Valstybinės ligonių kasos (VLK) šiemet jau įsigijo 100 tūkst. sezoninio gripo vakcinos dozių (40 tūkst. mažiau negu pernai). Sumažėjusį kiekį VLK aiškina sumažėjusiu poreikiu: “2009 m. rudens-žiemos ir 2010 m. pavasario laikotarpiu susiformavo negatyvus požiūris į vakcinaciją, todėl šį kartą įsigijome mažiau dozių”, – paaiškino VLK Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vyr. specialistė Jolita Blaževičiūtė.

Čia svarbu pažymėti, kad net finansiškai nepasiteisinus skiepų nuo vadinamojo kiaulių gripo akcijai, kuomet sunaikinus nepanaudotas vakcinas prarasta daugiau nei 1 mln. Lt, Sveikatos apsaugos ministerija minėtas vakcinas laiko sėkmingu sprendimu. “Pagrindinis ministerijos tikslas – užtikrinti, kad esant reikalui būtų galima suteikti reikiamą pagalbą. Taigi buvusio kiaulių gripo atveju mes buvome pasirengę kritinei situacijai, tačiau džiaugiamės, kad ji nesusiklostė”, – teigia sveikatos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.

Jo žiniomis, Lietuvos patirti nuostoliai ne itin dideli: “Pagal tuometines pandemijos prognozes ir mūsų nusipirktų vakcinų skaičių Lietuva, galima sakyti, buvo atsargi. Kitos Europos šalys, netikėtai greitai atslūgus epidemijai, prarado ne vieną, o po kelioliką ar net po keliasdešimt milijonų litų”.

Pasak M.Marcinkevičiaus, veikiausiai šį sezoną visų rūšių vakcinų Lietuvą pasieks mažiau. Taip yra todėl, kad diduma lietuvių labai skeptiškai žiūri į skiepus ir skiepijimąsi. Priminsime, kad prieš metus pradėjus siausti kiaulių gripui, iš Vyriausybės nupirktų 27 tūkst. pandeminio gripo vakcinų panaudota vos 5 tūkst. Likusi dalis šį mėnesį buvo sunaikintos.

Statistika liudija, kad kasmet Lietuvoje nuo sezoninio gripo pasiskiepija mažiau nei 5 proc. šalies gyventojų: 2007 m. – per 138 tūkst. (4,1 proc.), 2008 m. – apie 154 tūkst. (4,6 proc.), 2009 m. – per 158 tūkst (4,7 proc.) žmonių. Vakarų Europoje besiskiepijančiųjų dalis kelis kartus didesnė. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės nuomone, neigiamą visuomenės nuomonę dėl skiepų lemia antivakcininiai judėjimai, medicinos įstaigų darbuotojų ir žiniasklaidos skeptiškumas.

"Veido" archyvas

Ruduo savo kraitėje atsineša ne tik margaspalvių derliaus gėrybių, bet ir puokštę ligų ligelių. Tačiau bijodamos pasigauti virusą apsivyniojusios nosies juk nevaikščiosime.

Gydytojai šiandien jau neabejoja, kad žmogaus psichika ir imuninė sistema per hormonus susipynusios kaip plaušai plaušinėje. Kuo geriau suprantame kūno gynybinį tinklą, tuo daugiau galimybių tikslingai stiprinti žmogaus gynybines jėgas. Alergijos ir depresijos, imuniteto nusilpimas, netgi onkologinės ligos šiandien jau gydomos imunine terapija.

O sveikam žmogui apsisaugoti nuo peršalimo ar gripo pakanka visai paprastų priemonių. Mokslas šiandien stulbina pranešimais, kad ir paprasti kasdieniai malonumai turi gydomųjų galių. Pasak tyrimų, po sužaistos bridžo partijos poniučių organizme gerokai padaugėja tam tikrų imuninių ląstelių. Smagiai užtraukus dainą burnos gleivinėje padaugėja antikūnų, o reguliarūs lytiniai santykiai puikiausiai apsaugo nuo slogos.

Imuniteto tinklas

Mūsų organizmo gynybinėms jėgoms diriguoja ne kuris nors vienas organas, o visas orkestras.

• Migdolinės liaukos / tonzilės – pirmoji bakterijų, virusų ir grybelių gaudyklė.

• Limfmazgiai – filtravimo “stotis” ir limfocitų saugykla.

• Kraujas atgabena antikūnus ir hormonus į “mūšio” vietą.

• Užkrūčio liaukoje bręsta T limfocitai, kurie išmoksta skirti savus “gyventojus” nuo svetimų. Pasibaigus paauglystei užkrūčio liauka susitraukia.

• Blužnis – imuninių ląstelių sandėlis.

• Žarnynas “apgyvendina” 80 proc. visų imuninių ląstelių, taip pat ir aklojoje žarnoje.

• Kaulų čiulpuose ir kamieninėse ląstelėse gimsta baltieji ir raudonieji kraujo kūneliai.

• Limftakiai – latakų, kuriais juda imuninės ląstelės, rezginys.

Užpuolikai

Žmogus kasdien su oru įkvepia apie 10 tūkst. mikrobų. Susergame nuo tų, kurie pergudrauja ar įveikia imuninę sistemą.

• Bakterijos. Mūsų kūne gyvena bent 100 milijardų šių vienaląsčių. Dauguma jų – naudingos. Užtat pavojingosios nuolat keičia savo išvaizdą, kad išgyventų.

• Virusai. Kad galėtų daugintis, šie parazitai turi užpulti sveiką ląstelę. Jose nuo organizmo gynėjų jie gali sėkmingai slėptis ne vienus metus (ŽIV, herpes).

• Grybeliai. Mėgsta drėgną odą ir išplinta kaip per sprogimą, jei nusilpęs organizmas nebeturi jėgų gintis (nagų grybelis).

• Parazitai. Šituos daugialąsčius galima pamatyti ir plika akimi – pavyzdžiui, poros centimetrų ilgio kirmėles. Dažniausiai jos prisitaikiusios taip, kad gynybinė organizmo, kuriame apsigyvena, sistema jų nepažeistų.

Gynėjai

Kad imuniteto reakcija būtų sėkminga, darniai dirba keliolikos tipų imuninės ląstelės ir apie 50 hormonų.

• Pirmasis apsauginis barjeras: oda ir gleivinės – pirmoji nuo įsibrovėlių sauganti gynybinė siena. Lipnios gleivės, prakaite ar skrandyje esančios rūgštys, žarnyno mikroflora užkuria jiems tikrą pirtį! Ant gleivinės esantys IgA antikūnai prisitvirtina prie organizmui jau pažįstamų “blogiukų” ir siunčia pavojaus signalą.

• Antrasis apsauginis barjeras: ląstelės naikintojos. Jei bakterijų, pavyzdžiui, per įdrėskimą, patenka po oda, gynybon stoja ėdriųjų ląstelių makrofagų būrys. Pagautą priešą jos suėda tikrąja šio žodžio reikšme. Susidarę pūliai – jų “virškinimo” produktas. Jei virusai užpuola audinį, ląstelės naikintojos nužudo užkrėstas organizmo ląsteles.

• Trečiasis apsauginis barjeras: baltieji kraujo kūneliai: kilus infekcijai dalis imuninių ląstelių mokomos atpažinti šiuos užpuolikus, kad galėtų nuo jų apsiginti. Baltieji kraujo kūneliai mokosi nustatyti priešą pagal būdingus požymius – antigenus. Tada B limfocitai gamina griaunamuosius antikūnus, o T limfocitai priešą įrašo į atmintį daugeliui dešimtmečių.

Patarimai, kaip nenustekenti imuniteto

Norint, kad organizmo energijos rezervas neišsektų, svarbi nuolatinė kaita tarp įtampos ir atsipalaidavimo.

• Itin svarbu – kvėpavimas. Įsitempę žmonės kvėpuoja greitai, paviršutiniškai. Įkvėpus giliai ir pamažu iškvėpus atlėgsta viso organizmo įtampa. Tam nereikia ypatingų sąlygų – keletą kvėpavimo pratimų lengva atlikti ir darbe ar viešoje vietoje.

• Dirbant kompiuteriu įtampa atlėgsta retsykiais pamasažuojant sprandą ir iš lėto pasukiojant galvą.

• Atsipalaiduoti padeda ir paprastos gudrybės: pavyzdžiui, sukeistus pirštus mintyse susiejame su kokiu nors itin maloniu prisiminimu, kuris iškils kiekvieną sykį taip sudėjus pirštus.

• Judėjimas stabdo stresą ir mobilizuoja gynybines ląsteles. Tačiau sportuojant svarbu nepersistengti.

• Imuninę sistemą stiprina visos ištvermės reikalaujančios sporto šakos: patartina sportuoti bent triskart per savaitę po 30–45 minutes, pulso dažnis turėtų būti 180 minus amžius.

• Svarbu reguliarumas. Chaotiškas sportavimas priešokiais imuninės sistemos nestiprina.

• Jei imuninė sistema kaip tik šiuo metu “doroja” infekciją, teks daryti pertrauką – kad nekiltų širdies raumens uždegimas.

• Po įtemptos darbo dienos pasivaikščiokite gamtoje. Paprasčiausias judėjimas atsipalaidavus neretai kur kas veiksmingesnis už prakaitavimą sporto klube.

