Valstybinės visuomenės sveikatos tarnybos apklausos duomenimis, Lietuvos grožio salonuose net 41 proc. kosmetologių atlieka veido ir kūno priežiūros procedūras neturėdamos atitinkamo profesinio išsilavinimo.

Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentės Rūtos Bražiūnienės žiniomis, dabar daugelis visažisčių, išklaususios vos kelių mėnesių kursus, daro ne tik makiažus, bet ir leidžia botulino injekcijas. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Veslava Golnis taip pat pastebi, kad dekoratyvinės kosmetikos specialistai, kurie gali daryti tik makiažą ar pešioti antakius, leidžia į veido odą vitaminus ir net hialurono rūgštį. „Tai sudėtingos procedūros, kurias netinkamai atlikus gali būti pažeisti veido nervai, pasireikšti alerginės reakcijos. Tad jas atliekantis specialistas privalo turėti medicininį išsilavinimą“, – pažymi V.Golnis.
Pasirodo, šiuo metu netikrinama, ar grožio salonuose dirbantys specialistai atlikdami veido ir kūno procedūras neviršija savo kompetencijos. Mat to nereikalauja įstatymai. Tiesa, nuo šių metų gegužės pirmos dienos įsigalioja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kad veido ir kūno procedūras atliekantys specialistai privalės turėti kolegijinį arba medicininį išsilavinimą. Tačiau šie reikalavimai bus taikomi tik dirbantiems su natūraliomis medžiagomis. „Situacijos naujasis įstatymas nepakeis, nes jis galios tik, pavyzdžiui, sanatorijoje su purvu dirbančiai kosmetologei, o ta, kuri procedūras atliks su tuo pačiu purvu tik iš buteliuko, išsilavinimo nebereikia. Tad ir toliau išlieka pavojus kliento sveikatai“, – apgailestauja R.Bražiūnienė. Ir priduria, kad į Kosmetikų ir kosmetologų asociaciją dažnai kreipiasi nuo nekompetetingų grožio salonų darbuotojų nukentėję žmonės.
Sveikatos apsaugos viceministras Andrius Klišonis teigia, kad šis klausimas bus sprendžiamas kartu su ūkio ir švietimo ministerijomis. „Skubotai sprendimai nebus priimami. Prieš nustatant reikalavimus grožio specialistams, situaciją reikia gerai išanalizuoti, kad nenukentėtų verslas ir vartotojai, – paaiškina A.Klišonis. – Per aukštai iškėlus kartelę daugelis salonų neišgalės priimti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Dėl to gali įsigalėti monopoliniai grožio centrai ar ženkliai pakilti grožio procedūrų kainos“.

Atėjus pavasariui moterys ir vyrai, norėdami atrodyti gražesni bei sveikesni, plūsteli į soliariumus, nors medikai jų žalą lygina su tabako ar alkoholio vartojimo ar net nuodingojo asbesto poveikiu.

Nuo melanomos kasmet pasaulyje miršta 66 tūkst. žmonių, o vien Lietuvoje ši mirtina liga kiekvienais metais diagnozuojama maždaug dviem šimtams žmonių. Medikų teigimu, bent 40 proc. šios ligos atvejų būtų išvengta, jei žmonės nesikepintų saulėje ir nesilankytų soliariumuose.
Šie – itin pavojingi, mat net ir tuose soliariumuose, kuriuose naudojamos mažiausio galingumo lempos, veiksmingoji energinė apšvieta atitinka tropikų regionų saulės skleidžiamos ultravioletinės spinduliuotės lygį, o įprastame soliariume skleidžiama spinduliuotė yra maždaug penkis kartus stipresnė, nei kaitrią lietuviškos vasaros dieną deginantis paplūdimyje.
Medikai perspėja, kad soliariumai ypač pavojingi būtent vasarą, kai oda ir taip gauna nemažai saulės spindulių, o soliariume tiesiog patiria šoką. Be to, dirbtinės saulės vonias pamėgę žmonės dažniausiai nepaiso savo odos tipo ir norėdami greitesnio efekto gerokai, kartais net tris kartus, viršija rekomenduojamą deginimosi laiką. Pavyzdžiui, nors pirmojo odos tipo (šviesiaplaukiai, mėlynakiai) žmonės soliariume neturėtų užsibūti ilgiau nei tris minutes, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vyr. specialistė Aušra Matevičienė prisimena pernai gautą skundą, kai viename Vilniaus soliariumų dirbanti konsultantė tokio tipo odą turinčios klientės trims minutėms į soliariumą net neįleido: darbuotoja aiškino, esą programa nustatyta taip, kad mažiausias laikas yra penkios minutės.
Beje, prie turinčiųjų pirmojo tipo odą priskiriami žmonės Australijoje į soliariumus apskritai neįleidžiami – jiems mėgautis dirbtine saule draudžia įstatymas. Na, o įvairios medikų asociacijos dalinį arba visišką draudimą naudotis soliariumais jau ne vienus metus siekia perkelti ir į Europos Sąjungos teisės aktus. Jų pagrindinis argumentas – net ir minimalus naudojimasis soliariumu, laikantis visų instrukcijų, tikimybę susirgti odos vėžiu padidina kelis kartus.

Viršija leistiną spinduliuotę

Dar blogiau tai, kad neretai soliariumuose skleidžiama apšvita viršija leistinas normas, kartais – net iki penkių kartų. Nemažai tokių atvejų daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių užfiksuota 2010 m., kai, 2009-aisiais Lietuvoje įsigaliojus naujoms higienos normoms, pirmą kartą imtasi tikrinti soliariumų skleidžiamą apšvitą. Pasak A.Matevičienės, 2010-aisiais padėtis šiuo atžvilgiu iš tiesų buvo kritinė. Pavyzdžiui, tarp Vilniuje ir Vilniaus rajone patikrintų soliariumų neatsirado nė vieno, atitinkančio apšvitos normą. Tačiau net ir nuolat tikrinami 40 proc. soliariumų nesusitvarkė ir pernai.
Gera žinia ta, kad nuo soliariumų atprato paaugliai. Nuo 2009-ųjų asmenims iki 18 metų naudotis soliariumais neturi būti leidžiama ir, pasak A.Matevičienės, padėtis šioje srityje tikrai taisosi. „Tikrinant nepasitaikė nė vieno atvejo, kad į soliariumą užsuktų nepilnametis. O juk anksčiau, kol draudimo nebuvo, netoli mokyklų esančiuose soliariumuose stoviniuodavo minios paauglių“, – padėties gerėjimu džiaugiasi specialistė.
Vis dėlto soliariumai Lietuvoje tebėra labai populiarūs. Vien Vilniuje jų yra 59, o visoje Lietuvoje suskaičiuojama beveik tūkstantis soliariumų. Be to, pasak Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovės Matildos Bylaitės, pastaraisiais metais atliktos apklausos rodo, kad Lietuvoje soliariumais naudojasi labai daug – apie 15 proc. gyventojų.
Medikai ypač kritiškai vertina naudojimosi soliariumais motyvus. Mat pavojingieji UV spinduliai neturėtų būti naudojami grožio tikslams, o jei esama odos ligų, kurioms gydyti tinka UV spindulių terapija, tai turėtų būti atliekama gydymo įstaigoje. Pasak specialistų, soliariumas netinkamas net ir norintiems niūrią žiemą pasilepinti šviesa bei šiluma, mat ir ši paslauga – gydymas intensyviu šviesos srautu – atliekama, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto klinikoje, kur šviesos terapijos kambariais galima naudotis spalio–balandžio mėnesiais.
Beje, medikai paneigia ir dar vieną plačiai paplitusį mitą, kad apsilankyti soliariume sveika prieš vykstant į šiltuosius kraštus – neva oda parengiama būsimoms saulės vonioms. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, soliariume įgytas įdegis apsaugo odą nuo nudegimų saulėje tik kaip labai lengvi apsauginiai kremai nuo saulės, turintys saulės apsaugos faktorių SPF 2–3, taigi iš esmės tokia apsauga yra niekinė.

Sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos Lietuvoje išsipūtusios ir brangios, bet gyventojai jų darbo kokybe akivaizdžiai nepatenkinti.
Žinia, Lietuva patenka tarp Europos Sąjungos pirmūnių pagal gydytojų ar mokytojų skaičių, o tai lemia didesnes valstybės, tai yra visų mokesčių mokėtojų, išlaidas. Užtat jau ne pirmi metai įvairios sociologinės apklausos liudija didelį gyventojų nusivylimą tiek sveikatos apsauga, tiek švietimo sistema. Kaip rodo nauja „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta didžiųjų miestų gyventojų apklausa, padėtis šioje srityje ir toliau nesikeičia: sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų darbą neigiamai arba iš dalies neigiamai vertina apie 90 proc. miestiečių.
Paklausti, ar yra patenkinti dabartiniu Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos darbu, 59 proc. gyventojų atsakė neigiamai, o mažiau nei trečdalis apklaustųjų sakė esą patenkinti iš dalies. Na, o kad dabartinė šalies sveikatos apsaugos sistema veikia sklandžiai, nurodė tik kas dešimtas apklausos dalyvis.
Labai panašiai miestų gyventojai vertina ir švietimo sistemos darbą. Tiesa, visiškai nepatenkintų švietimo sistemos būkle buvo šiek tiek daugiau – 63,2 proc. respondentų, o patenkintų iš dalies – truputį mažiau, 26,8 proc. Priekaištų švietimo sistemai neturėjo irgi maždaug dešimtadalis apklaustųjų.

Ar esate patenkintas (-a) Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos darbu? (proc.)

Ne     59
Iš dalies     30,2
Taip     10,6
Neturiu nuomonės     0,2

Ar esate patenkintas (-a) Lietuvos švietimo sistemos darbu? (proc.)

