojų susirūpinę žmonės labiau nerimauja dėl maisto ir vandens užterštumo cheminėmis medžiagomis nei dėl ten galbūt esančių bakterijų. Didėjantį lietuvių susirūpinimą geriamuoju vandeniu, ypač iš šachtinių šulinių ir negilių individualių gręžinių, pastebi ir vandens kokybę tiriantys specialistai.

Analogų pasaulyje neturinčio daugkartinio naudojimo geriamojo vandens filtro, sulaikančio 95–99 proc. nitratų, išradėjas biochemikas Vytautas Pelekauskas kaskart pasirodžius pranešimams apie didelį šulinių vandens užterštumą nitratais sulaukia daugybės skambučių ir klausimų, ką daryti. Jis atkreipia dėmesį, kad vieną kartą išvalyti šulinį nepakanka – rekomenduojama užteršto vandens visai nevartoti arba jį filtruoti specialiais filtrais. Specialistas primena, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi nei specifinio skonio, nei kvapo ar spalvos, be to, nitratai nedingsta ir vandenį virinant ar filtruojant paprastais buitiniais filtrais.

Pasaulinės sveikatos organizacijos normatyvuose nurodoma, kad nitratų kiekis žmogaus paros maisto racione turi būti ne didesnis kaip 3,05 mg vienam kilogramui kūno svorio. Todėl, atsižvelgiant į kūno svorį, suaugusiam žmogui per parą nitratų leistina norma sudaro 200–300 mg, vaikui – apie 100 mg.

"Veido" archyvas

Mūsų senoliai vaistų sau prisižoliaudavo per vasarą. Mes taip pat norėtume pasekti jų pavyzdžiu, tačiau ne taip gerai tas žoleles pažįstame, nežinome, ir kur daugelis jų auga… Tačiau visiškai atmesti progresą – neprotinga. Juk daugelis vaistų pagaminti tų pačių žolių pagrindu.

Žemėje egzistuoja 500 000 skirtingų augalų rūšių, iš kurių tik nedidelė dalis ištirti farmakologiniu požiūriu. Taigi akivaizdu, kad gamtoje glūdi milžiniškas neatskleistas potencialas. Augalai, iš kurių paruoštais vaistais gydomi žmonės ir gyvūnai, vadinami vaistiniais – tai gydomųjų savybių turintys augalai ir patys pirmieji vaistai žmonijos istorijoje.

Pastaruoju metu gydymas vaistažolėmis (fitoterapija) sparčiai populiarėja, nes pastebima, kad  vaistingieji augalai kartais padeda, kai negelbsti cheminiai vaistai. Ilgą laiką oficialioji medicina atsainiai žiūrėjo į tūkstantmetį liaudies medicinos palikimą, vadindama tai atgyvena, kurią mokslas seniai pranoko. Tačiau negalima paneigti fakto, kad didelė dalis šiandien plačiai paplitusių ir pripažintų vaistų išrasti tyrinėjant vaistingųjų augalų veikliąsias medžiagas. Šiandien fitoterapija nebelaikoma alternatyvia medicina tradicinei – ji tapo dar vienu gydymo būdu.

Vaistiniai augalai prieš chemiją

Gydomąją galią turi vaistinių augalų eteriniai aliejai, karčiosios ir rauginės medžiagos, vitaminai, mineralinės ir skaidulinės medžiagos, gliukozidai ir kitos medžiagos. Augale susikaupusios veikliosios medžiagos yra mažesnės koncentracijos, bet jų yra įvairesnių, nei šaukštelyje iš jų pagaminto ir koncentruoto sirupo. Tinkamai vartojamos vaistažolės gali ne tik padėti išgyti, bet ir aprūpinti organizmą labai reikalingomis natūraliomis medžiagomis, apsaugančiomis nuo daugelio ligų. Tai itin svarbu gydant mažylius. Vaistiniai augalai labai praverčia pačioje kai kurių ligų (pvz., peršalimo) pradžioje, nes neleidžia ligai paūmėti ar pereiti į lėtinę formą. Vaistažolių terapija gali sėkmingai papildyti gydymą cheminiais vaistais – tuomet pastarųjų ir vartoti reikia mažiau. Taip pat vaistažolės keičia cheminius vaistus, kai šie mažyliams stiprūs (pvz., gydant nerimą, baimes ir kitas nervų ligas) arba kai nėra sintetinių vaistažolių pakaitalų, pavyzdžiui, stiprinant imunitetą. Vaistažolės veikia švelniau už tabletes, taigi ir gydytis jomis tenka ilgiau.

