Daugelis lietuvių, kaip ir kitų Europos gyventojų, saujomis valgo maisto papildus tikėdamiesi sustiprinti sveikatą. Tačiau taip tik krauna milijardus farmacijos kompanijoms, o patys ne tik negauna jokios naudos, bet dažnai dar ir pakenkia sau.

Per pastaruosius penkiolika metų maisto papildų vartojimas Lietuvoje padidėjo daugiau nei tris kartus. 1997 m. jais kasdien sveikatą stiprino 5 proc. žmonių, o šiandien – 17 proc. VU Visuomenės sveikatos instituto duomenimis, kelis kartus per savaitę ar rečiau maisto papildus vartoja 65 proc. lietuvių. Tarptautinės bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas atskleidė, kad 2009 m. papildus vartojo 59 proc. žmonių.
Vien pernai lietuviai nupirko 15 mln. pakuočių maisto papildų, o visos mūsų šalies papildų rinkos apyvarta buvo daugiau kaip 170 mln. Lt. Daugiausiai praėjusiais metais nupirkta aktyvintos anglies – daugiau kaip 500 tūkst. pakuočių ir hematogeno – beveik 400 tūkst. pakuočių.
Beje, maisto papildų vartojimo bumas apėmęs ir kitas Europos šalis bei Ameriką. JAV kasdien juos geria net 80 proc., o Europoje – 60 proc. žmonių.
Daugelis tikisi, kad papildai sustiprins vaistų efektyvumą susirgus ir greičiau pasitrauks liga. Visiškai sveiki saujomis valgo maisto papildus, kad nesusirgtų. Beje, nemažai žmonių kartu vartoja kelių rūšių piliules, pavyzdžiui, imunitetui ir širdžiai stiprinti, virškinimui gerinti ir nervams raminti. Tačiau, pasirodo, jokio teigiamo efekto maisto papildai neduoda, o vartojami kartu su vaistais arba per didelėmis dozėmis gali net rimtai sutrikdyti sveikatą.

Maisto papildų gamintojų manipuliacijos

Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas gydytojas Vaidotas Urbonas pabrėžia, kad nėra mokslinių klinikinių tyrimų, patvirtinančių daugelio maisto papildų efektyvumą. „Jeigu atliekamas vienas tyrimas, kuris įrodo, kad papildai turi šiek tiek teigiamos įtakos sveikatai, greitai moksliniuose medicinos žurnaluose pasirodo trys keturi tai paneigiantys straipsniai. Tačiau papildų gamintojai jų neakcentuoja, o visuomenei pristato tik sau palankų tyrimą, nors gali būti, kad jame dalyvavo vos penki žmonės“, – tvirtina V.Urbonas.
Gydytojas pateikia pavyzdį, kaip pasigavus niekinį įrodymą visuomenės nuomone manipuliuojama ne vieną dešimtmetį. Štai prieš penkiasdešimt metų buvo paleistas teiginys, kad vitaminas C stiprina imunitetą. „Greitai jis buvo paneigtas ir dabar žinoma, kad nuo peršalimo ligų vitaminas C nė kiek nepadeda, tik atveria stemplėje žaizdas, tačiau net šeimos gydytojai iš nežinojimo rekomenduoja juo stiprinti sveikatą“, – teigia gastroenterologas.
Jo nuomone, žmonės aklai tiki reklama ir net nesusimąstę, ar jiems tas papildas reikalingas, patys jį sau pasiskiria. Pavyzdžiui, šiandien visi iš eilės geria probiotikus – gerąsias bakterijas, tačiau, pasak V.Urbono, įrodyta, kad jie padeda tik sergant virusinėmis infekcijomis.
Kalcį galima vartoti tik atlikus išsamius tyrimus ir kai jie rodo šio mineralo trūkumą. „Jeigu jis geriamas vos suskaudus kojai, tikintis, kad sustiprins kaulus, jokios naudos nebus. Atvirkščiai, įrodyta, kad kalcio vartojimas gali paskatinti aterosklerozės vystymąsi“, – paaiškina V.Urbonas.
Folio rūgštis taip pat gali būti labai reikalinga, bet gali padaryti ir daug žalos. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad moteris, kuri prieš pastodama arba nuo pirmosios nėštumo dienos vartoja folio rūgštį (po 400 miligramus kasdien), apsaugo kūdikį nuo su nervų sistema susijusių apsigimimų. Norint sumažinti tokių apsigimimų skaičių, nuo 1998 m. JAV reikalaujama folio rūgštimi praturtinti miltus, duoną, košes, makaronus ir kitus grūdinių kultūrų produktus, tačiau paaiškėjo, kad 65-erių metų ir vyresnių vyrų amžiaus grupėje padaugėjo sergančiųjų prostatos vėžiu. Tai siejama su folio rūgštimi, kuri skatina vėžinių ląstelių atsinaujinimą.
Kiti papildai, pavyzdžiui, gerinantys atmintį, skirti sąnariams, mažinantys alkį ar multivitaminai, neduoda visiškai jokio teigiamo efekto.