Ne     63,2
Iš dalies     26,8
Taip     9,6
Neturiu nuomonės     0,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. kovo 12–14 dienomis atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Šiais laikais dantų pastos reklamuojamos kaip balinančios dantis, naikinančios apnašas, gydančios uždegimus, visą parą saugančios nuo bakterijų ir užtikrinančios gaivų burnos kvapą. Tačiau, pasak odontologų, daugelis jų ne tik kad nepadeda, bet gali ir pakenkti.

Sveiko gyvenimo būdo propaguotojai ir ekologiškos kosmetikos gamintojai gąsdina, kad didžiausią pavojų įprastos pastos kelia dėl jose esančio fluoro. Neva nuo jo dantų emalis iškrinta gabalais, fluoras gali sukelti virškinimo ir net smegenų veiklos sutrikimų. Be to, patekus į organizmą didesnėms šio mikroelemento dozėms, gresia net mirtis.
Pasak natūralistų, fluoras ypač pavojingas mažiems vaikams, kurie išsivalę dantis ne visada išspjauna pastos likučius. Tačiau gydytojai odontologai tvirtina, kad tokie gąsdinimai – tik viena iš rinkodaros priemonių, stengiantis pirkėjus sudominti naujomis pastomis, kurių sudėtyje nėra fluoro. Mat šis mikroelementas pakenktų tik tada, jeigu vaikas suvalgytų visą tūtelę pastos, o suaugęs žmogus apsinuodytų sušveitęs jų keliasdešimt.
Beje, klinikiniai tyrimai patvirtina, kad fluoras labai svarbus ėduonies profilaktikai, o vartojant pastą be fluoro iš jos nėra jokios naudos. Tuomet pasta tampa bereikalingu priedu, tik trumpam suteikiančiu gaivaus kvapo.
Nedidelė nauda ir iš naikinančių apnašas, gydančių uždegimus ar balinamųjų pastų, kurios dantims, dantenoms ar burnos ertmei dažniau pakenkia. Tad norint, kad dantų pasta atliktų pagrindinę funkciją – padėtų apsisaugoti nuo ėduonies, užtenka, kad joje būtų fluoro, o visi kiti priedai, tokie kaip abrazyvai (šveičiamosios medžiagos), dažikliai, suteikiantys pastai spalvą, aromatinės medžiagos, putojimą skatinanti medžiaga natrio laurilsulfatas, nereikalingi ir kartais net žalingi.

Daugelio priedų efektyvumas – neįrodytas

Daugelis žmonių tikisi, kad užtenka nusipirkti brangią pastą, ir ji panaikins apnašas, išgydys uždegimą ar nubalins dantis iki akinamo baltumo. Pasirodo, tai tik reklaminiai triukai. Pasak LSMU Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikos vadovės profesorės Vitos Mačiulskienės, neverta tikėtis, kad pasta, kurioje gausu įvairių žolinių priedų, išgydys kraujuojančias dantenas ar nuslopins uždegimą. „Norint sulaukti efekto reikalingas didelis vaistinių augalų kiekis, be to, jų poveikis turi būti įrodytas klinikiniais tyrimais. Jeigu pastos sudėtyje yra, pavyzdžiui, šiek tiek medetkų, jos tikrai neduos jokio efekto. Tad ir brangiau už tokią pastą mokėti neverta“, – neabejoja V.Mačiulskienė.
Jai antrina gydytoja odontologė Daiva Breivienė: „Uždegimą slopinančios pastos negydo uždegimo, o skirtos jautriems dantims nepadeda sustabdyti dantenų kraujavimo. Jeigu yra susikaupę daug akmenų arba išsivystė pulpitas, jokia pasta nepadės. Pirmiausia reikia pašalinti priežastį, o pastą vartoti tik kaip pagalbinę priemonę, ir būtinai pasitarus su gydytoju. Be to, gydomųjų, profilaktinių pastų nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip dvi savaites ar mėnesį.“
Į dantų pastą dedami sidabro jonai, kurie, kaip rašoma ant dantų pastos pakuočių, neleidžia daugintis bakterijoms, taip pat tėra reklama. Pasak Vilniaus universiteto Odontologijos instituto lektorės Rūtos Bendinskaitės, nėra nė vieno mokslinio tyrimo, kuris tai patvirtintų. „Jokios naudos ir iš plačiai reklamuojamų liežuvio šepetėlių, kurie, pasak gamintojų, panaikina blogą burnos kvapą. Tiesa, kad burnos bakterijos sukelia nemalonų kvapą, tačiau norint jo atsikratyti bakterijas reikia šalinti ne nuo liežuvio, o nuo liežuvio šaknies, kurią be specialisto pagalbos labai sunku pasiekti“, – dėsto R.Bendinskaitė.
O V.Mačiulskienė priduria, kad neįrodytas ir elektrinio šepetėlio efektyvumas.

Geriausia apsauga – taisyklingai valytis dantis

Pasirodo, ne įmantrūs šepetėliai ar brangios pastos garantuoja dantų apsaugą. Kur kas svarbesnis taisyklingas mechaninis valymas. O tam užtenka elementariausio minkšto šepetėlio. „Bakterijos minta apnašomis, o jeigu jų nebus, tai neliks ir bakterijų, sukeliančių dantų bei burnos ligas. Tad svarbiausia nuvalyti apnašas, kurias geriausiai naikina dantų šepetėlis, o ne pasta, todėl ji nėra būtina“, – atskleidžia burnos higienistė Dovilė Abraškevičiūtė.
Ir priduria, kad šis metodas plačiai taikomas ir rekomenduojamas Šveicarijos, Skandinavijos odontologų. Tačiau šepetėlio, sudrėkinto vandeniu, užtenka tik tuomet, jeigu dantenos ir dantys yra sveiki ir jei žmogus moka taisyklingai juos valytis.
Pasak D.Abraškevičiūtės, Šveicarijoje ir Skandinavijoje įprasta, kad burnos higienistai kviečiasi pacientus ir kiekvienam asmeniškai primena, kaip reikia taisyklingai valytis dantis. O Lietuvoje retas gauna tokią konsultaciją, todėl prieš tai neišklausius specialisto patarimų ir pradėjus dantis valytis be pastos galima labiau sau pakenkti, nei padėti. Mat reikia žinoti, jog šepetėlis turėtų būti minkštas, maža galvute ir tankiais šereliais, kad dantys būtų valomi švelniai ir šepetėlis pasiektų sunkiausiai prieinamas vietas.
D.Abraškevičiūtė primena, kad ypač svarbu dantis valytis švelniais horizontaliais vibraciniais judesiais, nes tada lengvai pašalinamos apnašos, esančios dantenų vagelėse ir ant dantų paviršiaus, aktyvinama dantenų kraujotaka. Norint pasiekti visas apnašas būtinas ne tik minkštas šepetėlis, bet ir individualiai parinkti tarpdančių šepetėliai bei siūlai. „Tarpdančių šepetėlis turi atitikti tarpdančio dydį, nes per mažas šepetėlis neišvalo apnašų, o per didelis gali pažeisti dantenas“, – paaiškina D.Abraškevičiūtė.
Vis dėlto Lietuvoje, gydytojos odontologės R.Bendinskaitės nuomone, retas gali valytis dantis be pastos ar rinktis ją be fluoro, mat 90 proc. vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių serga periodonto ligomis. 94 proc. šešiamečių vaikų dantys jau pažeisti ėduonies. Jis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikamečių dantų. „Fluoras – vienintelė medžiaga, kuri padeda apsisaugoti nuo ėduonies. Pasaulio sveikatos organizacija pastas su nedideliu kiekiu fluoro rekomenduoja vartoti ir vaikams, – paaiškina R.Bendinskaitė. – Beje, turėjau ne vieną pacientę, kurios, susižavėjusios ekologiškomis pastomis be fluoro, po pusmečio atėjo su didžiausiomis skylėmis dantyse, nutrupėjusiu emaliu.“

Subraižo emalį, o dantų nenubalina

Kita vertus, visi „Veido“ kalbinti odontologai pabrėžia, kad, nepaisant klinikiniais tyrimais įrodytos fluoro naudos dantims, tai yra toksiškas elementas, todėl į organizmą patekę dideli jo kiekiai gali pakenkti. Dažniausiai pasireiškia apsinuodijimo požymiai, susergama fluoroze – ant dantų atsiranda baltų dėmių. Tad pastą būtina išspjauti ir prižiūrėti, kad vaikai jos nenurytų. Taip pat svarbu rinktis pastą, kurioje nebūtų per daug fluoro. Jo kiekiai būna nurodyti ant pakuotės ir žymimi ppmm. „Vaikams užtenka, kad pastoje būtų 250–500 ppm. Paaugliams ir suaugusiems rekomenduojama vartoti 1000–1100 ppm fluoro turinčias pastas. Jeigu nustatytas aktyvus ėduonis, apsinuoginę dantų kakleliai, reikėtų dantis valytis pasta, turinčia 1450 ir daugiau ppm“, – dėsto D.Abraškevičiūtė.
Svarbu žinoti tai, kad fluoras – ne pati pavojingiausia medžiaga, įeinanti į dantų pastų sudėtį. Pasak D.Abraškevičiūtės, natrio laurilsulfatas, kurio dedama, kad pasta putotų ir būtų maloniau valytis dantis, apskritai neturi jokio teigiamo poveikio. Atvirkščiai, sausina gleivinę, burnos ertmėje gali atverti opas. „Reikėtų vengti ir pastų, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų, žymimų PEG ir SLS, taip pat parabenų, nes tai konservantai, sukeliantys alergijas ir uždegimus“, – teigia D.Abraškevičiūtė.
Renkantis pastą ji pataria atkreipti dėmesį ir į abrazyvumą – kietąsias daleles, kurios nuo dantų paviršiaus nutrina pigmentines dėmes, atsiradusias nuo kavos, arbatos, vyno ar tabako. Tačiau kartu labai kenkia dantims – subraižo emalį, todėl labiau kaupiasi apnašos, dantys tampa jautresni. Ypač daug abrazyvinių medžiagų balinamosiose, rūkantiems žmonėms skirtose pastose. „Kad dantys taptų balti, reikia stipriai koncentruoto baliklio, vien tik abrazyvai dėmių nenušveičia. Tad norimo efekto nesulaukiama, o dantys pažeidžiami“, – tvirtina V.Mačiulskienė.
O žmonėms, kurių dantys ir dantenos jautrios, pastą rekomenduojama rinktis visai be abrazyvinių medžiagų arba jų kiekis turėtų būti kuo mažesnis. Dažniausiai abrazyvumas pastose nurodomas procentais nuo 15 iki 40 proc.
Beje, odontologai pabrėžia, kad nereikėtų prisirišti prie vienos rūšies pastos ar to paties gamintojo, nors reklama ir žada, kad tai pati efektyviausia priemonė. „Mikrobai – labai gudrūs. Jie greitai pripranta prie pastos ir nereaguoja į ją, todėl pastą kas kelis mėnesius reikia keisti. Galima skirtinga pasta valytis dantis ryte ir vakare. Vieną kartą su fluoru, kitą – be. Svarbu, kad pastoje būtų kuo mažiau papildomų priedų“, – apibendrina D.Breivienė.