• Moksliškai įrodyta: sportuojantys onkologiniai ligoniai gyvena ilgiau.

• Jei nusprendėte bėgioti, nusiteikite tai daryti bent pusvalandį. Pradedantieji krūvį turėtų didinti pamažu – kaitaliodami ėjimą ir bėgimą. Panašiai veikia ir šiaurietiškas ėjimas su lazdomis ar slidinėjimas.

• Nuovargis – tai signalas, kad imuninė sistema jau irgi nieko nepajėgia.

• Važiuojant dviračiu dirba mažiau raumenų, nei bėgiojant ar plaukiojant. Imuninės sistemos labui reikėtų pavažiuoti bent 45 minutes.

• Nepamirškite intymių malonumų – tai irgi nuo peršalimo! Lytinis susijaudinimas pagausina baltųjų kraujo kūnelių ir bakterijas naikinančių ląstelių kiekį, o lytiniai santykiai kartą ar du per savaitę padidina antikūnų koncentraciją gleivinėse. Tačiau per daug sekso imuninę sistemą išsekina.

• Gerai išsimiegokite. Jei norime apsiginti nuo kimbančios infekcijos, geriausia priemonė – išsimiegoti. Nuolat neišsimiegant (jei kelias naktis iš eilės temiegame po keturias valandas) pažeidžiama imuninė sistema. Trumpalaikis paros ritmo pokytis nekenkia – imuninė sistema su tuo nesunkiai susidoroja. Užpuolus infekcijai reikėtų “prirašyti” sau ramybę, kad galėtumėte ilgai ir giliai pamiegoti. Tuomet kūnas išskiria daugiau veiksmingų hormonų.

• Šalčio ir karščio kaita padeda ir sveikiems, ir pasiligojusiems. Jei dažnai puola kvėpavimo takų ligos, rekomenduojama lankytis saunoje. Karštis ir šaltis pakaitomis stimuliuoja kraujotaką, treniruoja kraujagysles. Tai naudinga ir sergantiems astma ar linkusiems į aukštą kraujospūdį žmonėms – jei gydytojas dėl kokios kitos priežasties neprisakė vengti tokių malonumų.

Per pastaruosius 12 metų Lietuvos žmonių sveikata daugelyje sričių pablogėjo ir net tose, kuriose tapome sveikesni, vis dar stipriai atsiliekame nuo Europos. Tai atskleidžia ilgametės Lietuvos sveikatos programos rezultatai, nors Sveikatos apsaugos ministerija juos skelbti vengia.

Lietuvos sveikatos programa – pagrindinės mūsų tautos sveikatingumo politikos gairės – pradėta vykdyti 1999 m. ir baigiasi šiais metais. Dokumente buvo numatyta pagerinti žmonių sveikatą visose srityse, tačiau užsibrėžtų tikslų pavyko pasiekti tik kai kur: vidutinė lietuvių gyvenimo trukmė pailgėjo dvejais metais ir dabar šiek tiek viršija 73 metus, ypač įspūdingai pavyko sumažinti kūdikių mirtingumo rodiklius – pagal šį parametrą netgi esame vieni Europos lyderių.

Tačiau ir toliau išliekame savižudžių šalis, labai lėtai mažėja sergančiųjų kraujagyslių ligomis, o sergamumo onkologinėmis ligomis duomenys netgi pablogėjo.

Pavojaus varpais dėl tokių prastų sveikatos rodiklių pastarąjį kartą skambinta prieš trejus metus, kai buvo išanalizuoti ir paskelbti tarpiniai Lietuvos sveikatos programos (LSP) rezultatai. Tada politikai – nuo tuometinio prezidento iki sveikatos apsaugos organizacijų vadovų – konferencijoje Seime perskaitė gausybę priesaikų gerinti padėtį ir pagelbėti Lietuvos žmonėms netapti sunkių ligų aukomis.

Tačiau to padaryti nepavyko, o apie numanomus liūdnus galutinius LSP rezultatus kalbėti iš viso vengiama. Štai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prieš mėnesį išplatino pranešimą spaudai, kuriame džiaugiasi sulaukusi teigiamo Pasaulio sveikatos organizacijos įvertinimo dėl naujos 2011–2020 m. LSP gairių ir nė žodžiu neužsimena, kad tokį dokumentą turėjome ir iki šiol. Suprantama – juk pasigirti čia nėra kuo.

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

Ambicinga ir nereali

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius neslepia, kad 12 metų vykdytos LSP rezultatai blogi. “Dabar visos pajėgos – ir mūsų, ir sveikatos problemas tyrinėjančių mokslininkų – mestos analizuoti, dėl ko taip nutiko, kodėl kai kurios nemažai lėšų kainavusios programos nedavė laukto rezultato”, – aiškina jis.

Pasak valdininko, tik išanalizavus klaidas ir nesėkmių priežastis bus galima parengti realią ir efektyvią kitų dešimties metų programą. Pašnekovas pabrėžia, kad besibaigiančios programos dokumentai nebus išmesti į šiukšlių dėžę: “Nekišame galvos į smėlį. Pripažįstame, kad yra blogai, ir ieškome atsakymų į klausimus, kodėl taip nutiko”.

Jis pripažįsta, kad pirmoji LSP buvo labai ambicinga: “Kai kur – gal net pernelyg ambicinga. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl rezultatai tokie prasti, – jų tiesiog nebuvo įmanoma pasiekti”.

Vieną tokių nerealaus planavimo pavyzdžių pateikia Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga: narkotikų pasiūlą buvo užsimota sumažinti 70 proc., o paklausą – 80 proc. “Tokie skaičiai buvo paimti iš lubų, visiškai neįvertinus aplinkybių, kad Lietuva liks be sienų”, – sako jis.

M.Marcinkevičius atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus sveikata daugiausia priklauso nuo jo socialinės aplinkos, gyvenimo būdo, sveikos gyvensenos įgūdžių. “Politikų suplanuotos sveiktos programos – tai tik nedidelė dalis bendro rezultato”, – aiškina ministro patarėjas.

Sveiko gyvenimo būdo propaguotojai mano, kad ir šioje srityje galima būtų pasiekti geresnių rezultatų, jei SAM tam skirtų daugiau dėmesio ir lėšų. “Dabar žmonių mitybos įpročius formuoja cheminių priedų prikimštą maistą gaminantys pramonininkai. Jie verslininkai, jiems rūpi daugiau parduoti, todėl jų strategijos profesionalios, joms negailima pinigų. O alternatyvių pastangų sulaukiama tik iš grupelės aktyvių visuomenininkų, valstybės balso formuojant žmonių suvokimą apie sveiką gyvenseną iš viso negirdėti”, – piktinasi Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė.

Ji duria pirštu į akivaizdų SAM politikų nenuoseklumą: nuo šių metų rugsėjo uždraudus mokyklų valgyklose naudoti cheminius maisto priedus ir prekiauti sintetiniais saldumynais bei gėrimais, toks draudimas netaikomas vaikų darželiams, vaikų namams ir kitoms globos įstaigoms. “Ar ne absurdas – negi ten auga ne tos pačios valstybės vaikai? Kodėl juos ir toliau galima nuodyti?” – stebisi pašnekovė.

Sveikuolių sąjungos atstovai aktyviai važinėja po Lietuvos mokyklas, bendrauja su vaikais ir savarankiškai atlieka jų sveikatos būklės analizę. “Pagal mūsų sukauptus duomenis, auga visiškai paliegusi būsimųjų ligonių karta”, – tvirtina S.Kriaučiūnienė.

Sąjungos duomenimis, net 98 proc. 6–10 klasių moksleivių nuolat serga peršalimo ligomis, skundžiasi vidurių užkietėjimu arba galvos skausmu. “Ir tai nelabai stebina – praktiškai toks pat nuošimtis vaikų pietums renkasi energinius gėrimus ir bulvių traškučius, o ne lėkštę subalansuoto sveiko maisto”, – sako pašnekovė.

Rezultatai – tik po kurio laiko

Tai, kad bet kokie šiandien daromi sprendimai ir pradėtos vykdyti programos rezultatų duoda tik po daugelio metų, rodo ir konkrečių ligų plitimo arba lėtėjimo pavyzdžiai.

Tarkime, Lietuvoje vyrų mirštamumas nuo plaučių vėžio truputį mažėja maždaug nuo 1992 m. Priežastys – maždaug tuo metu pradėjęs mažėti rūkymo paplitimas, pradėjusi kisti cigarečių kokybė. Tačiau dabartinių valstybės sprendimų – tabako gaminių reklamos uždraudimo, cigarečių akcizo didinimo, rūkymo kavinėse uždraudimo rezultatų galima tikėtis tik po kelių dešimtmečių, nes plaučių vėžys yra vyresnio amžiaus žmonių liga, ilgamečio rūkymo padarinys.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vėžio registro vadovė Giedrė Smailytė aiškina, kaip vieni liūdniausių lietuvių sveikatos statistikos rodiklių – vis blogėjantys moterų mirties nuo krūties ar gimdos kaklelio vėžio rezultatai – yra susiję su šioje srityje vykdomų programų efektyvumu.