Sąveika su vaistais – pavojinga

VU Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. Rimantas Stukas teigia, kad kartais, norint atkurti sutrikusias fiziologines funkcijas, maisto papildus tikslinga vartoti, tačiau juos turi paskirti gydytojas. „Nereikėtų vos išgirdus reklamą ar tik todėl, kad papildus vartoja kaimynas, skubėti į vaistinę. Pats žmogus negali žinoti, kad jam trūksta, pavyzdžiui, magnio. Be to, maisto papildų sąveika su kitais vaistais gali būti net pavojinga sveikatai“, – perspėja R.Stukas.
Pavyzdžiui, kraują skystinantys vaistai, geriami kartu su omega-3 riebalų rūgščių maisto papildais, kraują gali per daug suskystinti, o dėl to padidėja opų skrandyje atsivėrimo rizika.
„Daug žmonių yra alergiški B grupės vitaminams, kurie gali ne tik išprovokuoti alergines reakcijas, bet ir sukelti anafilaksinį šoką, o šis baigtis net mirtimi“, – tvirtina Lietuvos vaistininkų sąjungos valdybos pirmininkas Gintautas Pranckevičius.
Pasak R.Stuko, negalima viršyti ir rekomenduojamos papildų paros dozės. Mat per didelis kiekis biologiškai aktyvių medžiagų sukelia šalutinį poveikį. Ypač dažnai jis pajuntamas, kai vienu metu vartojami kelių skirtingų rūšių papildai, kuriuose yra tų pačių vitaminų. „Dėl per didelės vitamino A koncentracijos gali pradėti slinkti plaukai. Selenas, apsaugantis ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, labai reikalingas organizmui, tačiau kai jo per daug, gali trupėti nagai. Geležies perteklius gali net išprovokuoti staigią mirtį“, – atskleidžia Visuomenės sveikatos instituto direktorius.
Pasak jo, didžiausias pavojus slypi sportininkams skirtuose maisto papilduose, nes vitaminų ir mineralų kiekis juose rekomenduojamą paros normą viršija tūkstančius kartų. Tad tokius papildus gali vartoti tik intensyviai sportuojantys žmonės ir tik prižiūrimi sveikatos priežiūros specialisto.
Deja, lietuviai maisto papildus šluoja iš vaistinių lentynų, ne tik prieš tai nepasitarę su gydytoju, bet ir neklausdami vaistininko nuomonės. O dar blogiau, kai norėdami sutaupyti jų įsigyja turguje ar užsisako internetu. „Ne kartą turguje teko matyti saulėje besilydančius neaiškios kilmės „vitaminus“ ir girdėti, kaip pardavėjai tikina, kad piliulės su rusiškomis ar kiniškomis etiketėmis, bet be jokių kilmę ir sudėtį patvirtinančių dokumentų, gydo nuo visko. Atrodo, kad mes ne įstojome į ES, bet grįžome į viduramžius“, – piktinasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros lektorė Jurgita Daukšienė.
LSMU Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas tvirtina, kad piktnaudžiaujant tokiais preparatais dažnai neišvengiamas toksinis poveikis kepenims, o dar blogiau – gali ištikti ūmus kepenų nepakankamumas. Tuomet dažniausiai tenka nedelsiant persodinti kepenis.
„Prieš trejus metus internete buvo platinamos kiniškos lieknėti padedančios piliulės, pagamintos neva iš vaistažolių. Tačiau paaiškėjo, kad vietoj vaistinių augalų buvo įdėta dviguba dozė sibutramino, nors preparatai, kurių sudėtyje yra šios medžiagos, draudžiami. Sibutraminas sukelia kraujospūdžio padidėjimą, širdies veiklos sutrikimus, galvos skausmą, svaigimą, nerimą“, – perspėja L.Kupčinskas.

Sveikam žmogui jokių maisto papildų nereikia

Maisto papildų gamintojų asociacijos direktorius Mindaugas Abraitis įsitikinęs, kad gydytojai kalba apie maisto papildų žalą, nenorėdami prarasti pacientų. „Žmonės, vartojantys papildus, yra sveikesni, todėl kuo daugiau jų bus vartojama, tuo medikai turės mažiau darbo. Tai nenaudinga ir vaistus gaminančioms kompanijoms“, – teigia M.Abraitis.
Jo nuomone, šiandien maisto papildus būtina vartoti visiems, nes net valgant pakankamai vaisių ir daržovių organizmas gauna daugiau pesticidų nei vitaminų.
V.Urbonas vis dėlto mano, kad tai dar viena itin pelningo verslo atstovų manipuliacija. „Didesnę įtaką ligoms vystytis turi ne tai, kad žmogus negauna pakankamai vitaminų ir mineralų, o neįprasto organizmui maisto valgymas. Pavyzdžiui, sausų pusryčių, pieno miltelių ir kitų perdirbtų produktų. Organizmas neatpažįsta, kas žalinga, o kas ne, todėl kovoja prieš viską. Be to, nesugeba prisitaikyti, nes medžiagos, būtinos organizmui, patenka nenatūraliai. Štai dabar madinga daugelį produktų praturtinti vitaminais. Greitai valgysim batoną su visais reikalingais vitaminais ir mineralais, tačiau nuo to tikrai netapsime sveikesni“, – neabejoja gydytojas gastroenterologas.
Jis pataria maitintis kuo natūralesniu maistu, valgyti įvairių produktų (vaisių, daržovių, kruopų, pieno produktų, mėsos), ir visų būtinų medžiagų organizmas pasiims tiek, kiek jam reikia. „Sveikam žmogui jokių maisto papildų nereikia. Jų gamyba ir pardavimas – tai tik milžiniškas verslas, klestintis dėl žmonių neišprusimo bei didelės reklamos įtakos“, – apibendrina V.Urbonas.