Gydytoja odontologė prof. V.Mačiulskienė: „Neverta tikėtis, kad dantų pasta, kurioje gausu įvairių žolinių priedų, išgydys kraujuojančias dantenas ar nuslopins uždegimą.“

Daugumos Lietuvos gyventojų mityba nesubalansuota, jie patiria daug streso, tad ilgainiui juos ima kamuoti sveikatos problemos. Tačiau šiuo metu yra jau daug būdų ir priemonių, kaip sau padėti.

Iš gydytojų vis dažniau išgirstame, jog tos ligos, kuriomis anksčiau sirgdavo vyresni pacientai, dabar kamuoja vis jaunesnius žmones. Šis faktas liudija, jog dažnas Lietuvos gyventojais sau skiria akivaizdžiai per mažai laiko ir dėmesio. Nors mūsų išorė gali būti nepriekaištinga, tačiau vidaus organai šaukiasi pagalbos dėl nesubalansuotos mitybos, streso, aplinkos poveikio. Čia mums į pagalbą gali ateiti fiziniai pratimai, dienos režimo atstatymas, poilsis, natūralios sveikatinimo priemonės – daržovės, vaistažolių arbatos, medus, imunitetą stiprinantys, vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis gausūs, įvairių susirgimų prevencijai skirti maisto papildai.

Turėtume dažniau valgyti daržo ir sodo gėrybes

Medikai įvardija šias pagrindines Lietuvos gyventojų mitybos problemas: per mažai vartojama daržovių, vaisių, grūdinių produktų, žuvies ir jos produktų; per daug vartojama riebalų, ypač gyvūninių, saldumynų; gaunama nepakankamai – maistinių skaidulų, kai kurių vitaminų, mineralų.
Anot Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus profesoriaus Rimanto Stuko, nors lietuviai nuo seno yra pamėgę daržininkystę, sodininkystę, tačiau šviežiomis daržovėmis ir vaisiais mes negalime mėgautis ištisus metus, o termiškai apdorotos sodo ir daržo gėrybės praranda dalį vitaminų.
„Dėl nevisavertės mitybos Lietuvos gyventojai neaprūpina organizmo būtinosiomis maistinėmis ir biologiškai aktyviomis medžiagomis, – teigia profesorius. – Tai lemia imuninės organizmo sistemos nusilpimą, lėtinių neinfekcinių mitybos sąlygotų ligų plitimą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, virškinimo sistemos ligų, vis dažniau juntamą nuovargį, dirbant įprastą fizinį ar protinį darbą“.

Ragina įvertinti vaistažolių galią

Garsi žolininkė, provizorė Jadvyga Balvočiūtė, dvylika metų vadovaujanti Mažeikių rajone jos įsteigtam ekologiniam vaistažolių ūkiui, pataria ypatingą dėmesį skirti ligų profilaktikai, visus metus stiprinti organizmą.
„Vaistažolių galia yra neįtikėtina, – teigia žolininkė. – Dabar yra labai didelė vaistinių augalų pasiūla ir visi galime pasirinkti, kokių vaistažolių vartoti. Kiekvienas gali atrasti sau tinkamas vaistažoles ir gerti jų arbatas, gaminti nuovirus“.
Tačiau, anot J. Balvočiūtės, nereikia būti kategoriškam, galvojant, kad vien žolelėmis galima įveikti visus negalavimus. „Tačiau jau nuo seno visi žinome, kaip padeda vaistažolių arbatos sergančiajam virusinėmis ligomis, kamuojamiems uždegimų. Žolelės tuomet puikiai atlieka savo darbą, pagreitina gyjimo procesą“, – tvirtina vaistažolių žinovė.

Jau prieš tūkstantmečius vartoti maisto mišiniai organizmui stiprinti

Šiaip jau visų organizmui būtinų medžiagų turėtume gauti su maistu, tačiau Lietuvos gyventojų mitybos tyrimo duomenys atskleidžia, kad daugelio gyventojų mityba nevisavertė. Todėl įvairių medžiagų stygių gali kompensuoti maisto papildai bei medicininės paskirties produktai. Tiesa, maisto papildai turi būtų vartojami atsakingai, tada, kai organizmui jų trūksta, kad jie netaptų maisto pakaitalu.
Be to, anot medikų, nereikia laukti, kol nusilpęs organizmas siunčia mums signalą, kad jo gynybinės galios, kovojant su virusais ir bakterijomis, jau išsekusios. „Turime kiekvienam prieinamomis priemonėmis stiprinti imunitetą, daryti fizinius pratimus, kad užklupusios ligos nebūtų tokios baisios ir jas persirgtume lengva forma“, – pataria R.Stukas.
Istoriniai šaltiniai liudija, jog pirmieji natūralius maisto papildus vartoti pradėjo kinai. Ši tauta įvairius maisto mišinius darbingumui didinti pradėjo vartoti prieš 5000 metų. Babiloniečiai ir egiptiečiai tai daryti pradėjo prieš 4000 metų.
Šie papildai buvo skirti, visų pirma, jėgos sporto šakų atletams ir kultūristams. Praeitame amžiuje sportininkams skirtuose žurnaluose buvo pradėti spausdinti straipsniai apie baltymų ir kitų maisto medžiagų bei papildų įtaką raumenų jėgai ir apimtims.

Kai reikia pagelbėti organizmui

Šiuo metu vis daugiau siūloma maisto papildų, skirtų vidutinio ir garbaus amžiaus asmenims, besirūpinantiems širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų prevencija, skirtų moterims osteoporozės reiškiniams sumažinti, viršsvorio problemoms spręsti, sąnarių susirgimų profilaktikai.
Maistinės medžiagos, galinčios būti maisto papildo sudėtyje yra: vitaminai, mineralinės medžiagos, bioflavonoidai, baltymai, amino rūgštys, riebalai, riebalų rūgštys, angliavandeniai, skaidulinės medžiagos, valgomųjų vaisių, uogų, daržovių koncentratai, taurinas, kreatinas, karnitinas, inozitolis.
„Būkime realistai – nė vieno mityba neatitinka tobulos mitybos piramidės, todėl turime pagelbėti savo organizmui, ypač tuomet, kai trūksta vitaminų, mineralų, – teigia Vilniaus universiteto profesorius R.Stukas. – Aš manau, kad šiame amžiuje yra prasminga vartoti maisto papildus – jų yra tokia gausybė – tereikia pasirinkti tinkamus. Čia jau labai svarbi ir medikų nuomonė, gali patarti ir vaistininkas“.
Lietuvos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose pernai buvo tirti 195 maisto papildų mėginiai. Pasak instituto direktoriaus Gedimino Pridotkos, visi tirti mėginiai atitiko teisės aktų reikalavimus. Maisto papilduose buvo tiriami švino, kadmio, gyvsidabrio ir genetiškai modifikuotų organizmų kiekiai.
Pastaraisiais metais maisto papildų paklausa mūsų šalyje didėja, tai liudija ir importo duomenys.Tarkime, 2011 m. maisto papildų į Lietuvą importuota 70 tonų daugiau negu 2010 m. (180 t). Dvigubai išaugo šių produktų įvežimas iš Rusijos.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, maisto papildų sudėtis yra griežtai reglamentuota, yra stebima, kokie vitaminai ir mineralinės medžiagos gali būti naudojami maisto papilduose. Tiesa, šiuo metu dar nėra nustatyti minimalūs ir maksimalūs kiekiai, t.y. nėra reglamentuota, kiek maisto papilde gali būtų daugiausia ar mažiausia tam tikrų vitaminų ar mineralinių medžiagų.