Prieš kelerius metus pradėta moterų krūties vėžio prevencijos programa kol kas dar ir negali duoti mažėjančio mirštamumo nuo šios ligos rezultatų. Mat jos tikslas – plečiant prevencinės mamografinės patikros apimtis diagnozuoti ligą esant kuo ankstesnei jos stadijai. Ir šie rezultatai per pastaruosius kelerius metus iš tiesų džiuginantys, I–II stadijos krūties vėžys diagnozuojamas beveik 70 proc. moterų. Vis dėlto jų pasekmės – tik ateityje, nes dabar patikrintos ir išgydytos moterys mirtinai nebesusirgs po kelerių metų.

“Antra vertus, nesu tikra, kad moterų patikros apimtys yra pakankamos – tam, kad programa saugotų gyvybes, prevenciškai turi būti patikrinama apie 80 proc. moterų”, – pabrėžia specialistė.

Dar daugiau kritikos ji turi kovos su gimdos kaklelio patologijomis programos atžvilgiu. “Patikros programa, nors ir įvardijama kaip organizuota, turi daug oportunizmo elementų – dažniausiai nemokamai patikrinamos tos moterys, kurios jau pačios kreipiasi į medikus dėl kitų priežasčių. Valstybės rūpestis nepasiekia tų moterų, kurios retai lankosi pas gydytojus, – tai dažniausiai kaimo vietovėse gyvenančios ar žemesnių socialinių sluoksnių atstovės, o būtent jos dažniau serga gimdos kaklelio vėžiu”, – aiškina gydytoja.

Dėl netinkamo patikros organizavimo III–IV šios ligos stadijos atvejų (o tokius išgydyti jau labai sunku arba neįmanoma) Lietuvoje nemažėja.

A.Veryga pateikia kitą tiesioginės, tik šį kartą labai greitai pamatomos, politinių sprendimų ir sveikatos rodiklių sąsajos pavyzdį. Keliolika metų lietuviai kasmet alkoholio gėrė vis daugiau: 1998 m. vienam žmogui per metus teko 9 l išgerto alkoholio, 2007 m. jis jau siekė 13 l. O štai pernai vienas žmogus išgėrė jau tik 10 l alkoholio. “Buvo padidinti akcizai, dėl krizės sumažėjo žmonių pajamos – štai ir rezultatai”, – džiaugiasi jis.
Blaivėjimo tendencijos netrukus pasijuto ir sveikatos srityje – pernai alkoholinių psichozių ir apsinuodijimo alkoholiu atvejų užfiksuota net 30 proc. mažiau. Pasak A.Verygos, tai paneigia alkoholio pramonininkų peršamą prielaidą, kad brangstant legaliam alkoholiui išgeriama daugiau kontrabandinių gėrimų. “Sveikatos rodiklių neišgalvosi, o jie liudija, kad tiesiog geriama mažiau”, – tvirtina Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę užfiksuotas didėjantis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 41-ąją metų savaitę siekė 43,9 atv./ 10 tūkst. gyventojų (prieš savaitę 42, 0 atv./10 tūkst. gyventojų). Panašus sergamumo lygis buvo registruotas šių metų sausio – vasario mėnesiais.

Daugiausiai sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje – 57,0 atv./10 tūkst. gyventojų (prieš savaitę 58,8 atv./10 tūkst. gyventojų). Išaugo sergamumas Vilniaus apskrityje – 49,1 atv./10 tūkst.gyventojų (prieš savaitę – 41,9 atv./10 tūkst.gyventojų), Marijampolės apskrityje – 47,0 atv./10 tūkst gyventojų (prieš savaitę 44,2 atv./ 10 tūkst. gyventojų).

Mažiausiai sergančiųjų gripu ir ŪVKTI registruota Tauragės apskrityje 27,6 atv./10 tūkst.gyventojų.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis mūsų šalyje didėja nuo 36-osios metų savaitės.

Stebint situaciją pasaulyje – bendras gripo aktyvumas išlieka žemas, tačiau registruojami pandeminio A (H1N1) bei sezoninio A (H3N2) ir B gripo atvejai.

Mokslininkai ir gydytojai manė, kad iki XXI a. pradžios Europoje pavyks visiškai išnaikinti kai kurias pavojingas vakcinomis kontroliuojamas ligas. Deja, šiems lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti – pastaraisiais metais fiksuojami tymų protrūkiai Vakarų ir Vidurio Europoje. Gydytojai dėl to kaltina prieš skiepus nukreiptą judėjimą. Neskiepyti savo vaikų nusprendžia ir dalis Lietuvos tėvų.

Daugybę metų sergamumas tymais Europoje sparčiai mažėjo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) džiaugsmingai skelbė, kad iki 2010-ųjų Europoje tymus pavyks visiškai išnaikinti. Tačiau nuo 2008 m. Europoje vienas po kito fiksuojami šios ligos protrūkiai. Bulgarijoje nuo 2009-ųjų pavasario iki dabar tymais susirgo apie 20 tūkst., Šveicarijoje 2006–2009 m. šia liga apsikrėtė 4,4 tūkst. žmonių. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastaraisiais metais tymų protrūkių kilo ir Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Airijoje, Prancūzijoje.

Beje, tymai – ne vienintelė išsivysčiusioms šalims vėl ėmusi grasinti liga, kurią vakcina buvo beveik įveikusi. Šiemet Tadžikistane kilo poliomielito, galinčio sukelti paralyžių, protrūkis. Per pusmetį užregistruota 430 šios ligos atvejų, iš kurių 19 baigėsi mirtimi. Iš Tadžikistano poliomielitas pasiekė ir Rusiją, kurioje šiemet užfiksuoti septyni susirgimai. Taigi nors PSO 2002-aisiais Europos regioną paskelbė laisva nuo poliomielito ligos sukėlėjo zona, Europos medikai su baime stebi, kaip Tadžikistanui sekasi suvaldyti šį protrūkį.

Visi šie Europoje ar netoli jos įvykę protrūkiai neleidžia nusiraminti ir Lietuvos medikams: nuo 2007 m. šalyje nebuvo registruotas nė vienas tymų atvejis, bet šią vasarą du lietuviai ligos užkratą parsivežė iš Didžiosios Britanijos ir Italijos. Vis didesnis gyventojų mobilumas, kelionės po visą pasaulį leidžia greičiau plisti ir pavojingoms ligoms.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė pabrėžia, kad tymai, galintys sukelti rimtų komplikacijų ir net mirtį, – labai greitai ir lengvai plintanti liga. Žmogus gali apsikrėsti vien užsukęs į patalpą, kurioje prieš tai buvo sergantysis. Šis virusas net gali atkeliauti per ventiliacijos angą iš kito kabineto, kuriame sėdi tymais sergantis žmogus.

“O štai poliomielito virusas plinta per vandenį, gali plisti ir oro lašeliniu būdu, todėl jis lengvai įvežamas į kitas šalis. Ir rizika, kad jis gali atkeliauti į Lietuvą, išlieka”, – pabrėžė specialistė. Pasak jos, Lietuva jau nusipirko specialios vakcinos ir yra pasirengusi, jei poliomielitas atkeliautų iki Lietuvos.

Kas nutiko, kad kadaise labai grėsmingos, o pastaruosius dešimtmečius beveik išnaikintos ligos vėl ėmė belstis į Europos duris? Europos ligų prevencijos ir kontrolės duomenimis, 90 proc. visų šiomis ligomis susirgusių žmonių buvo neskiepyti, tad medikai kaltina Europoje ir JAV prasidėjusį prieš skiepus nukreiptą judėjimą, kurio šalininkų vis daugiau atsiranda ir Lietuvoje.

Neskiepijo nė vieno vaiko

29 metų vilnietė Ieva Giedraitytė augina penkerių metų dukrą ir trejų metukų sūnų. Abu jie nė karto neskiepyti, nors paprastai vaikai pirmaisiais gyvenimo metais paskiepijami nuo dešimties ligų. Jaunos mamos požiūris į skiepus nepasikeitė ir tuomet, kai abu vaikai susirgo viena iš skiepais reguliuojamų ligų – kokliušu.

“Neskiepyti vaikų apsisprendžiau besilaukdama pirmojo vaiko. Mane paveikė argumentai, kad vaiko imunitetas formuojasi, tad skiepas ką tik gimusiam vaikui – labai didelis krūvis. Ypač sunkus išbandymas imuninei sistemai yra sudėtiniai skiepai”, – savo apsisprendimą motyvavo jauna mama, dirbanti darželio auklėtoja.

Jai pritaria ir ketverių metų dukrą auginanti Alina Olchovičė, taip pat nusprendusi neskiepyti savo dukrelės. “Aš skaičiau daug literatūros už ir prieš. Nulėmė apsisprendimas, kad neskiepysiu, nes dviejų trijų dienų kūdikio visiškai nesusiformavęs imunitetas – skiepyti tokiu momentu nusikaltimas”, – pabrėžė ji.

Taip manančiųjų gretos Lietuvoje didėja. Privačiame darželyje, kuriame dirba I.Giedraitytė, iš dvidešimties vaikų – maždaug pusė neskiepytų.