Gastroenterologas V.Urbonas: „Sveikam žmogui jokių maisto papildų nereikia. Jų gamyba ir pardavimas – tai tik milžiniškas verslas, klestintis dėl žmonių neišprusimo.“

2011 m. Lietuvoje populiariausi maisto papildai
Papildas    Nupirkta pakuočių (tūkst.)
1. „Carbo activatus“    529
2. Aktyvinta anglis    512
3. Hematogenas MH    369
4. „Gastroval caps.“    281
5. Hematogenas „Ekzon“    243
6. „Validolum Farmak“    218
7. Valerijono tabletės    180
8. „Korvalol“ raminamieji lašai    175
9. „Ekosorb“ aktyvinta anglis    154
10. „Magnis B6 Complex“    148

Šaltinis: UAB „Softdent“ duomenų bazė

Medicinos pažanga Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį buvo stulbinama. Prie to daug prisidėjo ir medicinos srities mokslininkai.

Šiemet sukanka 25 metai, kai Lietuvoje pirmą kartą persodinta širdis, bet šios operacijos ištobulintos ir daugiausiai jų atlikta pastarąjį dešimtmetį. Organų transplantacija apskritai yra viena tų medicinos sričių, kuriose praėjusį dešimtmetį pritaikant mokslo žinias pasiekta bene didžiausia pažanga, – Lietuva lenkia ne tik kaimynines, bet ir kai kurias Rytų Europos šalis.
Lietuva pirmauja ir pagal dirbtinių širdžių panaudojimą: pacientui šalia savosios dirbti atsisakančios širdies imta implantuoti dirbtinę. Taip sunkūs ligoniai ištraukiami iš mirties gniaužtų ir jų gyvenimo trukmė vis ilgėja.
Tarp didžiųjų medicinos laimėjimų galima paminėti ir genetinius tyrimus, kuriuos atliekant pagerėjo įvairių ligų diagnostika bei prevencija, ir atradimus onkologijos srityje, leidžiančius vis geriau pažaboti užleistą vėžį (pavyzdžiui, gydymas kalifornio 252 neutronais), ir chirurgijos pokyčius – perėjimą prie itin sudėtingų operacijų per mažą pjūvį.
Daugelis šių ir kitų laimėjimų būtų neįmanomi be mokslininkų indėlio, nors medicina, ypač tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva, yra gana specifinė mokslo sritis: kaip pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis, dauguma mūsų mokslininkų labiau pasižymėję mokslo laimėjimų įdiegimu praktikoje, o ne pačiais moksliniais tyrinėjimais.
Su tuo sutinka ir Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Basys, primindamas, kad svarbiausius medicinos laimėjimus Lietuvoje lemia praktinis darbas. Todėl Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. Janina Tutkuvienė teigia, kad Lietuvos medicinos mokslo srityje pastarąjį dešimtmetį buvo nemažai svarbių atradimų, bet vargu ar grandiozinių.
Vis dėlto kokie medicinos mokslininkai pastarąjį dešimtmetį buvo iškiliausi? Kad tai išsiaiškintume, ne tik vertinome jų mokslinį produktyvumą (publikacijas užsienio leidiniuose, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir pan.), bet ir atlikome 30-ies autoritetingų šios srities mokslininkų apklausą, prašydami išskirti labiausiai nusipelniusius ir daugiausiai pasiekusius mokslininkus.
Daugiausiai balsų surinko šie keturi mokslininkai: LSMU prof. gastroenterologas Limas Kupčinskas – už Helicobacter pylori situacijos Lietuvoje tyrimus, gyventojų mikrofloros bei genetinius tyrimus, įdiegtus naujus ligų diagnostikos bei gydymo metodus; VU MF prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas – už lietuvių genomo tyrinėjimus; VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vedėjas prof. habil. dr. Aleksandras Laucevičius – už laimėjimus kardiologijos srityje, lėmusius šių ligų gydymo pažangą; ir VU MF prof. antropologė J.Tutkuvienė – už sukurtą Lietuvos vaikų augimo vertinimo metodiką, pastaruoju metu naudojamą šalies pediatrų, antropologų, visuomenės sveikatos ir kitų specialistų, žmogaus veido amžinio kitimo bei evoliucinius tyrimus.