Reikia ir profesoriui, ir studentui

Prieš perkant maisto papildus specialistai rekomenduoja pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu. Rinktis derėtų tuos maisto papildus, kuriuose vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis sudaro apie 100 proc. rekomenduojamos paros normos.
Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus R.Stuko teigimu, žmogui reikia tinkamai įvertinti savo savijautą ir, pasitarus su specialistais, rinktis jam tinkamiausius papildus. „Beje, aš irgi vartoju maisto papildus, praturtintus vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Taip pat esu pasirinkęs ir papildą su kofermentu Q10. Šie deriniai man tinka, tai, žinoma, nereiškia, kad juos vartodamas aš, tarkim, jaučiuosi tarsi atjaunėjęs dešimčia metų. Tiesiog aš padedu savo organizmui atlikti fiziologines funkcijas“, – dėsto R.Stukas.
Sportuojantys žmonės, prieš pradėdami vartoti maisto papildus, turėtų tinkamai įvertinti savo mitybą, fizinį krūvį ir, pasitarę su mitybos specialistais, išsirinkti labiausiai jiems tinkantį maisto papildą.
Statistika liudija, jog daugiausia maisto papildų kasdien vartojama: Japonijoje – apie 90 proc. gyventojų, JAV – apie 80 proc. gyventojų, Vakarų Europoje – apie 60 proc. gyventojų.
Nacionalinio Amerikos sveikatos statistikos centro duomenimis, maisto papildų vartojimas šalyje vis auga. Centro specialistai analizavo 37,5 tūkst. vyresnių nei 20 metų amžiaus gyventojų įpročius. Tyrimo metu siekta nustatyti, ar JAV gyventojai linkę vartoti papildus, vitaminų, mineralų kompleksus, folio rūgštį, vitaminą D ir kalcį.
Paaiškėjo, kad kalcio suvartojimas tarp moterų, vyresnių nei 60 metų, išaugo 33 proc., papildų vartojimas išaugo apie 10 proc. Pastebima, kad moterys papildus vartojo dažniau nei vyrai.
Taip pat pastebima, kad moterys nuo 20 iki 39 metų suvartoja daugiau folio rūgšties. Vitamino D suvartojimas ir tarp moterų, ir tarp vyrų didėjo. Folio rūgštį vartojo vaisingo amžiaus moterys. Tokio amžiaus moterys paminėjo, kad jos vartoja taip pat daugiau žalialapių daržovių, pupelių, ankštinių daržovių.

Kad atsidėkotų organizmas

Pasak žolininkės J.Balvočiūtės, šiuo metu kiekvienas gali įsigyti pačių įvairiausių vaistažolių, jų mišinių, pagaliau ir patys jų prisirinkti neužterštose pievose, ar miškuose. „Tereikia būti smalsiam ir domėtis, kaip sau padėti. Nelaukti, kol imunitetas nusilps. Save reikia mylėti. Tuomet ir organizmas mums atsidėkos gera savijauta, ligos mums bus nebaisios“, – primena ekologinio vaistažolių ūkio šeimininkė.
Vilniaus universiteto profesorius R.Stukas pritaria žolininkės teiginiams ir ragina sustiprinti imuninę sistemą, vartojant vitaminus bei mineralines medžiagas. „Taip pat yra daug papildų įvairioms amžiaus grupėms, žmonėms, kurių dienotvarkė itin intensyvi, arba tiems, kurie dažnai patiria nervinę įtampą ar nemigą – gydytojas, vaistininkas visuomet pagelbės, išsirenkant tinkamiausią“, – apibendrina visuomenės sveikatos specialistas.

Daugelis kenčiančiųjų nuo alerginių ligų mano, kad vienintelė išeitis, norint suvaldyti ligą, yra vengti alergenų. Tačiau gydantis specifine imunoterapija alerginė sloga, konjunktyvitas, lengvos formos bronchinė astma gali pasitraukti net septyneriems metams.

Vilnietės Almos Rimeikienės dukrai Ugnei atopinis dermatitas buvo diagnozuotas iškart po gimimo. Vėliau alergija maistui stiprėjo ir mergaitė galėjo valgyti tik kruopas ir kelių rūšių daržoves. O sulaukus ketverių Ugnei dar išryškėjo ir alergija žiedadulkėms, dulkių erkutėms, gyvūnams. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog alergija tokia stipri, kad alergenų skalėje net nėra tokių rodmenų. Ugnę nuolat vargino sloga, kuri po kelių dienų sukeldavo plaučių uždegimą. Be to, visas kūnas buvo nusėtas žaizdomis.
„Laikėmės griežtos dietos, gėrėme vaistus, vartojome įvairius purškalus ir hormoninius tepalus, tačiau liga progresavo. Buvo diagnozuota bronchinė astma, ir galiausiai Ugnei pradėjus lankyti penktą klasę gydanti medikė pasiūlė jai nustatyti neįgalumą“, – prisimena A.Rimeikienė.
Tačiau iš kitos alergologės sužinojusi, kad mergaitei galima taikyti imunoterapijos metodą, mama ryžosi jį išbandyti. „Gydytoja išskyrė stipriausią alergeną, į kurį Ugnės organizmas labiausiai reaguoja, ir jį mažomis dozėmis leisdavo po oda – pirmą pusmetį kas savaitę, o paskui kartą per mėnesį. Taip gydėmės trejus metus, tačiau jau po pusės metų baigėsi slogos, vėliau – ir alerginės reakcijos į maistą. Per tą laiką nė karto neteko gydytis plaučių uždegimo“, – pasakoja A.Rimeikienė.
Moteris džiaugiasi, kad dukra pagaliau gali gyventi visavertį gyvenimą. Tiesa, toks gydymas nėra pigus – per metus kainuoja apie 600 Lt, tačiau A.Rimeikienė būtų ir anksčiau negailėjusi jam pinigų, tik nė vienas medikas nepasakė, kad alergines ligas galima gydyti taikant imunoterapiją.
Žmonių, kenčiančių nuo alergijos ir nežinančių apie efektyvų jos gydymą, Lietuvoje tūkstančiai, nors pasaulyje imunoterapija taikoma jau šimtą metų.

Vienintelis efektyvus alergijos gydymas

Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė sako, kad šiuo metu Lietuvoje imunoterapija gydoma vos 300 pacientų, nors taikydami šį metodą mūsų medikai gyvenimą galėtų palengvinti dvidešimčiai tūkstančių žmonių. Be to, plačiau taikoma imunoterapija padėtų suvaldyti alergines ligas, kurios Europoje jau pasiekė pandemijos lygį. Mat jomis serga 150 mln. europiečių, o po penkiolikos metų daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos. Lietuvoje alergija taip pat vargina vis daugiau žmonių.
Šešiolikoje Europos Sąjungos šalių vykdyto „EuroPrevall“ maisto alergijos projekto metu nustatyta, kad mūsų šalyje alerginėmis ligomis serga 28 proc. 7–10 metų amžiaus vaikų, apie 15–20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir apie 7 proc. naujagimių. Ištyrus 1500 Lietuvos vaikų, kurie buvo stebimi nuo gimimo iki 5–6 metų, nustatyta, kad dažniausiai alergines reakcijas jiems sukelia kiaušiniai, pienas, kviečiai, sojos, o vėliau – naminių gyvūnėlių kailis. Suaugusieji dažniausiai tampa alergiški riešutams, sezamams, pelynams, namų dulkių erkutėms.
Kenčiantiems nuo alergijos maistui imunoterapija kol kas negali padėti, tačiau tai labai efektyvus gydymas esant įsijautrinimui žiedadulkėms, dulkėms, pelėsių sporoms, grybeliams ir kai kuriems gyvūnams.
Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Alergologijos centro vadovas Eduardas Razgauskas teigia, kad tai vienintelis alergijų gydymas, kuris pakeičia ligos eigą, sustabdo jos vystymąsi ir liga gali atsitraukti net septyneriems metams. „Atlikta daug klinikinių tyrimų, įrodančių, kad leidžiant nedidelius alergenų, kuriems žmogus jautrus, kiekius organizmas nustoja reaguoti į alergeną, kuriam anksčiau buvo jautrus. Be to, alergiški žmonės dažnai įsijautrina vis kitiems alergenams, o imunoterapija tam užkerta kelią“, – atskleidžia E.Razgauskas.
Pasak L.Malinauskienės, ypač efektyvu kuo anksčiau imunoterapija pradėti gydyti vaikus (galima nuo 5–6 metų). Mat sumažėja rizika, kad, pavyzdžiui, iš alerginio rinito išsivystys bronchinė astma.
Be to, alergologė pabrėžia, kad įprasti vaistai, skiriami sergant alerginėmis ligomis, tik slopina simptomus, bet neveikia priežasties, o imunoterapija sureguliuoja imuninę sistemą taip, kad ji pradėtų gaminti apsauginius antikūnus, kurie sumažina alergines reakcijas. Be to, taikant imunoterapiją nenaudojami jokie cheminiai preparatai – leidžiamos organinės medžiagos. Tiesa, jos gali būti ne tik leidžiamos į raumenis, bet ir skiriamos lašiukais arba tabletėmis.

Trūksta informacijos apie imunoterapiją

E.Razgauskas tvirtina, kad gydymas imunoterapija ne tik duoda teigiamų rezultatų, kurie juntami jau po trijų mėnesių ar pusmečio, bet ir yra pigesnis, nei vartojant įvairius purškalus nuo slogos ar hormoninius tepalus odos niežuliui numalšinti. Vis dėlto nemažą dalį žmonių išgąsdina kaina – apie 600 Lt per metus leidžiant medikui alergenus į raumenis ir 400 Lt per mėnesį geriant tabletes. O taip gydytis reikia trejus ar net penkerius metus.
Beje, Lietuvoje valstybinės ligonių kasos gydymo imunoterapija išlaidų nekompensuoja. Tuo tarpu Švedijoje šis gydymas kompensuojamas 100 proc., Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, kur labai plačiai taikomas, gydymosi išlaidos padengiamos iš dalies.
Pasak VUL Santariškių klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Andželikos Chomičienės, tai viena priežasčių, kodėl kitose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lenkijoje, imunoterapija gydoma dešimt kartų daugiau žmonių. „Lietuvoje trūksta ir informacijos apie šį metodą. Dalis darbingo amžiaus žmonių, kurie kenčia nuo alerginių ligų, net nesikreipia į medikus, nes įsitikinę, kad šie skirs įprastų vaistų, kurių galima ir pačiam nusipirkti“, – mano A.Chomičienė.
Kai kurių gydymo įstaigų vadovai nenori, kad alergologai pacientams taikytų imunoterapiją. „Alergenų injekcijos į raumenis atliekamos kas savaitę, kol yra pasiekiama dozė, maksimaliai sumažinanti simptomus, paskui – kas mėnesį. Kiekvieną kartą reikia atvykti pas gydytoją, nes suleidus injekciją gali pasireikšti šalutinės alerginės reakcijos, – dėsto L.Malinauskienė. – O ligonių kasos gydymo įstaigai už pakartotinius pacientų apsilankymus pas alergologą nemoka. Tad vadovai nesuinteresuoti, kad gydytojai dažnai juos priimtų.“
Gydytoja teigia, kad Lietuvoje imunoterapija nepopuliari ir todėl, kad nemažai medikų nežino apie jos efektyvumą. Štai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vos 10 proc. šeimos gydytojų žino, jog žmonėms, alergiškiems plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų, širšių) įgėlimui, gali padėti imunoterapija. „Gydant kitas alergines ligas, 20–30 proc. pacientų imunoterapija netinka, ypač jeigu žmogus įsijautrinęs daugeliui alergenų. Tačiau net 99 proc. žmonių, kurie alergiški vabzdžių įgėlimui, šis metodas padeda. Be to, gali žmogų išgelbėti nuo mirties. Juk užtenka vienos bitės įgėlimo, kad ištiktų staigi mirtis“, – apibendrina L.Malinauskienė.