Kita “Veido” pašnekovė nenorėjo atskleisti savo vardo, nes nepaskiepijusi antrojo vaiko sulaukė net artimų žmonių nepritarimo. Jauna mama, pavadinkime ją Rimante, augina ketverių metukų sūnų ir metukų ir trijų mėnesių dukrytę.

Pirmąjį savo vaiką moteris skiepijo, tačiau po kiekvieno skiepo sūnus blogai pasijusdavo – vaikas buvo labai alergiškas, temperatūra pašokdavo iki 40 laipsnių karščio. Tad besilaukdama dukrelės Rimantė pradėjo domėtis skiepais. Pirmiausia jaunai mamai nerimą sukėlė perskaitytas tyrimas, kad skiepai gali sukelti autizmą, tad moteris gilinosi toliau ir net iš JAV parsisiuntė knygų apie skiepų žalą.

Tiesa, Rimantė užsiminė, kad norėtų dukrą prieš jai pradedant lankyti darželį paskiepyti nuo tuberkuliozės ir raudonukės, bet kol kas pasiskiepyti vien nuo raudonukės Lietuvoje neįmanoma – apsauga nuo šios ligos įgaunama tik pasiskiepijus trivalenčiu tymų, raudonukės ir kiaulytės (epideminio parotito) skiepu. Tokia vakcina skiepyti dukrelės mama nenori. Skiepų priešininkai tvirtina, kad būtent šis skiepas gali padidinti riziką susirgti autizmu. Rimantė abejoja ir dėl visų kitų skiepų, ypač moteris nesupranta, kam vaiko organizmą apkrauti hepatito B, kuris perduodamas tik lytiniu būdu ar per kraują, skiepu.

Visos kalbintos mamos remiasi dar vienu argumentu – ligų, nuo kurių Lietuvoje skiepijami vaikai, beveik arba visai nėra. Visais šiais argumentais vadovaujasi ir kitų Europos šalių tėvai, protestuojantys prieš skiepus. Tačiau medikai atkerta: tų ligų būtent dėl to ir nėra, kad visuomenė masiškai nuo jų skiepijama.

“Kuo daugiau sergančiųjų, tuo didesnė ligos sukėlėjo koncentracija ore ir tuo didesnė grėsmė aplinkiniams, kurie neskiepyti, užsikrėsti. Žmonės nesuvokia, kad neserga būtent dėl to, kad yra paskiepyti. Už tokį lengvabūdišką požiūrį gamta davė gerą pamoką, kai Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse 1995–1996 m. užfiksuotas difterijos protrūkis”, – tvirtino gydytoja infektologė Virginija Mačionienė.

Panika dėl autizmo nepagrįsta?

Teiginiai, esą skiepai sukelia vaikų autizmą, tiek Lietuvoje, tiek Europoje būna vieni kertinių, nulemiančių daugelio tėvų apsisprendimą neskiepyti savo atžalų. Panika dėl skiepų ir autizmo ryšio prasidėjo 1998 m., kai medicinos žurnalas “Lancet” išspausdino dr. Andrew Wakefieldo tyrimą, tvirtinantį, kad tarp trivalenčio tymų, kiaulytės ir raudonukės skiepo bei autizmo gali būti ryšys.

Tiesa, šiemet “Lancet” atšaukė šį straipsnį po to, kai Didžiosios Britanijos bendroji medikų taryba pripažino, kad A.Wakefieldo tyrimas buvo atliktas neetiškai, o teiginiai neteisingi. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vadovas profesorius Arvydas Ambrozaitis pabrėžė, kad, be šio, daugiau nebuvo nė vieno medicininio straipsnio rimtame žurnale, kuris įrodytų, jog skiepai gali sukelti vaikų autizmą.

Profesorius nesutinka ir su teiginiu, esą vakcina suardo vaikų imunitetą. “Pasaulyje nebuvo nė vieno atvejo, kuris įrodytų, kad gavusiųjų visą vakcinacijos kursą imunitetas nusilptų ar jie būtų imlesni ligai. Vaikai ir suaugusieji kasdien kontaktuoja su įvairiais antigenais per orą, maistą ir treniruoja savo imunitetą. Vakcinos – lašas jūroje, palyginti su antigenais, kurie kasdien patenka į organizmą”, – pabrėžė jis.

O D.Razmuvienė pridūrė, kad tėvai elgiasi egoistiškai, atimdami vaikui galimybę turėti apsaugą.

Kam dar turime imunitetą

Pasipylę pranešimai, kad net nuvykus į Vakarų Europą galima susidurti ar net parsivežti tokias ligas, kaip tymai, kelia klausimą, kokią apsaugą vis dar turi dauguma mūsų. Nors vaikystėje atkentėjome skiepų antplūdį, ne visi skiepai ilgalaikiai. Prieš dešimtmetį Lietuvoje kilęs difterijos protrūkis priminė, kad šis skiepas galioja tik dešimt metų.

D.Razmuvienė pasakojo, kad tuomet Lietuvoje buvo paskiepyta apie 1,5 mln. gyventojų. Siekiant, kad panašus protrūkis nepasikartotų, šiuo metu visi norintys Lietuvos gyventojai ir vėl nemokamai skiepijami nuo difterijos ir stabligės. Tačiau gyventojai nuo šių ligų savo noru skiepijasi labai vangiai – šiemet kreipėsi vos 8 tūkst. žmonių.

Jei pastarąjį kartą skiepijotės vaikystėje, greičiausiai neturėsite imuniteto ir kokliušui, kurio skiepas taip pat suteikia apsaugą tik dešimčiai metų. Kokliušas medikams kelia nerimą, nes šia laikyta vaikiška liga dabar vis dažniau užsikrečia ir suaugusieji. “Šia vakcina valdoma liga skiepijami tik vaikai, bet pastebima, kad padidėjo sergamumas tarp paauglių ir suaugusiųjų. Svarstoma, kad reikėtų suaugusiuosius skiepyti ne tik nuo difterijos ir stabligės, bet ir nuo kokliušo”, – tvirtino prof. A.Ambrozaitis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai registruoti 233 kokliušo atvejai – penkis kartus daugiau nei 2008-aisiais. Anot D.Razmuvienės, tai labai sudėtinga liga, nes ligonį ištinka smarkūs kosulio priepuoliai, žmogus gali uždusti.

Nuo kitų ligų, tokių kaip poliomielitas ar tymai, vaikystėje gautų skiepų apsaugos paprastai pakanka visam gyvenimui. “Skiepytis nebereikia, jei žmogus normalaus imuniteto. Žinoma, visko gali būti, jei žmogus suserga onkologine liga, ŽIV ir jo imunitetas labai nusilpsta”, – paaiškino prof. A.Ambrozaitis.

Į skiepus nuo kiaulių gripo sukišti pinigai paleisti vėjais

Šiemet valstybė įsigijo 100 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupėms. Prof. A.Ambrozaitis paaiškino, kad šiemet bus skiepijama trivalente sezoninio gripo vakcina, kurioje yra pandeminio gripo antigenas, tad pasiskiepijusieji nuo sezoninio gripo šiemet įgis ir apsaugą nuo vadinamojo kiaulių gripo. Tuo tarpu valstybės išleisti milijonai vakcinai nuo kiaulių gripo įsigyti bus paleisti vėjais – lapkritį baigsis šios vakcinos galiojimas. Nors visi norintieji galėjo skiepytis nemokamai, iš 27 tūkst. dozių panaudota tik apie 6 tūkst.

Nors atėjus rudeniui optikos viena per kitą siūlo įvairiausias nuolaidas, į šiuos siūlymus reikėtų žiūrėti labai kritiškai ar net skeptiškai, nes neretai optikos gudrauja arba net apgaudinėja. Pavyzdžiui, paaiškėja net tokių paradoksų, kad optikoje, kuri skelbiasi, jog rėmeliai joje nemokami, akiniai galiausiai kainuoja brangiau nei optikoje, kurioje už rėmelius reikia mokėti.

Arba štai nemažai optikų akinius užsisakantiems klientams regėjimą siūlo patikrinti neva nemokamai, bet tuomet brangiau gali atsieiti akinių stiklai ar akinių gamyba. Arba kartais visos siūlomos paslaugos esą nebrangios, bet tokios kainos siūlomos tik optikoje įsigyjantiesiems akinių rėmelius, o šie, pasirodo, yra gerokai brangesni nei kitur.

Tiesa, gerai paieškojus tikrų nuolaidų vis dėlto galima rasti. Tarkime, prasidėjus mokslo metams daugelis optikų siūlo nemažas nuolaidas moksleiviams, studentams ir net pedagogams. Štai tiek mokytojams, tiek mokiniams 30 proc. nuolaidą rėmeliams ir akinių lęšiams siūlo optikų tinklas “Vizija”. O “Optikos pasaulis” pateikė kitokį siūlymą: čia nuolaidos akiniams ir lęšiams priklauso nuo amžiaus, tai yra pensininkams jos taikomos didžiausios.

Vis dėlto optikų konsultantės, paklaustos, kiek kainuos akiniai, jei klientas pasirinks pigiausius rėmelius ir pasinaudos visomis įmanomomis akcijomis, vengė tiesaus atsakymo ir aiškino, kad kaina esą priklauso nuo labai daug veiksnių: rėmelių tipo (pavyzdžiui, stiklus įdėti į “varžtukinius” rėmelius, net jeigu jie pigūs, esąs brangiau nei renkantis paprastus), akių būklės, lęšių storio ir kt.