Iškiliausi pastarojo dešimtmečio mokslininkai medicinos srityje

1. Prof. habil. dr. L.Kupčinskas, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas
2. Prof. habil. dr. V.Kučinskas, VU MF Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas
3. Prof. habil. dr. A.Laucevičius, Santariškių klinikų gen. direktorius, VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vadovas*
3. Prof. dr. J.Tutkuvienė, VU MF mokslo ir doktorantūros reikalų prodekanė, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja*

* Šie mokslininkai surinko vienodai balsų
Šaltinis: „Veido“ žurnalistų atlikta medicinos srities mokslininkų apklausa

Penki produktyviausi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai 2002–2011 m.*

1. Prof. habil. dr. V.Kučinskas, Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas
2–3. Prof. habil. dr. Z.A.Kučinskienė, fakulteto dekanė, Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros vedėja
2–3. Prof. habil. dr. A.Laucevičius, Santariškių klinikų gen. direktorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos vadovas
4. Prof. habil. dr. K.Strupas, Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos vadovas
5. Prof. dr. J.Tutkuvienė, mokslo ir doktorantūros reikalų prodekanė, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja

* Pagal ISI ir recenzuojamų periodinių leidinių publikacijas, parengtus vadovėlius ir mokymo priemones bei dalyvavimą tarptautiniuose mokslo projektuose

Šaltinis: Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Penki produktyviausi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai 2009–2011 m.*

1. Habil. dr. R.Bunevičius, Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto direktorius
2. Prof. dr. V.Borutaitė, Neuromokslų instituto direktoriaus pavaduotoja, Biochemijos laboratorijos vedėja
3. Prof. habil. dr. L.Kupčinskas, Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas
4. Prof. A.Baginskas, Neuromokslų instituto vyresn. mokslo darbuotojas
5. Prof. D.H.Pauža, Anatomijos instituto direktorius

* Pagal publikacijas užsienio leidiniuose, kurių svorio koeficientas didesnis už vienetą

Šaltinis: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Tikslą ilgai gyventi ir nesirgti sveikatos politikos strategai patiki patiems žmonėms, o esminių permainų sveikatos apsaugos sistemoje nežada.

Naujoje Lietuvos sveikatos 2012–2020 m. programoje, kurią Seimas turėtų priimti šių metų pirmoje pusėje, užsibrėžta vidutinę gyvenimo trukmę pailginti dvejais su puse metų – iki 76-erių. Tačiau dar neįgyvendinti daugelis tikslų, kurie buvo iškelti 1999–2011 m. sveikatos programoje. Nesumažėjo sergamumas ir miršįamumas nuo širdies bei kraujagyslių ligų, nemažėja sergančiųjų psichikos ligomis, vėžiu, o virškinimo sistemos ligų diagnozuojama maždaug dvigubai daugiau. Ir toliau išliekame savižudžių šalimi.

Tiesa, galime pasidžiaugti, kad mūsų medikai kasmet atlieka po kelias dešimtis itin sudėtingų operacijų, kai kurios jų daromos pirmą kartą Baltijos šalyse. Per metus nuo mirties ir neįgalumo Lietuvoje išgelbėjama apie tūkstantį ligonių, patyrusių infarktą, pastarąjį dešimtmetį mažėjo sergamumas tuberkulioze, mažiau gyvybių nusineša onkologinės ligos ir nelaimės keliuose, beveik perpus pavyko sumažinti kūdikių mirtingumą. Be to, vidutinė gyventojų trukmė pailgėjo nuo 72,5 iki 73,4 metų.

Vis dėlto net tose srityse, kuriose pavyko pasiekti geresnių rezultatų, stipriai atsiliekame nuo ES senbuvių, išskyrus kūdikių mirtingumo rodiklius, – jais lenkiame daugelį šalių.

Ar 2012 m. pradėjus taikyti naujoje Lietuvos sveikatos programoje numatytas priemones pavyks suvaldyti daugiausiai gyvybių nusinešančias širdies ir kraujagyslių, onkologines ligas? Ar ilgiau gyvensime sveikesni?

Medicina lemia tik 20 proc. mirtingumo rodiklio

Naujoje sveikatos programoje, kuriai dar turės pritarti Seimas, pabrėžiamas tikslas sumažinti sergamumą ir mirtingumą, o pagrindinė priemonė tam pasiekti – skatinti motyvaciją sveikai gyventi. Pabrėžiama ligų prevencija, kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas.

Į sveikatos gerinimą rekomenduojama žiūrėti kompleksiškai. „Jau šiais metais bus tariamasi su ūkininkais, kad į mokyklas ir darželius maisto produktai atkeliautų tiesiai iš ūkių. Ugdymo įstaigose bus daugiau aiškinama apie sveiką mitybą, skatinamas fizinis aktyvumas. Tačiau norint pasiekti rezultatų tuo pačiu metu būtina stiprinti ir kitas sritis, pavyzdžiui, potrauminio gydymo, pirminės sveikatos apsaugos“, – dėsto sveikatos apsaugos viceministras, naujos sveikatos programos projekto rengimo grupės vadovas Audrius Klišonis.