VUAL Alergologijos centro vadovas E.Razgauskas: „Imunoterapija – vienintelis alergijos gydymas, kuris sustabdo jos vystymąsi.“

Gyventojų, sergančių alerginėmis ligomis, proc.

Švedija     34
Prancūzija     24
Suomija     23
Estija     22
Vokietija     17
Lietuva     15
Lenkija     13
Airija     7
Šatlinis: Eurobarometras

Jau keletą pastarųjų dešimtmečių krūtų implantai užima svarbią vietą pasaulinėje grožio industrijoje.

Konservatyviomis vertybėmis pasižyminčioje Lietuvoje moterys, papuošusios savo kūną silikoninėmis grožybėmis, sulaukia įvairių atsiliepimų. Dažnos diskusijos šia tema rodo plastinės chirurgijos populiarumą ir tikėtinas perspektyvas liberalėjančioje „Marijos žemės“ visuomenėje. Tačiau jei jau klasika tapusiame lietuviškame filme viena pagrindinių veikėjų savo vyrui atvirai išsako prašymą: „noriu papų“, šio to paprašykime ir mes. Paprašykime medicinos ekspertų, plastinės chirurgijos specialistų mums pakomentuoti šios medžiagos užpildytų implantų „ekologiškumą“, tariamas ir realias grėsmes mamų, žmonų, dukrų ar seserų sveikatai. To ėmėsi ketvirtinis medicininis mokslinis žurnalas „Lietuvos akušerija ir ginekologija“.

Mergina, kuri žaidė su krūtimis
Žurnale aprašoma 40-metės moters krūtinės tobulinimo ir vėliau kilusių sveikatos problemų istorija. Būdama 22-jų metų mergina pasidailino savo krūtis, jai buvo implantuoti silikono geliu užpildyti implantai. Praėjus penkeriems metams ta pati moteris vėl kreipėsi į plastikos specialistus, tada jai buvo pašalinti seni krūtų implantai, įdėti nauji ir pakeltos krūtys. Praėjus 3 mėn. po operacijos moteriai pradėjo skaudėti krūtis, jose susiformavo kieti dariniai, implantai pakeitė savo vietą. Taip dažniausiai atsitinka, kai kūnas bando implantu atsikratyti lyg svetimkūniu.
2011 m. pradžioje moteris apčiuopė papildomą darinį dešinės krūties apatinėje dalyje ir kreipėsi į chirurgą. Po virtinės įvairių tyrimų patvirtinta krūties vėžio diagnozė, laimei, naviko išplitimas į kitus organus neaptiktas. 2011-aisiais kovo mėnesį buvo atlikti abiejų krūtų suplyšusių implantų ir naviko šalinimai bei pakartotinis abiejų krūtų pakėlimas. Pacientei skirta chemoterapija, ji gydyta spinduliavimu bei hormonoterapija.

Mokslininkai atsargūs
Mokslininkai ir tyrėjai apie ryšį tarp krūtų implantų ir tikimybę susirgti krūtų vėžiu kalba taip pat neužtikrintai ir abstrakčiai kaip apie mobiliųjų telefonų žalą smegenims. Nors silikonu užpildyti implantai prekyboje pasirodė 1962 m., kol kas nei atlikti tyrimai, nei jų rezultatai neleidžia daryti konkrečių išvadų. Vieni tyrimai rodė, jog implantai nesukelia alerginių reakcijų ir kitų sveikatai pavojingų sutrikimų. Remiantis kitais pranešimais, pasitaikė pacienčių, turinčių krūties implantus ir susirgusių jungiamojo audinio ligomis arba vėžiu. JAV Nacionalinis sveikatos institutas paviešino tyrimo rezultatus apie ilgalaikį implantų poveikį sveikatai, tačiau jie buvo naudingi implantų gamintojams bei plastinės chirurgijos klinikoms. Nebuvo aptikta priežastinio ryšio tarp krūties implantų ir tikimybės susirgti vėžiu, imunologinių sutrikimų bei kitų sisteminių ligų. 1998 m. K. Feliksas ir bendraautoriai nustatė tam tikrų iš silikono išsiskyrusių medžiagų galimą poveikį genetinei žmogaus programai joms patekus į aplinkinius audinius. Y. Tanaka su kolegomis nustatė, kad silikonu užpildyti implantai gali sukelti šlapimo pūslės lėtinius uždegimus, uždegimus skrandyje, stemplėje ir kituose audiniuose. Tačiau nėra duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp lėtinio uždegimo ir krūties vėžio atsiradimo.

Ar ateityje močiučių krūtys bus stangresnės nei jų anūkių?
Nors „Lietuvos akušerijos ir ginekologijos“ žurnale teigiama, jog išnagrinėjus klinikinius tyrimus ir atvejus, minėtos pacientės naviko atsiradimas nesusijęs su silikono geliu užpildytų implantų poveikiu, toliau bus stebima, kokią reikšmę kūno imuninės reakcijos pokyčiai turės ligos eigai.
Patariama kas 10 metų keisti silikono geliu užpildytus implantus, nes laikui bėgant didėja implantų plyšimo rizika, tačiau visa tai tik uodo zyzimas prieš „Formulės-1“ bolidų variklių gausmą. Kol pasaulis išsižiojęs stebi grožio konkursus ir kiekvieną Holivudo žvaigždžių žingsnį, o pornografijos industrija klesti, tokie nekonkretūs tyrimų rezultatai neprivers pagerinti implantų kokybės ir atlikti daugiau tyrimų. Tad nenustebkime, jei netolimoje ateityje močiučių krūtys bus stangresnės nei jų anūkių.

Rokas Povilius

„Lietuvos akušerija ir ginekologija”

Nuo 2012 m. Vilniaus Centro poliklinikoje pradėjo veikti vaiko raidos elektroninė sveikatos istorijos sistema, kurioje tvarkomi ir kaupiami šiemet gimusių vaikų duomenys.

Netrukus tėvai prisijungę internetu jau galės peržiūrėti savo vaikučio sveikatos istoriją, skiepų kalendorių, užsiregistruoti vizito pas gydytoją. Iki šių metų pabaigos ši moderni sistema bus įdiegta ir Šeškinės, Antakalnio bei Karoliniškių poliklinikose.
Centro poliklinikoje įdiegus vaiko raidos elektroninę sveikatos istorijos sistemą (VRESIS), visi šiemet gimę naujagimiai jau registruojami į elektroninės sistemos pacientų katalogą. Elektroninėje sveikatos kortelėje yra vaiko ir jo tėvų asmens duomenys, prisirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bei draustumo informacija, šeimos gydytojo ir slaugytojo, diagnozių, dispanserizacijos ir neįgalumo įrašai, duomenys apie persirgtas ligas, skiepus.

Lengvesnis gydytojų darbas

„Elektroninė kortelė suteikia gerokai daugiau galimybių“, – sako Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras. Informaciją bus galima vieno mygtuko spustelėjimu persiųsti kitam gydytojui, greitai susipažinti su vaiko raidos ir ligų istorija, gauti priminimus apie neatliktus skiepus, procedūras ar tyrimus, perduoti informaciją apie suteiktas paslaugas ligonių kasoms. Ateityje numatoma sukurti galimybę gydytojui teikti galimų diagnozių sąrašą pagal simptomus. Be to, bus kuriamas tėvams skirtas portalas su saugia ir patogia prieiga prie savo vaiko sveikatos duomenų.
Centro poliklinikos šeimos gydytoja Rasa Juknienė sako, kad elektroninė kortelė yra labai patogi: „Prisijungusi aš iš karto matau vaiko sveikatos ir raidos istoriją ir galiu ją perskaityti. Ne paslaptis, kad gydytojų raštas kartais būna neįskaitomas. Mes turime užpildyti tiek dokumentų, kad sunku išlaikyti gražią rašyseną. Be to, esant reikalui turėčiau galimybę prisijungti prie vaiko kortelės ne tik poliklinikoje, bet ir namie ar kelionėje ir pakonsultuoti tėvus.“
Svarbu ir tai, kad tikimybė prarasti elektroninę kortelę stipriai sumažėja, nes jos nereikia nešioti. Šeimos gydytojai jausis saugiau, nes turint įrašus elektroninėje formoje turėtų mažėti pacientų skundų. „Dažniausia skundo priežastis būna, kad gydytoja ko nors neįrašė ar įrašė blogai. O sistemoje išliks visi įrašai ir juos bus galima patikrinti“, – sako R.Juknienė.