Taigi “Veidas” atliko tyrimą ir pamėgino išsiaiškino, kiek kurioje optikoje kainuoja pasigaminti paprastus moteriškus akinius su paprastais plastiko lęšiais be jokios dangos. Paaiškėjo, kad kainos svyruoja nuo 210 iki 355 Lt.

Nuolat tobulėjanti chirurginė medicina Lietuvoje didina ir pačių operacijų kiekį. Statistikos duomenys rodo, kad kasmet Lietuvoje atliekama keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių operacijų daugiau.

Praėjusiais metais vien pagrindinės trys šalies universitetinės ligoninės atliko pusę visų šalies chirurginių operacijų: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos – per 25 tūkst., Kauno medicinos universiteto klinikos – per 61 tūkst.

Kad operacijų išties sparčiai daugėja, rodo ir Klaipėdos universitetinės ligoninės pateikti duomenys – per pastaruosius devynerius metus šioje ligoninėje atlikta gerokai daugiau operacijų: 2000 m. jų buvo atlikta per 11 tūkst., o 2009 m. – daugiau kaip 26 tūkst.

Įdomu tai, kad kinta ne tik operacijų skaičius, bet ir jų sezoniškumas. Vilniaus miesto universitetinės ligoninės atstovai pastebi, kad iki šiol dažniausiai vasarą ištuštėdavę ligoninės chirurgijos skyriai šiemet buvo pilni. Taip pat kasmet sparčiai daugėja ir dienos chirurgijos operacijų – tokių operacijų, po kurių pacientas išleidžiamas į namus tą pačią dieną arba kitos dienos rytą.

Iš viso per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje atlikta 115,7 tūkst. operacijų.

Rudenį atvėsus orams, kaip įprasta padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis. Vis dėlto gydymo įstaigų ligoniai neužplūdo – ne visi sergantieji skuba kreiptis į medikus. Peršalę pedagogai ar vaikų darželių auklėtojai – ne išimtis. Vieni sirgdami ir toliau eina į darbą, nenorėdami prarasti dalies atlygimo, kiti – dėl sudėtingos darbuotojų vadavimo sistemos arba tokios sistemos nebuvimo.

Vilniaus Emilijos Pliaterytės pagrindinėje mokykloje padėtis panaši. Ten besimokančios penktokės mama “Veidui” pasakojo, kad mokykloje jau keletą savaičių dirba sergantys mokytojai, kurie priversti kasdien bendrauti su mokiniais. “Į mokyklą pradėjome eiti nuo rugsėjo 6 dienos, pirmadienio, o penktadienį dukra jau rimtai sirgo. Sergantys mokytojai neskuba kreiptis į gydytojus ir prašyti nedarbingumo lapelių. Taip yra dėl mokytojų stygiaus – ne visi gali leisti sau sirgti, nes nėra kam vietoje jų vesti pamokų”, – pasakojo vilnietė.

Šios mokyklos direktorės Onos Subačienės nuomone, persišaldymas – ne liga, dėl kurios reikėtų kreiptis į medikus. “Stipriai sergančių pedagogų pas mus nėra, o tie, kurie truputį kosti ar sloguoja, dažniausiai į gydytojus nesikreipia. Dėl poros dienų forminti nedarbingumo neverta, o gydantis ilgiau netenkama nemažos dalies atlyginimo”, – paaiškino O.Subačienė.

Iš tiesų “Sodros” teikiama nedarbingumo pašalpų sistema nepalanki sergantiesiems. Pagal dabar galiojančią tvarką už dvi pirmas kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, mokama pašalpa negali būti mažesnė negu 80 proc. ir ne didesnė kaip 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos ligonis gauna tik 40 proc. atlyginimo.

Direktorė sutinka, kad mokykloje sergančių darbuotojų atžvilgiu tvarka turėtų būti griežtesnė, bet nemano, kad būtent mokykla yra didžiausias užkrato centras. “Negalima sakyti, kad mokiniai užsikrečia būtent mokykloje ar nuo sergančių mokytojų. Peršalti galima bet kur”, – dėsto mokyklos direktorė. Ji pastebi, kad neretai patys tėvai sirguliuojantiems vaikams leidžia eiti į mokyklą, negalvodami apie galimas komplikacijas ir per daug nesusimąstydami apie pavojų užkrėsti kitus vaikus.

Prie sostinės Antakalnio vaikų poliklinikos priregistruotų naujagimių tėvai neteko amo, kai registratorės paaiškino, kad jau nuo šios vasaros naujagimių nelankys nei vaikų gydytojai, nei bendrosios praktikos slaugytojos. Tokias poliklinikos vidaus tvarkos taisykles, remdamasis birželį priimtu ministro įsakymu, nustatė Vilniaus Antakalnio poliklinikos vadovas Arūnas Grigaitis.

Beje, nuo vasaros šios poliklinikos medicinos personalas nebelanko ir neišnešiotų, tai yra keliais mėnesiais anksčiau laiko, gimusių naujagimių. “Mūsų vaikelis gimė gegužę, o turėjo gimti rugpjūtį, todėl kai liepos mėnesį buvome išrašyti iš Santariškių klinikų Neišnešiotų naujagimių skyriaus, vylėmės, kad grįžus į namus Antakalnio poliklinikos vaikų gydytoja atvyks apžiūrėti neišnešioto naujagimio. Tačiau poliklinikos registratorės atsainiai mestelėjo, esą galime to nesitikėti”, – “Veidui” skundėsi vilnietė.

Paprašytas pakomentuoti sumaištį poliklinikose, kurią sukėlė priimtas įsakymas, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys gudriai išsisuko ir pavedimą nuleido savo valdinei Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vyriausiajai specialistei Valerijai M.Tabarienei.

Pasak jos, ministro įsakymo tikslas – ne taupyti naujagimių sąskaita, o esą atnaujinti ir patobulinti profilaktinių vaikų sveikatos tikrinimų tvarką, leidžiant tėveliams ir pirmines asmens sveikatos paslaugas teikiančioms įstaigoms neva optimaliai parinkti vaikų sveikatos priežiūros ir profilaktinio tikrinimo tvarką. Taigi tėvai, prieš registruodami mažylį prie konkrečios poliklinikos, pirmiausia turi išsiaiškinti tvarką, kaip joje prižiūrima vaikų sveikata, nes nuo šiol kiekvienoje poliklinikoje vaikų priežiūros tvarka gali skirtis.

Kartu V.M.Tabarienė patikino, kad sveikus naujagimius esą ir toliau namie turėtų vieną kartą aplankyti gydytojas, akušerė arba slaugytoja, o neišnešiotus naujagimius turėtų kruopščiau prižiūrėti gydytojai – lankyti namie ir skirti papildomų tyrimų. Kodėl Antakalnio vaikų poliklinikai negalioja ši taisyklė, valdininkė nesugebėjo atsakyti.

“Antakalnio poliklinikos vadovas yra senas Vilniaus mero Viliaus Navicko draugas, o savivaldybė yra mūsų poliklinikos steigėja, todėl direktorius elgiasi taip, kaip nori. Net sovietmečiu naujagimiais ir vaikais rūpinomės labiau nei dabar. Nors konservatoriai, kuriems priklauso sostinės meras, viešai deklaruoja rūpestį vaikais, iš tikrųjų jo bičiulis mūsų direktorius A.Grigaitis mums nurodė nebelankyti nei naujagimių, nei jau paaugusių ir sergančių vaikų namuose, nes tai esą poliklinikai pridaro nuostolių”, – vienas per kitą mūsų savaitraščiui dėstė vaikų gydytojai ir vaikų gydytojai specialistai.

"Veido" archyvas

Momentiniai klausimai: koks jūsų spaudimas, liemens apimtis, pulso ir kvėpavimo dažnis, cukraus ir cholesterolio lygis kraujyje? Nežinote? O juk šie skaičiai – svarbiausi sveikatos rodikliai. Tačiau reikia žinoti ir dar kai ką, susijusį su jais…

Kaip avalynės ar drabužių dydis leidžia tinkamai parinkti daiktus, taip ir pagrindiniai fiziniai rodmenys suteikia informacijos apie jūsų sveikatą, padeda laiku pastebėti nukrypimus ir nelaukti ūmios ar chroniškos negalavimo stadijos. Tai esminė ilgalaikės jūsų sveikatos ateities prognozė! Todėl siūlome įsiminti kai kuriuos svarbiausius rodiklius, kuriuos turėtumėte nuolat stebėti.

Arterinis spaudimas

Jis yra sveikatos rodiklis nr. 1

• Norma. Viršutinė riba matuojant namie – 135/85, žemutinė – 100/60. Jei ši norma viršijama, tai signalizuoja apie hipertoniją, jeigu jos nepavyksta pasiekti, rodo hipotoniją.

• Patarimas. Matuokite arterinį spaudimą (AS) dukart per dieną ryte ir vakare tuo pačiu metu. Būtinai sėdėdama, būdama ramios būsenos ir paeiliui matuodama abi rankas po tris kartus su 5–10 min. intervalu.