Nuo arbatos iki tabletės

Ne viena mama, norėdama gydyti mažylį kuo natūraliau ir mažiau jam pakenkiant, renkasi augalinius vaistus įvairiu pavidalu. Nors vaistiniai augalai įgauna vis naujų formų, tačiau nepamirštamos ir senosios mėgstamos arbatos.

• Jei  dingsta apetitas, galima užplikyti didžiųjų dilgėlių lapų arbatos ir gerti po šaukštelį su medumi. Šiuolaikiniai augaliniai vaistai –  “Iberogast” lašai.

• Temperatūrai numušti vartojamos prakaitavimą skatinančios arbatos, be to, su prakaitu pasišalina ir virusų gaminami toksinai. Labiausiai tinka liepų žiedų, aviečių uogų, lapų ar stiebų arbata.

• Sergant gripu arba peršalus padės aviečių lapų ir stiebų, liepžiedžių, šalavijo lapų vingiorykštės, šeivamedžio žiedų arbatų. Jas galima gerti atskirai arba pasigaminti iš jų mišinių. Į šiuos mišinius pridėkite ramunėlių žiedų, – jos veikia virusus ir mažina uždegimą, arba medetkų, kurios taip pat mažina uždegimą ir atpalaiduoja spazmus.

• Kosuliui gydyti tinka čiobreliai, gysločiai, gebenė, mirtolis. Jų rasite šiuolaikiniuose augaliniuose preparatuose – “Hedelix”, “Hustagil”, ” Pectoral”. Labai populiarios atsikosėjimą gerinančios čiobrelių, gysločių, šalpusnio arbatos.

• Imunitetą stiprina tikrosios saulėgrąžos žiedlapiai, sėjamosios avižos, šluotinio burnočio, citrininio čiobrelio, paprastosios kraujažolės, paprastojo kiečio žolė, erškėtrožių, bruknių, žemuogių, šermukšnių, gysločio lapai ir kt. Galima padaryti mišinį arba duoti šių žolelių nuoviro atskirai. Vaistinėse rasite šių augalinių preparatų pagrindu pagamintų lašiukų, sirupų ir kitų formų.

• Virškinimo negalavimus puikiai malšina sėmenų nuoviras, ramunėlių arbata. Galite vaistinėse nusipirkti augalinių lašiukų vaikams “Babyfen”. Jų pagrindinė sudedamoji medžiaga – kmynų eterinis aliejus.

Augalai – be šalutinio poveikio?

Didžiuma vaistinių augalų yra labai veiksmingi, o šalutinis poveikis labai silpnas –  kuri mama nenori, kad jos mažylis būtų gydomas kuo “nekaltesnėmis” priemonėmis? Kita vertus, naudojant vaistažolių preparatus didesnėmis nei nurodyta koncentracijomis (taip pat ir arbatas), didėja ir pašalinio poveikio pavojus. Jokiu būdu negalima gerti arbatų tiek, “kiek telpa”, vartojimą reikia riboti. Vaistažolėse gausu aktyviųjų medžiagų, todėl be pertraukos jas patariama gerti tik porą savaičių. Kokią arbatą ir kiek laiko mažyliui vartoti, reikia pasitarti su gydytoju fitoterapeutu, ypač tais atvejais, jei naudojamos ne parinktas žolių mišinys, o tam tikrii preparatai, nes ne visos žolės tarpusavyje dera.
Vaistažoles būtina tinkamai dozuoti: kūdikiui ar vaikui iki 3 m. – pusė abatinio šaukštelio vaistažolių stiklinei arbatos, nuo 3 m. – vienas šaukštelis, 5–6 m. ligoniukui galima berti du šaukštelius.

Vaistinių augalų veikliosios medžiagos

• Alkaloidai –  stimuliuoja širdies ir kraujagyslių, centrinę nervų sistemą, veikia raminamai.

• Eteriniai aliejai – slopina uždegimą, spazmus, naikina mikrobus.

• Flavonoidai –  veikia baktericidiškai, skatina tulžies išsiskyrimą.