Jis pabrėžia, kad nuo medicinos priklauso vos 20 proc. rezultato. Štai vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimui bene didžiausią įtaką turėjo žuvusiųjų keliuose skaičiaus mažėjimas. 1997 m. keliuose žuvo daugiau kaip 800 žmonių – pagal šį parametrą buvome ES lyderiai. Pastaruosius kelerius metus avarijos keliuose nusineša maždaug po 400 gyvybių – pavyko pasiekti bent jau naujųjų ES šalių vidurkį. Tačiau Lietuvoje dar maždaug tiek pat žmonių kasmet sušąla, o, pavyzdžiui, Suomijoje 2009 m. sušalo 68, Švedijoje – 38, Norvegijoje – 25. Lietuvoje mirtingumo rodiklius tempia aukštyn ir nuskendusiųjų skaičius (apie 400 žmonių per metus) bei savižudžiai.

„Tai ne sveikatos sistemos problemos, nes tokias mirtis lemia ne medicininės priežastys. Analizuojant kiekvienos savivaldybės padėtį galima matyti problemų sprendimo būdus. Pavyzdžiui, 2010 m. daugiausiai nusižudė Šalčininkų ir Ukmergės rajono gyventojų, daugiausia darbingo amžiaus vyrų. Psichologinė pagalba vargu ar pagrindinė priemonė – reikėtų pagalvoti apie darbo vietų kūrimą, socialines garantijas bedarbiams ir gal kiek mažiau psichologiškai sunkias darbo sąlygas“, – mano Sveikatos ekonomikos centro direktorius Romualdas Buivydas.

Rezultatų teks laukti dešimtmetį

Sveikatos apsaugos viceministras A.Klišonis tvirtina, kad išsprendus nemedicinines priežastis būtų galima išgelbėti nemažai darbingo amžiaus žmonių gyvybių, o sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų pradės mažėti tik tuomet, kai pakankamai dėmesio bus skiriama visuomenės švietimui.

„Laiku diagnozavus onkologinę ligą, jai galima nesunkiai užkirsti kelią, tačiau lietuviai vangiai naudojasi ankstyvosios diagnostikos programomis. Pavyzdžiui, trečdalis moterų, kurioms priklauso nemokama patikra dėl gimdos kaklelio vėžio, ja nėra pasinaudojusios. Vienos mano, kad jas liga aplenks, kitoms trūksta informacijos, nes šeimos gydytojai nekviečia tikrintis ir ne visada primena apie tai“, – apgailestauja sveikatos apsaugos viceministras.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vis daugiau ne tik ambicijų stokojančių žmonių, bet ir sėkmingai dirbančių verslininkų laimingo gyvenimo receptų ieško dvasinio tobulėjimo klubuose ar saviugdos mokyklose.

Tačiau medikai įspėja, kad daugelyje jų dalijami patarimai žlugdo asmenybę, nes sukuria iliuziją, kad problemos pačios išsisprendžia.

Jau ne vienus metus įvairūs mokytojai Lietuvoje sutraukia pilnas sales norinčiųjų išmokti spręsti tarpusavio santykių ir darbo problemas, suvaldyti stresą, nukreipti mintis tinkama linkme, pajusti gyvenimo pilnatvę, atrasti tikruosius savo tikslus. Mat siūlomi receptai, iliustruojami šimtais sėkmės istorijų, atrodo labai aiškūs – tereikia apsivalyti nuo neigiamų patirčių ar skausmo, pamilti save, ir tada jau pati širdis bei aukštesnės jėgos pakuždės visus atsakymus. Taip savaime išsispręs įsisenėjusios verslo bėdos, pasitaisys pašliję santykiai šeimoje, taps aišku, kad jau laikas imtis naujos veiklos.
Sąmoningo gyvenimo mokytojai tikina, kad dėl nieko nereikia sukti galvos ir panikuoti, nes viskas bus išspręsta pačiu geriausiu būdu, jeigu tik visos žmogaus jėgos ir mintys bus nukreiptos į atgailą, baimių atsikratymą, meilę pasauliui. Svarbiausia – išjungti proto balsą, nesivadovauti jokiais logiškais argumentais, nes juos diktuoja netinkami įpročiai ir nuo vaikystės kaupta neigiama patirtis.
Tuo įtikėjusieji atsiduria iliuzijų pasaulyje, nes perkelia asmeninę atsakomybę aukštesnėms jėgoms. Be to, siekdami mokytojų iškelto nerealaus tikslo dažnai apleidžia karjerą ar veiklą, kuriai skyrė visą gyvenimą, visai atsisako plėtoto verslo, aukštų pareigų.
Štai Robertas Karvauskas šešiolika metų vadovavo savo įmonei, užsiimančiai pastatų šiltinimu. Tačiau pernai nusprendė direktoriaus kėdę užleisti pavaduotojui, o pats visiškai pasinėrė į dvasinio tobulėjimo paieškas, be to, įgyta patirtimi pradėjo dalytis su kitais. „Nuolat jaučiau įtampą versle, didžiulį nerimą ir baimę dėl ateities. Ši įtampa persikėlė ir į šeimą. Labiausiai slėgė, kad nežinojau, kaip problemas spręsti. Bendraudamas su žmonėmis mačiau, kad jiems sekasi, jie gali šypsotis, o man viskas griūva“, – priežastis, kodėl nusprendė ieškoti atsakymų, atskleidžia R.Karvauskas.
Vyras pradėjo gilintis į saviugdą, išbandė daug savęs tobulinimo technikų, nuolat lankė įvairius seminarus, skaitė knygas. „Ši mano ego kova su savimi tęsėsi dešimt metų. Atrodė, kad išmokau valdyti emocijas, tapau pasitikintis savimi ir laimingas. Pradėjau naują verslą, santykiai šeimoje buvo puikūs, viskas ėjo sklandžiai, bet tik iki pirmo sunkaus įvykio. Tada vidiniai konfliktai vėl pradėjo neduoti ramybės“, – pasakoja R.Karvauskas.
Pernai išbandęs specialias kvėpavimo ir meditacijos praktikas, jis pagaliau pajuto tikrąją dvasinę palaimą. „Pasirodo, nebereikia kovoti su pasauliu. Tik atradęs dieviškumą supratau, kad yra aukštesnės jėgos, kurios viską sutvarko. Dabar tiesiog paleidžiu ketinimą ir žinau, kad mano pasaulis tai sutvarkys pačiu tinkamiausiu būdu. Jis dar nė karto manęs neapvylė. Tad visiškai išnyko nerimas dėl ateities ir įtampa“, – tvirtina pastatų šiltinimo ekspertas.