• Atminkite: AS gali viršyti 140/90, jei esate emociškai susijaudinusi ar po fizinio krūvio, kai padidėja organizmo energijos poreikis. Mat norėdamas patenkinti padidėjusias reikmes organizmas padidina arterijų spaudimą, perpumpuodamas daugiau kraujo. Pavojingas ne pats pakilęs arterinis spaudimas, o tai, kad jis ilgai nesugrįžta į normą. Jeigu AS išlieka padidėjęs 5–8 val. per parą, atsiranda hipertonija – kuo skubiau kreipkitės į gydytoją!

Širdies pulsas ir ritmas

• Norma – 60–80 dažnių per minutę. Jeigu mažiau – ritmas sulėtėjęs (bradikardija), jeigu daugiau – padažnėjęs (tachikardija). Ir dėl vienos, ir dėl kitos priežasties reikia užsirašyti į kardiologo konsultaciją! Reikia pasitarti su gydytoju ir tuo atveju, jeigu jaučiate širdies ritmo permušimus ar dunksėjimą krūtinėje, nes tai liudija apie nenorminius širdies dūžius – ekstrasistoles.

Patarimas. Paimkite laikrodį su sekundžių rodykle ir suskaičiuokite pulsą pagal vieną iš siūlomų būdų:

• Apglėbkite dešine ranka kairįjį riešą. Smiliaus ir bevardžio pirštų galiukais apčiuopkite pulsuojančią arteriją vidinės dilbio pusės įdubime.

• Padėkite kairę ranką ant stalo delnu į viršų, o dešinės rankos smilių, didįjį ir bevardį pirštus šiek tiek prispauskite prie nykščio pagrindo, didįjį – greta smiliaus, bevardį – greta didžiojo (galbūt kurio nors piršto galiukas dūžius jaus stipriau nei kitų, todėl vertėtų įsiminti, kuriam konkrečiai teko stipriausi smūgiai).

• Stipresnis pulsas dešiniajame rieše – liga gali būti susitelkusi dešinėje kūno pusėje. Ir atvirkščiai: jei pagrindinius pulso smūgius jaučia kairės rankos smilius, gali būti sutrikusi plaučių ar storosios žarnos veikla, jei dešinės – širdies ar plonosios žarnos funkcijos. Stipresnis pulsavimas po didžiuoju pirštu dešinėje gali pranešti apie skrandžio ar blužnies bėdas, kairėje – kepenų ar tulžies pūslės. Ryškūs kairės rankos riešo smūgiai po bevardžiu pirštu rodo, kad galite turėti kairiojo inksto ir lyties organų problemų, dešinės – reikėtų atkreipti dėmesį į dešinį inkstą ir šlapimo pūslę.

• Atminkite: pulso negalima tikrinti po valgio ar masažo, po didelės nervinės įtampos, po sekso ar ką tik išsimaudžius. Pulsui turi įtaką fizinė organizmo apkrova, šiluminiai ir elektromagnetiniai poveikiai. Be to, suspaudus pulsacijos vietą galima pakenkti širdžiai (už vyrų širdies raumens būklę atsako kairysis riešas, už moterų – dešinysis). Tad moterys laikrodį ir apyrankes turėtų nešioti ant kairės rankos, vyrai – ant dešinės.

Kvėpavimo dažnis

Per parą mes vidutiniškai įkvepiame 22 tūkstančius kartų, įkvėpdami 16–17 kartų per minutę. Rečiau kvėpuoja sportininkai ir kiti treniruoti asmenys. O jeigu įkvepiama daugiau nei 18 kartų, galima kalbėti apie dusulį. Tuomet pasitikrinkite širdį ir plaučius!

Temperatūra

Ji gali svyruoti plačiu diapazonu – nuo 27 iki 42 laipsnių. Už šių ribų prasideda koma. Tiesa, keletą kartų medikams pavyko išgelbėti žmonių, atšalusių iki šešiolikos laipsnių.

• Norma. 36,6 laipsnio – būtent šį skaičių turėtų rodyti termometras. Vakarop temperatūra pamažėja keliais dešimtadaliais laipsnio, o dieną šiek tiek kilsteli. Tas pats vyksta ovuliacijos metu ir pastojus.

• Patarimas. Jei naudojatės gyvsidabrio termometru, laikykite jį po pažastimi 7–10 min., o elektroniniam termometrui užtenka vos kelių sekundžių.

• Stebėkite: matuokite temperatūrą visą mėnesį ryte ir vakare ir užsirašykite į nusipieštągrafiką. Jis padės nustatyti jūsų apykaitos procesų lygį. O kasvalandinis šio rodiklio stebėjimas visą parą padės geriau susigaudyti nuosavuose bioritmuose ir suprasti, kas jūs iš tikrųjų esate: vyturys ar pelėda? Pirmųjų temperatūra pradeda kilti anksti ryte ir krinta ankstyvą vakarą, o antrajam viskas vyksta gerokai vėluojant.

• Atminkite: svarbu, kad temperatūra nenukristų per žemai (ne žemiau kaip iki 36 laipsnių), mat kuo vėsesnis kūnas, tuo lėčiau vyksta apykaitos procesai ir tuo stipriau organizmas užteršiamas šlakais. Pastaruoju metu mokslininkai prabilo apie tai,  kad geriau turėti vos aukštesnę temperatūrą (36,8 – 37,1 laipsnio). Tai biologinė jaunystės ir ilgaamžiškumo garantija!

Jūsų svoris

Sverkitės kasdien ryte ir vakare, pageidautina – iki valgio ir be drabužių. Šis rodiklis labai svarbus stebint kūno procesų dinamiką, kad neįvyktų nepageidautinų nukrypimų. Sutikite, kad 50–100 gramų, priaugtus per parą, numesti lengviau nei puskilogramį, susikaupusį per savaitę, ar kelis kilogramus, nusėdusius po odą per mėnesį!

• Norma. Svorio norma individuali – priklauso nuo ūgio, amžiaus, lyties, konstitucijos. Todėl apie tai sprendžiama pagal kūno masės indeksą (KMI).

• KMI norma yra 18,5–25 vienetai. Jeigu ji žemesnė, tai  reiškia svorio deficitą – reikia taisytis! Jeigu šis skaičius didesnis už 25, vadinasi, turite kūno masės perteklių. Daugiau nei 30? Tai nutukimas!

Jūsų ūgis

Matuokite jį nors kartą per metus. Aukštesni, negu esate, jau netapsite, bet žemesni tapti galite, ir į tai jau reikia kreipti dėmesį.

Tiesa, ūgio mažėjimas kad ir puse centimetro gali pasireikšti vien dėl to,  kad matavotės vakare, kai stuburo slankstelių diskeliai “susėdo” nuo dienos krūvių. Todėl būtent rytas – tinkamiausias metas matuoti ūgį.

Vis dėlto ir ryte pasimatavus ūgį trūksta ankstesnių centimetrų? Tuomet skubiai kreipkitės dėl  densitometrijos, kai išmatuojamas kaulinio audinio tankis.

Kaulų tankis pamažu ima retėti po trisdešimtmečio. Sulaukus 50–55 metų iš kaulų gali pradėti “išeiti” kalcis. Rezultatas – kompresinis stuburo lūžis, pradedama kūprintis ir “augti” žemyn.

Gliukozės lygis

Tikrinkite cukraus lygį nors kartą per metus. Tam nebūtina eiti į polikliniką – analizę galima atlikti ir namie, naudojant vaistinėse parduodamas testo juosteles.

Kruopščiai sekite šį rodiklį tuomet, jei turite antsvorio, giminėje esama sergančiųjų diabetu, taip pat jeigu jūsų amžius artėja prie 40-ties, kai ima didėti pavojus susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu. Ši liga labai klastinga – ilgą laiką jos beveik nebuvo įmanoma pastebėti. Tik laiku ėmus kontroliuoti cukrų kraujyje įmanoma išsaugoti sveikatą!

• Norma. Kraujyje, paimtame “ant tuščio” skrandžio, normaliai esama 3,3–5,5 mmol/l gliukozės. Po valgio jos lygis padidėja iki 8,9–9,9 mmol/l, o paskui grįžta iki pradinio dydžio. Jeigu jūs ilgai nevalgėte, rodiklis gali būti žemesnis už leistiną ribą (2,7–3,3 mmol/l). Tokios biocheminės sūpuoklės būdingos prasidedančiam cukriniam diabetui.

Сholesterolio kontrolė

Norma – iki 5,2 mmol/l. Tai reiškia, kad aterosklerozė jums kol kas negresia. Kad galėtumėte šį rodiklį kontroliuoti, užtenka vieną kartą per metus jį pasitikrinti poliklinikoje:

• nuo 5,2 iki 6,5 mmol/l – jūs priklausote aterosklerozės rizikos zonai.

• nuo 6,5 iki 8 mmol/l – diagnozė “nedidelė hipercholesterinemija”.

• Daugiau nei 8 mmol/l – išreikšta hipercholesterinemija.