• Glikozidai – gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą.

• Rauginės medžiagos – stabdo kraujavimą, mažina uždegimą.

Dabar jau pripažinti

Šiuo metu pasaulyje net 35–40 proc. visų vaistų gaminama iš augalinių žaliavų. Tokiame vaistuke gali būti viena ar net kelios veikliosios augalinės medžiagos. Tai gali būti sveiki, susmulkinti arba supjaustyti augalai, jų dalys, dumbliai, grybai, kerpės. Augaliniai vaistukai pagaminami ekstrahuojant, distiliuojant, spaudžiant, frakcionuojant, gryninant, koncentruojant arba fermentuojant žaliavas. Ir šiuo metu yra įvairių pavidalų – įvairios gydomosios mikstūros, tepalai, balzamai, nuovirai, užpilai, milteliai, tabletės. Be to, įdomu, kad registruojant augalinius preparatus, reikia pateikti ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų duomenis –  visai kaip ir cheminiams preparatams. Tuo tarpu registruojant tradicinius augalinius preparatus, t. y. vaistus, kurių augalinės veikliosios medžiagos jau seniai naudojamos liaudies medicinoje, leidžia sumažinti poreikį atlikti klinikinius tyrimus, kadangi vaisto veiksmingumas yra patikrintas ilgalaikio vartojimo ir sukauptos patirties.

"Veido" archyvas

Atšalus orams imame guostis, kad rankos ir kojos ilgai nesušyla net įėjus į šiltą patalpą ar palindus po antklode. Medikai sako, kad į šiuos, atrodytų, nereikšmingus nemalonius pojūčius nereikėtų numoti ranka.

Kodėl šąla rankos ir kojos

Natūralu, kad mūsų kūno galūnės yra jautresnės šalčiui ir greičiau atvėsta. Mat ant jų yra mažiau raumeninio audinio, kurio kraujotaka intensyvesnė, taip pat čia beveik nėra riebaliukų, sulaikančių šilumą. Tačiau jeigu nuolat jaučiame rankų ir kojų šaltą sąstingį, verta ieškoti šių nemalonių pojūčių priežasčių.

• Kai šalta – susiaurėja kraujagyslės. Plaštakos ir pėdos yra toliau nuo organizmo šilumos šaltinių, jos prasčiau aprūpinamos krauju, o jų plonytės kraujagyslės ir kapiliarai atšalus dar labiau susitraukia. Tuomet čia prateka mažiau kraujo, kuris neatneša pakankamai šilumos.

• Kaltininkas – stresas. Kraujagyslės susiaurėti gali ne tik nuo šalčio, bet ir nuo nuovargio bei patiriamo streso. Mat esant stresinei situacijai krauju labiau yra aprūpinama širdis ir smegenys, o ne toliau nuo jų esantys organai.

• Cigaretės – didžiulės žalos šaltinis. Gydytojai įspėja, kad dėl nuolat šąlančių kojų ir rankų ypač dažnai kenčia rūkaliai.Daugelis cigaretės griebiasi norėdami atsikratyti įtampos, tačiau moksliškai įrodyta, kad nikotinas – atvirkščiai – sukelia stresą, nervingumą, smulkių kraujagyslių spazmus (todėl organai prasčiau aprūpinami deguonimi). Rūkančiųjų kraujagyslės greitai netenka elastingumo, standėja, siaurėja, sustorėja jų sienelės, todėl keičiantis temperatūrai jos negali greitai išsiplėsti ar susitraukti.

• Nemalonius pojūčius sukelia ligos. Greitai galūnės atvėsta žmonėms, kurių kraujo spaudimas žemesnis nei vidutinis. Tuomet širdžiai sunkiau aprūpinti krauju (o kartu ir šiluma) toli nuo jos esančias kūno dalis. Ypač sunku šaltį pakelti žmonėms, kurių sutrikusi periferinė kraujotaka, pvz., sergant ateroskleroze, esant nervų sistemos pažeidimams.

Maistas, kuris šildo

Kad rankos ir kojos būtų šiltos, labai svarbu tinkama mityba. Taip pat reikėtų nuolat stiprinti imunitetą. Valgykite dažniau ir po nedaug – taip pagerės kraujo apytaka ir gaminsis šilumos energija.