Gebėjimas atverti čakras – šizofrenijos požymis

Asociacijos „Intelektinio kapitalo ugdymas“ mokymų vadovas Aivaras Pranarauskas sako, kad pokyčius žmogus dažniausiai pajunta po penkerių ar net daugiau metų intensyvių seminarų lankymo, kvėpavimo, meditacijos praktikų, savianalizės pratimų. Jo nuomone, ieškantysis atsakymų turi išbandyti daug įvairių technikų, išklausyti seminarų įvairiomis temomis, kad jo gyvenime įvyktų lūžis.
Beje, kad seminarų lankytojai gautų kuo daugiau žinių, jų organizatoriai į pagalbą pasitelkia ne tik šokio terapijos, meditacijos ar kvėpavimo pratimų ekspertus, bet ir psichologus, filosofus, viešosios vadybos specialistus. Tad tokia saviugda ir dvasinis tobulėjimas gerokai paplonina piniginę. Pavyzdžiui, keturių valandų seminaras kainuoja 100–200 Lt, dešimties užsiėmimų kursas – apie 2000 Lt, įvairios praktikos, atliekamos savaitgaliais sodybose, – 400–900 Lt, o klubo, kai nariai renkasi kiekvieną savaitę, mėnesio mokestis svyruoja nuo 50 iki 100 Lt.
A.Pranarauskas teigia, kad jau kelerius metus norinčių tobulėti žmonių srautas yra stabilus. Pavyzdžiui, į dešimties seminarų kursą susirenka po 500 klausytojų, o kartą per metus organizuojamos paskaitos, ypač užsienio lektorių, sutraukia net iki tūkstančio žmonių.
Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus Valentino Mačiulio vertinimu, nemaža dalis visuomenės tiki įvairiais savamoksliais mokytojais, plūsta į apsišaukėlių iš Rytų ar Rusijos paskaitas, nes žmogus iš prigimties yra pasiduodantis įtaigai ir patiklus. „Net 8 proc. žmonių labai lengva užhipnotizuoti ir nukreipti bet kokia linkme. Kai atsiranda stiprus lyderis, mokantis valdyti ir įtikinti, žmogus nevaldomai eina paskui jį, vesdamasis dar ir draugus, nors tas vedlys pateikia tik žodžių kratinį ir aiškina nelogiškus dalykus“, – dėsto psichiatras.
Pasak jo, sąmoningumo mokantys vedliai iš to tik užsidirba, kiti, patys įtikėję, kad patyrė nušvitimą, tiesiog primityviai mąsto ir yra neišsilavinę. O trečioji grupė, ypač jaučiančių įvairias bangas, signalus iš kosmoso, gebančių atverti čakras, anot V.Mačiulio, yra psichiniai ligoniai, kuriems dažniausiai pasireiškia psichinio automatizmo sindromas – vienas iš šizofrenijos požymių.