Cholesterolio lygis viršija normą? Tuomet reikalinga išplėstinė analizė, vadinamoji lipidinė triada, kuri parodys, kiek procentų nuo bendro cholesterolio kiekio atitenka tam tikriems baltymų ir riebalų junginiams: aukšto tankio alfa lipoproteidams (perneša gerąjį cholesterolį) ir žemo bei ypač žemo tankio beta lipoproteidams (jie transportuoja blogąjį cholesterolį, kuris pažeidžia arterijų sieneles).

Beta lipoproteidai laikomi aterogeniniais, t.y. lemiančiais aterosklerozę. Jeigu jų atsiranda daugiau už alfa lipoproteidus, susidaro sąlygos širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti. Kad taip neatsitiktų, nuolat kontroliuoti cholesterolį padės mažo kaloringumo dietos.

"Veido" archyvas

Daugeliui tėvelių profilaktinis sveikatos patikrinimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tik laiko gaišimas, tačiau iš tikrųjų jis suteikia daug informacijos apie vaiką ne tik auklėtojoms, mokytojams ar ugdymo įstaigose dirbančioms slaugytojoms, bet ir patiems tėvams. Kai kuriems vaikams privalomai patikrinti sveikatą – vienintelė jų galimybė bent kartą per metus būti atidžiai apžiūrėtiems gydytojo.

Profilaktiniai patikrinimai yra patikimas būdas laiku nustatyti ligą, kuri yra daug lengviau išgydoma pradžioje, nei jai įsisenėjus. Tėveliai dažnai negali pastebėti tų sveikatos sutrikimų, kuriuos nustato gydytojas, išklausęs nusiskundimų ir atlikęs tyrimus. Tuomet, esant reikalui, jis siunčia vaiką pas specialistus. Todėl nesižavėkite formaliai išduodamomis pažymomis, bet stenkitės kuo daugiau sužinoti apie savo vaiko sveikatą.

Atminkite, jog pasitikrinti geriausiai likus ne daugiau kaip 2 mėnesiams iki pradedant lankyti įstaigą, nes duomenys apie sveikatą gali keistis. Kita vertus, nereiktų laukti paskutinės minutės, kad netektų jaudintis dėl susidariusių eilių poliklinikose.

Ne tik pasvertas ir pamatuotas

Be pažymos mažojo darželinuko nepriims joks darželis – nei valstybinis, nei privatus. Norint ją gauti, reikia apsilankyti pas pediatrą arba šeimos gydytoją. Jis surenka informaciją apie vaiko persirgtas ligas, alergijas maisto produktams ar kitoms medžiagoms, atliktus skiepus. Be to, vaiką pasveria, pamatuoja, patikrina regėjimą, klausą, pažiūri, ar neiškrypęs stuburas, ar nėra plokščiapėdystės, pamatuoja kraujospūdį, apžiūri dantukus. Trejų metų amžiaus vaikus privalo patikrinti šie specialistai: odontologas, logopedas ir akių gydytojas. Jeigu yra sveikatos skundų arba gydytojui kyla įtarimų, jis vaiką nukreipia pasitikrinti pas kitus specialistus. Apibendrinęs tyrimų duomenis, pediatras ar šeimos gydytojas parašo išvadas, rekomenduoja fizinio ugdymo grupę, o esant reikalui parašo papildomas rekomendacijas.

Mokinukams – išsamesnė pažyma

Būsimiesiems pirmokėliams išduodama “Moksleivių raidos istorija”, kurioje daug išsamios informacijos apie vaiko sveikatą – ją vėliau pildys mokyklos slaugytoja.  Būsimuosius pirmokus ne tik patikrina pediatras ar šeimos gydytojas, bet juos privalo apžiūrėti ir kiti specialistai: chirurgas, odontologas, akių gydytojas, traumatologas-ortopedas. Prieš mokyklą taip pat įvertinama vaikų mokyklinė branda.

Mažiesiems mokinukams (ne pirmokėliams) taip pat kiekvienais mokslo metais privalu pateikti sveikatos pažymą, kuri yra šiek tiek išsamesnė nei darželinukų. Pediatras arba šeimos gydytojas ne tik pasveria vaiką ir pamatuoja jo ūgį, bet dar įvertina kūno masės indeksą (KMI). Taip pat patikrina visas organizmo sistemas – širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, nervų, virškinimo, endokrininę, urogenitalinę, skeleto raumenų, taip pat kartą atliekamas kraujo ir šlapimo tyrimai. Jeigu yra sveikatos skundų arba šeimos gydytojui kyla įtarimų, jis paskiria papildomus tyrimus, jei reikia – vaiką nukreipia pasitikrinti pas specialistus. Apibendrinęs tyrimų duomenis, gydytojas parašo išvadas, rekomenduoja fizinio ugdymo grupę, nurodo priežastis, dėl kurių vaikui mokykloje gali prireikti skubios pagalbos (pvz., alergija, lėtinės ligos – cukraligė, širdies yda).

Ką būtina patikrinti

• Kraujo ir šlapimo tyrimai. Kartą per metus netgi visiškai sveikam vaikui būtina atlikti kraujo ir šlapimo tyrimą. Kraujo tyrimas padeda nustatyti mažakraujystę ir kitas kraujo ligas, ūmias ir lėtines infekcijas, alergiją, uždegimines, parazitines ir kt. ligas. Ištyrus šlapimą galima nustatyti inkstų ir šlapimo takų infekcijas, cukrinį diabetą ir kt. ligas. Atlikus tyrimus ir radus juose pakitimų, šeimos gydytojas skiria papildomus tyrimus, nukreipia pas specialistus.

• Akių patikrinimas. Krūvis mažylio akims nuolat auga – juk šiais laikais jau darželinukai naudojasi kompiuteriu, ką jau kalbėti apie televizoriaus pagundas. Dažniausiai pasitaikančios regėjimo ydos – trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas – yra pagrindinės akių nuovargio priežastys. Akių nuovargis gali sukelti galvos ir akių skausmą, ima lietis ar dvejintis vaizdas, pradeda svaigti galva ir net pykinti. Neretai vaikas pats nesuvokia, kad blogai mato, ypač jei sutrinka vienos akies regėjimas. Todėl tokie profilaktiniai patikrinimai gali tapti ne itin maloniu, bet labai reikalingu tėveliams atradimu. O laiku nustačius trumparegystę ar kitas ligas ir jas laiku pradėjus gydyti, galima užbėgti už akių sveikatos pablogėjimui arba netgi sulaukti pagerėjimo.

• Virškinimas. Pastaruoju metu labai padaugėjo nutukusių vaikų. Nutukimą sukelia endokrininės sistemos sutrikimai, paveldimumas, bet dažniausiai – blogi maitinimosi ir judėjimo įpročiai. Kūno svoris didėja, kai energijos gaunama daugiau, nei jos išeikvojama: mažėja fizinis aktyvumas, daugiau laisvalaikio praleidžiama sėdint, valgoma daugiau energijos ir riebalų turinčio maisto. Todėl svarbu laikytis maitinimosi režimo, tinkamai paskirstyti energinę paros raciono vertę. Pusryčiai turi sudaryti 25 proc., pietūs 35–40 proc., pavakariai 10 proc., o vakarienė 20–25 proc. paros maisto energinės vertės. Kuo įvairesnį maistą vaikas valgys, tuo geriau bus patenkinami visi jo organizmo poreikiai. Maitinant vienos rūšies produktais, vaiko organizmui kenkiama, sumažėja jo apetitas, susilpnėja imunitetas. Tinkama mityba turi įtakos ne tik fizinei ir protinei vaiko raidai, bet ir jo darbingumui.

Artėja ruduo, o su juo ir masinio vaistų gėrimo sezonas. Pasirodo, mūsų šalyje yra labai daug žmonių, kurie vaistus dideliais kiekiais vartoja kasdien, taip sau ne padėdami, o kenkdami.

Niekaip negaliu patikėti gandais, kad Lietuvos žmonės, ypač pensininkai, vaistams ir maisto papildams vienu ypu gali išleisti po šimtą litų. Todėl stoviu vaistinės kamputyje ir stebiu, kas vyksta prie prekystalio. Netrukus realybė pranoksta lūkesčius: garbaus amžiaus moteris sumoka 132 Lt ir išeina nešina šešių rūšių kompensuojamaisiais vaistais bei trimis maisto papildais. Kita jos “kolegė” ant prekystalio pakloja 92 Lt. Matau – be vaistų nuo kraujospūdžio ir inkstų ligos, perka net trijų rūšių maisto papildų.

“Žmonės nuolat prašo reklamuojamų vaistų ir jokiu būdu nesutinka pirkti kito pavadinimo, nors ir geresnių”, – tvirtina Šiaulių “Valerijono” vaistinės vedėja Almyra Girdenienė. Be to, jie esą dažnai perka tokios pat sudėties, tik skirtingų pavadinimų vaistų. Vaistininkės nuomone, neracionaliai vartoti kompensuojamuosius vaistus skatina ir priemokų nebuvimas: jeigu duoda veltui, tai kaip neimsi?

Lietuvos gyventojų suvartojamų vaistų kiekis stulbina: per metus kompensuojamųjų suvalgome už daugiau kaip 700 mln. Lt, o patys prisiduriame dar daugiau kaip už 100 mln. Lt.