• Venkite riebių ir rūkytų produktų. Tai sunkiai virškinamas maistas. O kai skrandis apkraunamas sunkiu maistu, kraujas plūsteli į galvą ir galūnės jo gauna mažiau.

• Svarbu su maistu gauti kuo daugiau geležies. Tad dažnai valgykite patiekalų iš ankštinių kultūrų: pupelių, žirnių, lęšių. Daug geležies yra grikiuose, – jie puikiai pasotina ir šildo. Be to, juose yra kapiliarus stiprinančio rutino. Geležies nemažai pomidoruose, morkose, burokėliuose, obuoliuose, razinose, džiovintose slyvose.

• Paprika – puikus vaistas. Tiems, kuriuos vargina šąlančios galūnės, labai naudinga kasdien valgyti paprikos. Ji turi labai daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurių svarbiausias – kapsaicinas. Jis nuo seno žinomas kaip puikus vaistas nuo kraujotakos sutrikimų. Ši medžiaga užkerta kelią kraujo krešuliams susiformuoti, skystina kraują.

• Vaisiai, stiprinantys kraują ir širdį. Kraujotaką labai pagerina saldūs melionų vaisiai, persimonai, granatai, bananai. Sveika gerti šviežių apelsinų sulčių, nes jos padeda organizmui geriau pasisavinti geležį.

• Dažniau rinkitės žuvies patiekalus. Ypač naudinga riebi žuvis. Tris kartus per savaitę pasmaguriavus pietumis ar vakariene iš riebios žuvies organizmas pradeda gaminti daugiau medžiagų, padedančių kraujui tolygiai tekėti venomis ir arterijomis.

• Šildantys prieskoniai. Kraujotaką pagerina tokie šildantys prieskoniai: imbieras, garstyčios, raudonosios aitriosios paprikos. Tad kuo dažniau jais gardinkite patiekalus!

• Gerkite kuo daugiau vaistažolių arbatos. Kraujotakai pagerinti ypač tinka gudobelių arbata. Jos reikėtų išgerti kelis puodelius per dieną.

Pagalba sustirusioms galūnėms

Jeigu šiltoje patalpoje niekaip neatšyla rankos ar kojos, padėkite joms!

• Padės apelsino skiltelė. Atvėsusias rankas ištrinkite apelsino skiltele. Šiame vaisiuje esantys eteriniai aliejai greitai suaktyvina kraujotaką.

• Pramankštinkite rankas. Galite rankų pirštais paspaudyti guminį kamuoliuką arba stipriai pamojuokite rankomis.

• Trinkite delnus. Sulaikiusi kvėpavimą apie 10 sekundžių švelniai trinkite delnus vieną į kitą. Iškvėpkite, pailsėkite ir pakartokite pratimą.

• Jei grįžote namo ledinėmis kojomis, pamirkykite jas šilto vandens vonelėje. Ypač greitai kojos sušils, jei į vandenį įpilsite saujelę pipirų arba kvapniojo rozmarino. Galima įberti ir šaukštą čiobrelių bei raudonėlių arba du šaukštus susmulkintos imbiero šaknies. Tokioje vonelėje pamirkius kojas 10–15 min. pagerėja kraujotaka ir jos greitai sušyla.

• Labai karšta vonelė. Kojas pamerkite šiltame vandenyje, po to į šį vandenį įpilkite karšto, o vėliau dar karštesnio vandens, kokį tik galite iškęsti. Taip kojas mirkykite 10–15 min.

• Padės druska. Vakare nusiplovus kojas, kol jos dar drėgnos, padus rekomenduojama patrinti druska ir tik po to nušluostyti sausai rankšluosčiu. Jei darysite šią procedūrą, kojos ne tik bus šiltos, bet ir nesirgsite peršalimo ligomis.

Ryte sušildys mankšta

Jeigu kiekvieną rytą mankštai skirsite 5–10 min., išėjusi į lauką ne taip greitai sušalsite. Pratimus galite atlikti ir gulėdama lovoje – bus lengviau išlįsti iš šiltų patalų.

• Ištempkite visą kūną. Ištieskite rankas virš galvos ir stenkitės ištempti savo kūną nuo rankų pirštų galiukų iki pat kojų pirštų galiukų.