Ateityje popieriaus nebeliks

Pasak R.Juknienės, šiuo metu labiausiai vargina tai, kad tenka pildyti ir popierinę, ir elektroninę formą. „Ir taip gydytojų krūviai yra milžiniški. Daugiau laiko vizito metu reikia skirti dokumentų pildymui nei pokalbiui su pacientu, o dar sudėtingiau, kai reikia dubliuoti įrašus. Tačiau aš tikiuosi, kad greitai popierinių formų neliks“, – viliasi šeimos gydytoja.
Centro poliklinikos direktoriaus siekis – tapti „įstaiga be popieriaus“. „Kai bus baigta kurti vaiko raidos elektroninė sveikatos istorijos sistema, planuojame jungtis su Santariškių vaikų ligoninės filialu, Antakalnio gimdymo namais, galvojame ir apie nėščiosios stebėjimo elektroninę versiją“, – dėsto planus K.Štaras. Tačiau apgailestauja, kad spartesnę pažangą stabdo tam tikros įstatymų prievolės.
Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia turėti elektronines formas, bet neleidžia atsisakyti popierinių. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Bendrųjų reikalų departamento E.sveikatos skyriaus vedėjas Normantas Dučinskas sako, kad sveikatos priežiūros įstaigos turi įteisinti informacines sistemas pagal LR Vyriausybės nustatytas tvarkas ir taisykles. „Tik įteisintose sistemose galima saugiai tvarkyti ypatingus asmens duomenis. Šis įstaigų informacinių sistemų įteisinimo procesas šiuo metu jau pradėtas. Numatoma, kad Iki 2015 m. didžioji dalis sveikatos priežiūros įstaigų turės saugias ir įteisintas sistemas, kuriose galės elektroniniu būdų tvarkyti medicinos dokumentus“, – aiškina N.Dučinskas.

Centro poliklinika – lyderė Vilniuje

Vaiko raidos elektroninės sveikatos istorijos sistemos įdiegimas yra pirmas etapas siekiant sukurti bendrą Vilniaus mieste esančių sveikatos priežiūros įstaigų elektroninę sveikatos istorijų bazę. Iki 2012 m. pabaigos tikimasi vaiko raidos elektroninę sveikatos istorijos sistemą įdiegti ir Šeškinės, Antakalnio bei Karoliniškių poliklinikose. Tolesniais etapais numatoma sukurti interneto portalą vaikų tėvams, vaikų profilaktinių skiepijimų ir apsilankymų kalendorių, elektroninę tyrimų, procedūrų registraciją. Taip pat numatomas pacientų duomenų apsikeitimas su ligoninėmis, gydytojais konsultantais.
Ateityje planuojama, kad elektroniniu būdu bus galima užsakyti ligos pažymas, jas parengti ir perduoti darželiams bei mokykloms. Anksčiau gimusių vaikų kortelės bus skenuojamos ir toliau pildomos elektroniniu būdu. Kortelių suvedimas į sistemą bus pradėtas nuo jaunesnių vaikų, kol galiausiai bus suvestos visų kortelės.
Vilniaus miesto vicemeras Jonas Pinskus sako, kad kai projektas buvo pristatytas Vilniaus savivaldybėje, idėja sulaukė stipraus palaikymo, tik kilo daug diskusijų dėl viso Vilniaus miesto sujungimo ir suderinamumo su kitomis sistemomis ateityje. „Aktyviai įsijungė E.miesto skyrius, konsultavosi su miesto sveikatos įstaigomis, rėmėsi kitų šalių patirtimi. Pritarėme tam, kad Centro poliklinikos iniciatyva būtų kaip bandomasis modelis, leisiantis išbandyti sistemą ir diegiant ją plačiau ištaisyti išryškėjusius trūkumus. Vilnius rengia visą e.sveikatos sistemą, kuri apims e.bylą, e.receptą ir kitus dalykus, kai kurie moduliai jau pradeda veikti“, – pasakoja J.Pinskus.
Vicemeras pabrėžia, kad didžiausias stabdis yra nacionalinė e.sveikatos sistema, kuri kol kas stringa. „Vilnius galėtų tapti platforma visai Lietuvai, bet vis tiek reikia kurti taip, kad įdiegta sistema ateityje būtų suderinama su nacionaline“, – aiškina J.Pinskus.
N.Dučinskas sveikina Centro poliklinikos iniciatyvą ir sako, kad ji galėtų pasitarnauti kaip pavyzdys naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms kuriant bendrus skaitmeninės apskaitos sprendimus, kurie darniai papildytų vienas kitą ir įsilietų į bendrą e.sveikatos sistemą: „Centro poliklinika bus duomenų teikėja į bendrą e.sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą. Jų sukurta elektroninė forma tik palengvins šią užduotį. Jie vieni pirmųjų galės pradėti teikti duomenis.“
Centro poliklinikos direktorius pabrėžia, kad visos sistemos diegiamos atsižvelgiant į ES programinės įrangos ir infrastruktūros standartus.

Taupomas laikas ir pinigai

Gydytojų apklausa rodo, kad apie du trečdalius vizitui skirto laiko tenka dokumentams: ligos istorijos, siuntimų, atsakymų, išrašų rašymui, susipažinimui su paciento ligos istorija, anksčiau darytų įrašų bei paciento iš kitų gydymo įstaigų atsineštų atsakymų analizei. Apklausos duomenimis, bendrosios praktikos gydytojo konsultacija vidutiniškai trunka 15 min., specialisto – 10–15 min., iš kurių apie 10 min. gydytojas skiria įrašams, o 5 min. – paciento apžiūrai, per kurią turi išklausyti pacientą, atlikti apžiūrą bei nustatyti pirminę diagnozę. Įdiegta sistema padėtų sutaupyti apie 30 proc. gydytojo laiko – tai sudarytų apie tris minutes kiekvieno vizito metu. Sutaupytą laiką gydytojas galėtų skirti pacientui.
Centro poliklinikos mastu tai būtų didelis finansinių išteklių naudojimo efektyvumo padidinimas. Išankstiniais skaičiavimais, per metus būtų galima sutaupyti 0,3 mln. Lt popieriui, spausdinimui, saugojimui, transportavimui, rentgeno tyrimų ir kardiogramų atlikimui reikalingų išlaidų. Turima patirtis tai patvirtina – Centro poliklinika nuo 2006 m. skaitmenizavo ligonių kasų apskaitos formą (025/a-LK) ir vien dėl to per metus sutaupo apie 200 tūkst. Lt. K.Štaro vertinimu, naujagimių sveikatos istorijų skaitmenizavimas visame Vilniaus mieste leistų sutaupyti apie porą milijonų litų.
Svarbu, kad į elektroninę formą greičiau būtų pervedami ne tik naujagimių, bet ir visų pacientų įrašai. Elektroniniai įrašai palengvintų priėjimą prie savo sveikatos duomenų, žmonės patogiau ir greičiau tvarkytų savo sveikatos reikalus, o duomenys būtų saugesni. Atlikta apklausa rodo, kad dauguma pacientų skundžiasi negalintys įskaityti gydytojų rašto. Tačiau žmonėms rūpi jų sveikata ir apie 75 proc. pacientų domėtųsi savo sveikatos duomenimis. Maža to – beveik 80 proc. apklaustųjų sakė, kad svarbu ar net labai svarbu pasikonsultuoti su keliais specialistais ir sužinoti „antrą nuomonę“.
Pacientai ypač vertina tai, kad visi tyrimų rezultatai ir išvados būtų vienoje vietoje ir prie informacijos būtų lengva prieiti. Medicinos darbuotojų teigimu, taip tvarkyti duomenis būtų gerokai lengviau. Gydytojai ypač vertina tai, kad visa informacija būtų vienoje vietoje ir būtų gaištama gerokai mažiau laiko dokumentams pildyti.

Šiandien Vilniaus Centro poliklinikoje elektronines sveikatos korteles jau turi 140 kūdikių, bet šis skaičius vis didės.

Ekspertai iš „Siemens“ Sveikatos sektoriaus ir pasaulinio tyrimų centro „Corporate Technology“ sukūrė technologiją, leidžiančią chirurgams operacijos metu vien tik judesiais valdyti trimates rentgeno nuotraukas. Nuotraukos pritraukimas, pakeitimas kita ar pavertimas bet kuria kryptimi plaštakų ir rankų judesiais tapo įmanomas pasitelkus „Microsoft“ žaidimų konsolės „Xbox“ priedėlį „Kinect“.

Iki šiol galimybės peržiūrėti duomenis vykdant operacijas buvo ribotos, nes chirurgai ir jų padėjėjai dėl sanitarinių priežasčių gali liesti tik operacijai skirtus instrumentus.

Naujoji sistema kol kas dar nėra parduodama, tačiau ateityje galėtų būti naudojama kaip pagalbinė priemonė nedidelių invazinių operacijų metu. Visgi, net ir smulkių operacijų metu chirurgai privalo žinoti visas paciento anatomijos subtilybes, todėl monitoriuose bus galima matyti ir skerspjūvio tipo, ir trimates rentgeno nuotraukas. Gydytojas gestų pagalba galės valdyti tiek nuotraukas, tiek matomų nuotraukų tipą.

Šio išradimo pagrindu tapo „Xbox“ žaidimų konsolės priedelio „Kinect“ technologija, kuri projektuoja specialų infraraudonosios šviesos raštą į kambarį ir įrašinėja vaizdą kitu kampu pakreipta kamera. Erdvėje, kurią fiksuoja kamera, trimačiai objektai arba žmonės iškraipo minėtą raštą, todėl galima apskaičiuoti atstumą iki objektų ir stebėti jų judėjimą.