Tiesa, vaistų gamintojų tyrimai neigia teiginius, esą lietuviai vaistų vartoja daugiausiai Europoje. Jų duomenimis, bendros vieno žmogaus išlaidos vaistams pas mus siekia 113 eurų per metus. Tuo tarpu Prancūzijoje – 435, Belgijoje – 442, Vokietijoje – 373, Austrijoje – 331, Vengrijoje – 195 eurus. Tačiau jie nepasako, kiek vaistams išleidžia skandinavai, garsėjantys ypač racionaliu vaistų vartojimu.

Savigydos čempionai

Nugara nueina pagaugais, perskaičius 19-oje Europos šalių atlikto tyrimo išvadą: net 22 proc. lietuvių gerti antibiotikus nusprendžia patys! Lietuvos higienos instituto surinkti duomenys tik patvirtina europiečių duomenis: vaistais, kurie veikia tik bakterijas, net pusė ligonių gydosi virusines ligas – gripą, slogą ir peršalimą. Be to, žmonės mano, kad antibiotikai padės nuo karščiavimo, viduriavimo ir net dantų skausmo.

Pasirodo, kad dauguma ligonių antibiotikų vaistinėse įsigyja be recepto, nors taip juos parduoti griežtai draudžiama. Dalis žmonių kaupia nesuvartotus vaistus, o kartais jų “padovanoja” geri draugai.

Beje, mūsų šalyje tarpsta ir dar viena blogybė – gydytojai skiria daug netinkamų vaistų. Minėto tyrimo duomenimis, net pusei vaikų ir 42 proc. suaugusiųjų šeimos gydytojai nustato viršutinių kvėpavimo takų virusinę infekciją, tačiau vis tiek skiria antibiotikų, nors jie šios ligos negydo. Iš viso gydytojai antibiotikų lengva ranka skiria daugiau kaip pusei vaikų ir trečdaliui suaugusiųjų, atėjusių pas juos gydytis peršalimo ligų. Be to, net 75 proc. vaikų ir 58 proc. suaugusiųjų šių vaistų gauna be jokio diagnostinio tyrimo!

Kas mums gresia

Antibiotikais šeriamos bakterijos žūva ne visos, dalis įgyja apsaugos mechanizmus. Taigi kai ligonis, susirgęs nuo antibiotikams atsparių bakterijų, patenka į ligoninę, gydytojai neretai būna priversti pasiduoti. Ir tik kai kuriuos ligonius pavyksta išgelbėti iš užsienio parsisiųstais, Lietuvoje neregistruotais vaistais arba panaudoti senus, kurių buvo atsisakyta dėl toksiškumo.

Akivaizdžiausias bakterijų atsparumo pavyzdys – per pasaulį slenkanti nauja tuberkuliozės banga. Pernai pas mus atspari tuberkuliozė buvo nustatyta penkiems šimtams žmonių, o atspari septyniems ir daugiau vaistų – net 276 ligoniams. Gydytojai tikina: jei bakterijos atsparios visiems žinomiems vaistams, tokiam žmogui galima taikyti tik simptominį gydymą ir tikėtis, kad įvyks stebuklas. Užpernai iš sirgusiųjų tokia tuberkulioze pasveiko tik kas ketvirtas.

Nemanykite, kad kiti vaistai – mažiau pavojingi. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorė akademiniam ir mokslo darbui dr. Jolanta Gulbinovič pateikia vieną pavyzdį: “Gripex”, kuriam Lietuvos gyventojai išleidžia 5 mln. Lt, sudaro paracetamolis (mažina temperatūrą ir skausmą), pseudoefedrinas (sutraukia kraujagysles, mažina nosies gleivinės paburkimą) ir dekstrometorfanas (slopina kosulį). Tačiau sudėtiniai vaistai nėra geresni už atskirus. Be to, dažnai žmogus dažniausiai kenčia nuo vieno simptomo, pavyzdžiui, temperatūros ar slogos, todėl jam vaisto, kuris malšintų kitus, nereikia. Būtina žinoti, kad sudėtiniai vaistai daug dažniau sukelia nepageidaujamų reakcijų ir net gali pailginti ligą arba sukelti komplikacijų. Todėl Skandinavijos valstybėse sudėtiniais vaistais nuo peršalimo iš viso neprekiaujama.

Mitai apie vaistus

“Žmonės visada norėjo gydytis. Nors dauguma kasdienių negalavimų, manau, praeitų pakeitus gyvenimo būdą ar mitybą, tam reikia valios, ryžto. Paprasčiau išgerti tabletę, pajusti palengvėjimą arba įgauti tikėjimą, kad dabar jau bus gerai”, – tikina farmakologė J.Gulbinovič.

Iš tiesų surinkta daugybė mokslo įrodymų, kad aukštą kraujospūdį efektyviausiai reguliuoja ne vaistai, o druskos ir alkoholio vengimas, riebių produktų ribojimas ir fizinis aktyvumas. Kardiologai priduria: vaistų galite ryti, kiek norite, tačiau jei neatsikratysite antsvorio, normalaus kraujospūdžio neturėsite. Maža to, liga gilės ir galų gale įgysite metabolinį sindromą, t.y. vietoj vienos ligos – tris: hipertenziją, diabetą ir kraujagyslių pažeidimą.

Na, o nuo stuburo ligų vaistai iš viso retai padeda, jie tik malšina skausmą. Kur kas geresnių rezultatų pasiekiama įvairiomis nemedikamentinėmis priemonėmis. Amerikos skausmo draugija net parengė tokių priemonių sąrašą, jame net 17 būdų. Žinoma, labiausiai paplitę – masažas ir kineziterapija bei fizioterapija. Tačiau negalima atmesti ir teigiamo akupunktūros, ergoterapijos, tempimo, šildymo, ultragarso, korsetų, mankštos, jogos ir net psichoterapijos poveikio.

O apie vaistažolių poveikį turbūt ir kalbėti neverta – visi žinome, kaip jos veikia, tačiau kažkodėl, užuot žaizdas apiplovę ramunėlių nuoviru, pilame vaistų, o pakilus temperatūrai ne užsiplikome liepžiedžių arbatos, o griebiamės antibiotikų. Beje, ką tik medicininėje spaudoje paskelbta karšta naujiena: mūsų organizmas pats moka pasigaminti aspirino, t.y. salicilo rūgšties, malšinančios temperatūrą.

Peršasi išvada, kad neretai galima apsieiti be vaistų, bet dauguma lietuvių tuo netiki. Jie vaistus valgo saujomis, o iš namie laikomų vaistų atsargų būtų galima atidaryti vaistinių filialus.

Uždrausti vaistų reklamą?

Kaip toks neprotingas mūsų elgesys atrodo skaičių kalba, pernai pademonstravo Europos šalių sveikatos apsaugos kokybės indeksas “EuroHealth Consumer Index 2009″. Pasak jo, Lietuva – viena prasčiausiai sveikatos apsaugos kokybę užtikrinančių šalių Europoje: tarp 33 šalių užima 29 vietą. O mūsų žmonės, užuot gyvenę 79 metus, kaip vidutinis Europos pilietis, vos sulaukia 71-erių. “Lietuvai slysta žemė iš po kojų”, – analizuodamas išvadas teigė tyrimų organizacijos “Health Consumer Powerhouse” pirmininkas dr. Arne Bjornbergas.

Pasirodo, tokį Lietuvos vertinimą nemažai lėmė mūsų farmacijos politika: žmonės gauna per mažai žinių apie vaistus. Tiesa, dabar jau visą oficialią informaciją apie kiekvieną iš 4 tūkst. šalyje registruotų vaistų galima rasti tarnybos svetainėje. Žinoma, jeigu supranti, kas ten parašyta. Tačiau reikia pripažinti, kad daugelis žmonių informaciją dažnai supranta kaip skatinimą vartoti. Neretai tuo piktnaudžiauja ir vaistų pardavėjai. Per pastaruosius metus už vaistų reklamos pažeidimus nubausti keturi reklamos užsakovai.

O J.Gulbinovič pateikia pavyzdį: “Štai “Mezym”. Tai preparatas, kuriame yra virškinimo fermentų. Jis skirtas pagelbėti, kai kasa nepakankamai jų išskiria. O kokia vaisto reklama? Valgykite. Jeigu pajutote sunkumą skrandyje, išgerkite “Mezym” ir toliau valgykite. Mano galva, kompanija taip reklamuodama vaistą daro nusikaltimą, nes skatina besaikį valgymą. Beje, kiti panašūs preparatai, pvz., “Kreon”, yra receptiniai”.

Pasirodžius naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, vaistinėms uždrausta taikyti nuolaidas, teikti dovanas ar lengvatas už kompensuojamųjų ir receptinių vaistų įsigijimą, nes tai irgi skatina besaikį vaistų vartojimą. Tačiau tai neliečia vaistų, parduodamų be recepto. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys pripažįsta, jog tai didžiulė problema: neretai maisto papildai reklamuojami kaip vaistai, ir žmogus patiki, kad jie gali jį išgelbėti. Dėl to nukenčia ne tik piniginė, bet ir sveikata. Kita vertus, informacijos apie vaistus žmonės turi gauti. Bėda, kad neaišku, kaip rasti balansą tarp informacijos ir reklamos.