• Pramankštinkite rankas. Pakelkite priešais save ištiestas rankas. 10 kartų suspauskite ir atleiskite kumščius. Paskui pasukite riešus – po 5 kartus į kiekvieną pusę.

• Neužmirškite pėdų ir pirštų. Gulėdama ant nugaros sukite pėdas – 5 kartus į vieną ir į kitą pusę. Tada 5 kartus sulenkite ir ištieskite kojų pirštus.

• Kojų pritraukimai. Gulėdama ant nugaros kojas sulenkite per kelius. Iš pradžių apglėbkite rankomis vieną ir pritraukite prie krūtinės (palaikykite apie 30 sekundžių), paskui kitą. Su kiekviena koja padarykite po 15 tokių pritraukimų.

• Pasistiebkite aukštyn. Truputį pražerkite kojas ir iš visų jėgų pasitempkite į viršų. Į grindis remkitės tik puse kojų pėdų, o nugara turi būti tiesi. Lėtai nuleiskite kulnus ant žemės ir vėl lėtai stiebkitės į viršų. Šį pratimą galima atlikti ne tik išlipus iš lovos, bet ir laukiant autobuso ar darbo pertraukėlės metu.

Vakaro ritualas – pėdų masažas

Vakare pamasažuokite pėdas – ir jos visą naktį bus šiltos. Be to, atsikratysite per dieną susikaupusios įtampos. Šis masažas taip pat stiprina imunitetą, pagerina vidaus organų veiklą, kraujo cirkuliaciją visame kūne. Masažuokite atsisėdusi ir ant kairio kelio užkėlusi dešinę pėdą, paskui atvirkščiai. Pratimus kartokite 8–10 kartų.

• Per pėdos skliautą. Sugniaužkite kumštį ir krumpliais stipriai braukite per pėdos skliautą. Paskui abiejų rankų nykščiais paspaudykite pėdos skliautą.

• Švelniai paspaudykite. Kaire ranka suimkite dešinę pėdą – nykštį uždėkite ant pado, kitus pirštus ant pėdos viršaus. Švelniais ritmiškais judesiais paspaudykite nuo kulno iki pirštų.

• Sukamaisiais judesiais. Sugniaužkite kumštį ir sukamaisiais judesiais masažuokite visą pėdą. Patrinkite kulkšnis, kulną.

• Išmasažuokite kiekvieną pirštelį. Po vieną dviem pirštais suimkite kojų pirštus ir švelniai kelis kartus patempkite.

Kojas pratinkite prie šalčio

Kojas mažiau gels, jeigu jas grūdinsite. Tam tiks vėsaus vandens srovė, kontrastinis dušas, vonelės. Be to, vandens procedūros pagerina ir suaktyvina audinių kraujotaką.

• Kaip pradėti grūdintis? Atsukite visa srove šiltą vandenį ir po dušu stovėkite, kol sušils visas kūnas. Tada trumpam atsukite vėsų. Po kelių sekundžių vėl mėgaukitės šilta srove. Kai sušilsite perliekite kūną truputį vėsesniu vandeniu nei pirmą kartą. Taip vandenį kaitaliokite 3–4 kartus.

• Vėsus vanduo – grūdina. Vėsiu vandeniu perliekite iš pradžių vieną, paskui kitą koją. Pradėkite nuo pėdos, lėtai kilkite blauzda iki kelio ir grįžkite vidine blauzdos dalimi vėl iki pėdos. Pakartokite keletą kartą.

• Kontrastinės vonelės. Į vieną vonelę pripilkite karšto vandens, į kitą – šalto. Kojas iki kelių 5 min. palaikykite karštame vandenyje, paskui (ne ilgiau kaip 20 sekundžių) – šaltame. Procedūrą galima kartoti kelis kartus, bet užbaigti visada reikia šaltąja vonele. Apie pagerėjusią kraujotaką praneš malonus dilgčiojimas kojose.

• Pėdas pašildykite. Po tokių kontrastinio vandens procedūrų būtinai pėdas sušildykite – tik tokiu atveju pajusite efektą. Išlipusi iš vonios, tik nubraukite nuo kojų vandenį (šluostyti nereikia), užsimaukite šiltas puskojines ir keletą minučių pašokinėkite vietoj arba pusvalandį pagulėkite lovoje po šilta antklode.