Tačiau „Kinect“ technologija nebuvo sukurta lėtus ir preciziškus rankų judesius paversti  tiksliomis komandomis. „Corporate Technology“ ekspertai sukūrė algoritmą, kurio dėka iš visų „Kinect“ fiksuojamų objektų būtų išskirtos chirurgo rankos. Kai įrenginys jas užfiksuoja, jis seka rankų judesius net kai operacinėje yra kitų žmonių.

Ekspertai iš „Siemens“ Sveikatos sektoriaus sukūrė ryšį tarp rankų gestų ir rodomų rentgeno atvaizdų monitoriuje. Jie išskyrė labiausiai intuityvius judesius ir pavertė juos kompiuteriui suprantamomis komandomis. Pavyzdžiui, skleidžiant rankas, pasirinkta atvaizdo dalis yra pritraukiama.

Po sėkmingų prototipų bandymų, technologija bus išbandyta dvejose ligonėse pusiau realiomis sąlygomis. Tai reiškia, jog operacijos bus atliekamos be pacientų.

D. Gurskaites nuotr.

Žinant lietuviškus pasilinksminimo ypatumus, neretai topteli mintis, kad mes – alkoholikų tauta. Praėjusiais metais moksliniame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ publikuotame straipsnyje „Probleminis alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje. CAGE testo duomenys“ rašoma, kad vienas Lietuvos gyventojas suvartoja 10,5 litro absoliutaus alkoholio. Tyrėjai pastebėjo, kad alkoholinius gėrimus rečiausiai vartoja jaunesni, universitetinį išsilavinimą įgiję, mieste gyvenantys vyrai ir vis daugiau jo vartoja aukštąjį išsilavinimą turinčios, mieste gyvenančios emancipuotos moterys.

Anot tyrimą atlikusių Lietuvos mokslininkų Dariaus Kalasausko, Jūratės Klumbienės, Aurelijaus Verygos ir Janinos Petkevičienės, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti įvairių problemų: didinti priešlaikinių mirčių ir traumų skaičių. Straipsnyje pateikiami Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys iš tiesų stebina. Teigiama, kad 2009 m. vienas Lietuvos gyventojas suvartojo 10,5 litro absoliutaus alkoholio, alkoholinė psichozė pirmąjį kartą užregistruota 835 žmonėms, dėl neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių sužeista 517 žmonių, žuvo 45, o nuo alkoholio tiesiogiai mirė 1019 žmonių. Todėl, kaip teigia tyrėjai, pirminėje sveikatos priežiūroje labai svarbu vykdyti priklausomybės nuo alkoholio prevenciją ir gydymą. Tai padėtų išvengti ir sveikatos, ir socialinių problemų. Kita vertus, apgailestaujama, kad dėl laiko stokos šeimos gydytojai retai domisi paciento alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiais, o dar rečiau teikia naudingų patarimų.

Emancipuotos moterys alkoholinių gėrimų suvartoja daugiau nei vyrai

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, probleminis alkoholinių gėrimų vartojimas nustatytas 48,3 proc. vyrų ir 16,2 proc. moterų. Kitaip tariant, nurodoma, kad beveik pusė apklaustųjų Lietuvos vyrų ir viena iš šešių moterų turi problemų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. Tyrėjai pastebi, kad alkoholinius gėrimus rečiausiai vartoja jaunesni, universitetinį išsilavinimą įgiję, mieste gyvenantys vyrai ir ištekėjusios moterys. Beveik trečdalis moterų ir 65,4 proc. vyrų, kuriems buvo nustatytas probleminis alkoholinių gėrimų vartojimas, gėrė alų bent kartą per savaitę.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VSF Sveikatos tyrimų instituto Profilaktinės medicinos laboratorijos jaunesniojo mokslo darbuotojo Dariaus Kalasausko, tokį tyrimą jį ir kolegas paskatino atlikti viešojoje erdvėje netylančios diskusijos dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, jų reklamos ir neigiamos įtakos visuomenei. „Nuo 1994 m. kas antrais metais toks tyrimas atliekamas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Lygindami 2009 m. tyrimų duomenis su ankstesnių metų duomenimis pastebėjome, kad aukštąjį išsilavinimą įgijusios, miestuose gyvenančios emancipuotos moterys vis dažniau ir didesniais kiekiais vartoja alkoholinius gėrimus“, – sakė tyrimą atlikęs mokslininkas. Jis taip pat pastebėjo, kad vyrai vartoja vis mažiau vyno, tačiau alaus vartojimo kiekis per 15 m. smarkiai išaugo. „Nuolatos stebime situaciją kitose šalyse. Australijoje amžiaus grupėje iki 30 metų merginos suvartoja daugiau alkoholinių gėrimų nei to paties amžiaus vaikinai. Panašios tendencijos pastebimos ir mūsų šalyje, o tai neramina“, – tyrimo rezultatus komentavo D. Kalasauskas.

Šeimos gydytojų patarimai gali sumažinti alkoholikų skaičių Lietuvoje

Kaip pačią didžiausią problemą, su kuria susiduriama diagnozuojant probleminį alkoholinių gėrimų vartojimą, tyrėjai įvardijo tai, kad žmonės, piktnaudžiaujantys alkoholiniais gėrimais, nėra panašūs į „tipiškus alkoholikus“. Straipsnyje akcentuojama, jog pacientai neretai slepia tikruosius suvartojamo alkoholinių gėrimų kiekius ir dažnius. Todėl prieinama prie išvados, kad netiesioginiai alkoholinių gėrimų vartojimo įvertinimo metodai yra labai aktualūs.

Straipsnyje teigiama, kad siekiant sumažinti probleminio alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimą, vis dažniau kalbama apie trumposios intervencijos metodo taikymą. Tai labai trumpa konsultacija, skiriama visiems pacientams, kuriems nustatytas rizikingas alkoholinių gėrimų vartojimas. Mokslininkai pabrėžia, kad šis metodas yra efektyvus tik tada, kai pirminėje sveikatos priežiūroje tinkamai atrenkami asmenys, kurie turi problemų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. O tinkamai atrinkti asmenis galima naudojant CAGE testą. Pažymima, kad šis testas yra itin trumpas ir nesudėtingas. Atliekant testą yra užduodami keli klausimai. Pirmasis – „Ar kada nors manėte, kad Jums reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų?“. Tyrimo rezultatai parodė, kad po trumpalaikių reguliarių suaugusių pacientų konsultacijų pirminėje sveikatos priežiūroje vidutinis alkoholinių gėrimų suvartojimas probleminių vartotojų grupėje per savaitę sumažėja 13-34 proc.

Taigi ar jūsų gydytojas rūpinasi jumis? Ar kada nors yra uždavęs klausimą apie jūsų suvartojamus alkoholinius gėrimus? Kaip į tokį klausimą atsakytumėte jus?

Joana Zaborskytė

“Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas”

Sėkminga kelionė – tai sveika kelionė, kai iš atostogų sugrįžtama ne tik fiziškai pailsėjus, bet ir išvengus traumų bei ligų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai teigia, kad šis posakis ypač tinka dabar, kai daugelis krauna lagaminus ruošdamiesi ne į šiltuosius kraštus, o ten, kur daug sniego ir spaudžia šaltukas. Teisingai pasirengti tokiai kelionei ypač svarbu žmonėms, kurie į kalnus keliauja pirmą kartą.

Atostogoms kalnuose būtina tinkamai pasirengti, kitu atveju gali iškilti įvairių problemų. Vienos nemaloniausių – sveikatos sutrikimai. Dėl netinkamai parinktų drabužių ir avalynės galima peršalti bei susirgti, dėl pernelyg didelio fizinio krūvio žmonėms gali pradėti skaudėti sąnarius ir raumenis, gali atsirasti širdies veiklos sutrikimų.

Planavimas – geriausia kelionių streso ir skrydžio baimės prevencijos priemonė. Prieš atostogas visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris patars kaip sukomplektuoti kelionei būtiną vaistinėlę. Jei sergama širdies – kraujagyslių, odos ligomis, esant miego ir kitiems sutrikimams medikas patars, kokius vaistus pasiimti į kelionę ir kaip juos vartoti. Taip pat, norint, kad atostogų malonumas kalnuose nevirstų kančia, būtina pasikonsultuoti su patyrusiais kalnų instruktoriais ar bent jau pasitarti su daugiau praktikos turinčiais pažįstamais.

Skiepai

Vykstant slidinėti į kalnus Europos šalyse: Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje specialiai skiepytis nereikia, tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad suaugusiesiems, vyresniems nei 26 metų amžiaus, rekomenduojamas skiepijimasis nuo difterijos ir stabligės kas 10 metų. Nors difterija dėl ilgalaikio planinio skiepijimo pastaraisiais metais reta liga Europoje ir mūsų šalyje, tačiau Lietuva, kaip ir kiti Rytų Europos kraštai, vertinama, kaip didelės difterijos rizikos šalis, nes už rytinių Lietuvos sienų vis dar registruojama difterijos protrūkių. Vilniaus mieste nuo 2003 metų difterijos susirgimų nepasitaikė, tačiau 2011 metais 1 difterijos atvejis užregistruotas Vilniaus rajone. Nuo kitų, dažnai keliautojų net iš prabangių kelionių parsivežamų, ligų, pavyzdžiui, hepatito A, vidurių šiltinės apsisaigoti gali padėti skiepai ir kruopštus asmens higienos reikalavimų laikymasis.

Mityba kelionėse

Viduriavimas, virškinimo sutrikimai dėl pasikeitusių mitybos ypatumų, o neretai ir dėl higienos įpročių stokos, dėl maisto mikrobinės taršos – dažniausia su kelionėmis susijusi problema.