Skatina pasyvumą ir žlugdo asmenybę

Vis dėlto net tarp išsilavinusių žmonių sparčiai plinta sielų valymas, tikėjimas spinduliavimu iš visatos ir pan. „Kai trūksta politikos ir visuomeninio gyvenimo lyderių, be to, jei žmogus nemato gyvenimo prasmės, jo viduje prasideda sumaištis. Tada sunku atskirti rimtus, mokslu pagrįstus dalykus nuo ligonių paistalų. Mūsų visuomenėje plinta ne mokslinė nuomonė, bet tikėjimas stebukladariais ir prietarais. Bendroji kultūra krinta į viduramžių lygį“, – neabejoja V.Mačiulis.
Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas kunigas Ričardas Doveika mano, kad patenkinę kūniškus poreikius ir profesines ambicijas žmonės ieško dvasinių dalykų. „Galima atmesti krikščionybę, tačiau nuo savęs žmogus negali pabėgti – vis tiek reikia dėmesio vidiniam pasauliui. O kai yra visokių pranašų, mokyklų ar seminarų, siūlančių pasirūpinti žmogaus dvasingumu, dalijančių lengvus receptus, visada bus ir paklausa“, – tvirtina R.Doveika.
Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros vedėjas Gintautas Valickas pastebi, kad saviugda dažniau susidomi žmonės, kurie neturi stabilių vertybių, patiria nesaugumo jausmą ir jaučiasi vieniši. Susižavėję stipriu lyderiu, jie patiki, kad problemos gali labai lengvai išsispręsti.
O verslininkai, kuriems netrūksta pasitikėjimo ir kurie žino, ko nori iš gyvenimo, pasak psichoterapeuto ir psichoanalitiko Raimundo Milašiūno, įvairių mokytojų įtakai pasiduoda todėl, kad yra pervargę, jų protas perkrautas, – taip ieškoma būdų atsipalaiduoti. Tačiau įtikėję, kad išsivalius sielą užplūs dvasinė pilnatvė, o širdis ir intuicija išspręs visas problemas, jie tik persikelia į iliuzijų pasaulį.
„Idėja, kad užteks remtis vien tik protu – graži. Psichoterapijoje taip pat mokoma įsiklausyti į širdį, tačiau turi būti išlaikyta pusiausvyra. Mat kitaip žmogus pasiduoda saviapgaulei, nusimeta atsakomybę už savo veiksmus. Tai receptai, žadantys lengvą ateitį, tačiau jie skatina pasyvumą ir asmenybė netobulėja“, – dėsto R.Milašiūnas.
Jam antrina R.Doveika: „Saviugdos mokyklos, žadančios rojų žemėje, pateisina asmeninės atsakomybės vengimą, sukuria iliuziją, kad galima gyventi lyg pasakoje. Tuo tikėdamas žmogus eina ne tobulėjimo, o degradacijos keliu. Mat naikina savo asmeniškumą – veidą, sielą. Juk tik pasimokius iš klaidų, išgyvenus kančią galima eiti toliau.“

Žala sveikatai

Įvairūs saviugdos kursai gali įkvėpti pasitikėjimo savo jėgomis, atsikratyti baimių, tačiau efektas dažniausiai būna trumpalaikis. O neretai atsikvošėjus savivertė būna dar labiau smukusi. „Ypač tą patiria jautrūs žmonės. Be to, jiems kyla ir didžiausias pavojus, kad pradėję ieškoti dvasinio tobulėjimo kelio nustums į antrą ar net trečią planą iki tol buvusius svarbius dalykus – darbą, profesinius siekius. Tai pavojinga, nes suformuluotas tikslas – pasiekti nušvitimą, pamilti visą pasaulį ir visiems atleisti yra nerealus. Tad vėliau užplūs tik dar didesnis nusivylimas savimi ir aplinkiniais“, – aiškina G.Valickas.
Beje, įvairios meditacijų, kvėpavimo praktikos gali ne tik padaryti žalos asmenybei, bet pakenkti ir sveikatai. Pavyzdžiui, jokiais moksliniais įrodymais nepagrįsti kvėpavimo pratimai, kurių moko savamoksliai. „Greitai dešimt kartų įkvėpus ir iškvėpus gali pasireikšti hiperventiliacijos sindromas – apsvaigti galva, žmogus gali net nualpti. Nors gydytojai taip pat taiko kvėpavimo pratimus, pavyzdžiui, astmai gydyti, tačiau kai nėra mokslinio pagrindo – tai jau mistika“, – įsitikinęs V.Mačiulis.
Visų tradicinių religijų atstovai ir psichologai moko dvasiškai tobulėti, kelti tikslus bei jų siekti, taip pat atlaidumo, atjautos, tačiau kai nukrypstama į kraštutinumus – naudojami metodai prasilenkia su sveiku protu, įtikima kosmoso jėgomis, o emocijomis pasikliaujama labiau nei logiškais argumentais, saviugda tampa asmenybės degradacija.

Psichoanalitikas R.Milašiūnas sako, kad verslininkai, pasidavę įvairių mokytojų įtakai ir įtikėję, jog išsivalius sielą širdis ir intuicija išspręs problemas, tik persikelia į iliuzijų pasaulį.

Sergančiųjų onkologinėmis ligomis visame pasaulyje nemažėja, tačiau vis daugiau jų įveikia klastingą ligą. Lietuvoje taip pat pavyko pažaboti kai kurių formų vėžį.