Daugelis žmonių, turistiniais autobusais vykstančių į užsienį, kelionės pradžiai pasiima maisto. Jei kelionėje yra sąlygos laikyti maistą šaltai, galima pasiimti net ir greit gendančių produktų, tačiau tik tiek, kiek suvartosite iki jų galiojimo termino pabaigos. Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, vištienos ir kiti mėsos vyniotiniai, šaltiena, mišrainės, blyneliai su virtos mėsos įdaru, kepenų paštetas, konditerijos gaminiai su kremu, pasibaigus jų galiojimo terminui yra gana pavojingi. Šių produktų geriau neimti į kelionę. Geriausiai tiktų šalto rūkymo dešra, kumpis, lašiniai, mėsos ir žuvų konservai, kietai virti kiaušiniai, šviežios ar konservuotos daržovės ir vaisiai, duona, batonas ir sausainiai. Jei viešbutyje, ar poilsio namuose yra numatyta, kad svečiai galės patys gaminti maistą, tokiu atveju su savimi galima pasiimti negreit gendančių maisto produktų.

Vykstantiems į užsienio šalis ir norintiems apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių per maistą ir aplinką (hepatitas A, vidurių šiltinė, šigeliozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė, keliautojų diarėja ir kt.), labai svarbu:

• • • • gerti tik virintą arba chloruotą vandenį, geriausiai fasuotą buteliuose;
• valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą;
• nevartoti termiškai neapdorotų jūros gėrybių ir žuvies;
• prieš valgant, daržoves bei vaisius kruopščiai nuplauti parūgštintame vandenyje, nulupti ar nuskusti žievelę;
• rekomenduojama maisto produktus pirkti ir valgyti tik patikimose vietose arba tik įsitikinus, kad maistas yra pakankamai termiškai apdorotas;;
• kuo dažniau plauti rankas – prieš valgio gaminimą ir prieš valgymą, pasinaudojus tualetu; turėkite su savimi muilą, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu impregnuotų servetėlių;
• grįžus iš kelionės, per 2-7 dienas pradėjus vemti, viduriuoti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Apsaugos priemonės

Nors šaltuoju metų laiku saulė džiugina bene kiekvieną, kalnuose ji gali stipriai nudeginti odą, nes papildoma UV spinduliuotės dozė, gaunama su spinduliais, kurie atsispindi nuo sniego. Sniegas papildomai atspindi ir suintensyvina UV spinduliuotę net 80%. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja net žiemą nepamiršti su savimi pasiimti apsauginio kremo ir akinių nuo saulės. Nuo sniego atspindėti saulės spinduliai ypač akina ir gali pakenkti regėjimui. Akiniai nuo saulės saugo akis nuo UV spindulių, kurie gali turėti įtakos kataraktos (akies lęšio sudrumstėjimo) išsivystymui, akies junginės patologiniams pokyčiams ar tinklainės degeneracijai. Saulės akinių lęšiai kontroliuoja šviesos kiekį, patenkantį į akis ir užtikrina gerą bei komfortišką regėjimą saulėtu metu.

Nors atostogų kalnuose metu nuo pavojingo saulės poveikio visą kūną saugo dengiantys drabužiai, reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir apsauginiu veido odos kremu. Paraudusi, jautri, skausminga, pūslėta ar besilupanti oda – tai ženklas, kad persikaitinote saulėje. Kad taip neatsitiktų, specialistai pataria apsaugos nuo saulės priemones naudoti 20 – 30 min. prieš einant slidinėti, nes patepus iš karto, jos dar neveiks.

Svarbu tinkamai pasirinkti ir slidinėjimo kostiumą. Būtina atkreipti dėmesį į audinį, iš kurio jis pasiūtas. Slidinėjimo kostiumas turėtų apsaugoti nuo drėgmės ir vėjo, tačiau taipogi leisti kvėpuoti kūnui ir būti lengvas. Kad tai išsiaiškintumėte, siūloma pasidomėti etiketėje nurodyta kostiumo audinio sudėtimi. Šiandien rinkoje gausu įvairaus storio kostiumų, skirtų skirtingoms klimato sąlygoms, tačiau ieškant universalaus, geriau pirkti plonesnį. Po juo papildomai visuomet bus galima pasivilkti šiltų drabužių. Dviejų dalių kostiumas neabejotinai yra patogesnis, nes sušilus galima nusivilkti striukę ir čiuožinėti tik su liemene. Tačiau vis dėlto geriau rinktis vientisą, mat būsite užtikrinti, kad nugriuvus už drabužių neprilįs sniego.

Atostogų metu taip pat reikėtų nepamiršti, kad drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną. Todėl reikėtų vengti medvilninių apatinių. Šis audinys blogai išgarina drėgmę ir greitai peršlampa. Apatinio sluoksnio rūbus reikėtų rinktis iš sintetinių audinių. Nereikia bijoti, kad oda po tokiu audiniu nekvėpuos. Tokie audiniai greitai džiūna, neleidžia daugintis bakterijoms, kurios sukelia nemalonų prakaito kvapą. Tačiau jei nutinka taip kad drabužiai sušlampa, nedelsiant reikia pakeisti juos sausais. Esant kalnuose būtina dėvėti pašiltintą ir drėgmės nepraleidžiančią avalynę.

Staigus kalnų silpnumo sindromas

Greitai padidėjus aukščiui virš jūros lygio, gali pasireikšti staigus kalnų silpnumo sindromas. Norint išvengti šio sindromo, reikėtų:

• vengti vienos dienos kelionėse miegoti aukščiau nei 2750 m virš jūros lygio;
• vengti vartoti alkoholį ir nepervargti pirmąsias 24 val., gerti papildomai vandens;
• sergantys širdies ir plaučių ligomis prieš keliones turi pasitarti su gydytoju;
• nedelsiant kreiptis į medikus pagalbos, jei staigus kalnų silpnumo sindromas tęsiasi ilgiau kaip dvi dienas, atsiranda kvėpavimo silpnėjimas kartu su kosuliu, kankina nuovargis, sutrikęs pulsas.

Savijauta kelionės metu daugiausia priklauso nuo pasirengimo išvykai, kasdieninio rūpinimosi savo sveikata ir nuo to, kaip pavyks išspręsti kelionėje kilusius nesklandumus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai tikisi, kad šie patarimai padės išvengti sveikatos sutrikimų ir kitų problemų žiemos atostogų metu.

Parengė:

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Nadežda Abolichina

Sinoptikams žadant sugrįžtančius šalčius, medikai informuoja apie kur kas didesnius nušalimų ir nudegimų pavojų bei gausėjančius tokių nelaimių atvejus.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ teigimu, ir dėl šalčio, ir dėl karščio patirtą žalą sveikatai draudikai atlygina tais atvejais, jei asmenys yra apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų. Medikai įspėja, kad svarbu atpažinti pavojingus nušalimo ar nudegimo požymius.

„Dažniausiai nukenčia oda – žiemą ji arba nušąla, arba nudeginama. Gal skamba ir paradoksaliai, tačiau abi grėsmės šaltuoju metų periodu yra svarbios. Mat nuo šalčio ne visada pavyksta apsiginti būnant lauke, o štai būnant viduje ir  bandant apsišildyti tyko dar daugiau pavojų.“, – sako „PZU Lietuva“ Asmens draudimo produktų vadovė Gitana Beinorienė.

Jos teigimu, žiemą žmonės nudega dėl įvykių, kuriuos sukelia šalčiai – užsidega automobiliai, sprogsta garo katilai, trūksta vamzdžiai, neatlaiko krosnys. Net apsilankymai pirtyje tampa pavojingesni, nes maksimaliai įkaitintose pirtyse dažniau nusideginama ar nusiplikoma.

G.Beinorienės teigimu, į draudikus kreipiasi gyventojai, apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų, kuomet dėl didesnių nušalimų ar nudegimų tenka kreiptis medikų pagalbos. Draudimas atlygina tuos  atvejus, kuomet šaltis ar karštis pažeidžia minkštuosius audinius, kuomet prireikia transplantacijos ar net amputacijos.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Božena Markevič sako, kad svarbu teisingai suteikti pirmąją pagalbą nušalus ir atkreipti dėmesį į nušalimo simptomus, kurie gali liudyti apie rimtesnį pavojų.

Pasak gydytojos, pabalusi, o atšildžius paraudusi oda, ypač ant atvirų kūno vietų (veido, rankų, kojų) gali reikšti pirmojo laipsnio nušalimą, kuris nėra pavojingas. Tereikia kambario temperatūroje atšildyti odą, galima galūnę panardinti į kambario temperatūros vandenį, jos netrinti ir nenardinti į karštą vandenį. Verčiau išgerti šiltos arbatos, kuri sušildys kūną iš vidaus.

Kai ant odos atsiranda pūslės, prisipildžiusios balto ar gelsvo skysčio, o po kelių dienų išryškėja  tamsios ar net juodos dėmės, tai gali liudyti rimtesnį nušalimą, dėl kurio būtina kreiptis į medikus pagalbos.

„Pūslės, juodi odos plotai rodo rimtus odos pažeidimus ir nušalus, ir nudegus. Šių odos plotų negalima nei šildyti, nei šaldyti, jokiu būdu nereikėtų trinti ar kuo nors savarankiškai gydyti. Vertėtų vykti į medicinos įstaigą, nes tai gali būti ir kur kas rimtesnių pažeidimų ženklas. Gana daug žalos žmonės padaro sau patys, kai imasi savigydos ar neva liaudiškų priemonių – trina nušalusias vietas sniegu, mirko karštame vandenyje, tepa nudegimus aliejumi ir t.t.“, – sakė gydytoja Božena Markevič.

Pasak jos, laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba bei pastangos išvengti klaidų gydantis savarankiškai padarys mažiau žalos sveikatai, o kartais net išgelbės kūno dalis nuo amputacijos.

„PZU Lietuva“ duomenimis, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų apimtys 2011 m. augo 15 proc.