VUL Santariškių klinikų hematologai, analizuojantys penkiolikos metų duomenis apie sergančiųjų kraujo vėžiu išgyvenamumą ir mirštamumą Lietuvoje, paskelbė pirmuosius rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad kraujo vėžys vis dažniau pagydomas. Štai 2000 m. iš dešimties sergančiųjų Ne Hodžkino limfoma mirdavo trys, o dabar neišgyvena tik vienas. Gydant dažniausiai pasitaikančią limfomos rūšį – difuzinę didelių B ląstelių limfomą, pacientų iki 60 metų grupėje, net esant išplitusiai ligos III–IV stadijai, pasveikimo tikimybė jau viršija 80 proc. Anksčiau tokia tikimybė nesiekė 50 proc.
Mirčių nuo lėtinės mieloleukemijos per pastarąjį dešimtmetį taip pat sparčiai mažėjo. Anksčiau kiekvienais metais mirdavo kas trečias ar ketvirtas sergantis šia liga žmogus, dabar – kas dešimtas. Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, didesnis nei 80 proc. siekiantis išgyvenamumas – ir tarp sergančiųjų skydliaukės, priešinės liaukos, lūpos vėžiu, Hodžkino limfoma.
Vis dėlto daugiausiai sergančiųjų onkologinėmis ligomis gyvybių nusinešantis plaučių vėžys, taip pat skrandžio, kepenų, stemplės, kasos vėžiai kol kas nesuvaldomi. Sergančiųjų šių rūšių vėžiu išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje nesiekia nė 15 proc. Panaši padėtis ir Vakarų Europoje, tačiau susirgusiųjų krūties vėžiu išgyvenamumas mūsų šalyje ir, pavyzdžiui, Suomijoje ar Švedijoje, gerokai skiriasi. Ten penkerių metų išgyvenamumas yra daugiau kaip 85 proc., o Lietuvoje tik – 63,4 proc.

Kraujo vėžys – jau ne nuosprendis

VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius sako, kad su kraujo vėžiu sėkmingai grumiasi vis daugiau pacientų, nes padidėjo modernios molekulinės diagnostikos, naujausių gydymo technologijų ir bazinio chemoterapinio gydymo prieinamumas. „Labai svarbu, kad ligonių gydymas ir priežiūra buvo sukoncentruota kraujo ligų centruose. Anksčiau sergančiuosius kraujo vėžiu gydydavo ne tik hematologai, bet ir kitų sričių specialistai. Teisingai nusistatėme diagnostikos ir gydymo prioritetus, todėl vis daugiau pacientų pasveiksta ir gali gyventi visavertį gyvenimą“, – pabrėžia L.Griškevičius.
Kad kraujo vėžys šiandien jau nėra nuosprendis, patvirtina klaipėdietės Redos Pakultinienės istorija. Jai lėtinė mieloleukemija buvo diagnozuota prieš dešimt metų. Gydytojai sakė, kad 22-ejų mergina išgyvens vos penkerius metus, tačiau šiandien Reda augina sūnų, dirba ir tik kasdien vartojami vaistai jai primena, kad ji serga kraujo vėžiu. „Pirmus metus gėriau senosios kartos vaistus, nuo kurių man svaigdavo galva, jaučiau nuovargį, krėsdavo drebulys, o ir liga vis paūmėdavo. Tačiau gydytojai ragino nenuleisti rankų, bandė įkvėpti vilties, kad medicina sparčiai žengia į priekį ir aš sulauksiu naujos kartos vaistų, – prisimena R.Pakultinienė. – Tie vaistai Lietuvoje atsirado po dvejų metų nuo mano diagnozės nustatymo ir aš juos iškart gavau. Jau po savaitės kraujo tyrimų rezultatai pagerėjo, tačiau prasidėjo ligos mutacija, kurios man paskirti vaistai neveikia. 96 proc. sergančiųjų jie sustabdo ligą, o man tik pristabdo progresavimą.“
Nors Reda džiaugiasi, kad vartodama naujos kartos vaistus jokio šalutinio poveikio nejaučia, kas tris mėnesius atliekami tyrimai rodo, jog liga nepasitraukusi ir bet kada gali paūmėti. Tačiau vilties, kad liga bus suvaldyta, 32-ejų metų moteris nepraranda. Mat jau sukurti vaistai, stipriai veikiantys mutaciją ir užtikrinantys ligoniams visavertį gyvenimą. JAV, daugelyje Vakarų Europos šalių sergantiesiems jie yra kompensuojami. Lietuvos vaistai kol kas dar nepasiekė. Nors mėnesio gydymas šiais vaistais kainuoja daugiau kaip 10 tūkst. litų, Reda tikisi, kad Valstybinė ligonių kasa kompensuos jų kainą, nes tokių ligonių šalyje yra vos keletas.
Pasak L.Griškevičiaus, pacientams skiriant imunoterapiją bei taikinių terapiją, taip pat šiuos modernius gydymo būdus derinant su kaulų čiulpų transplantacija, sergančiųjų išgyvenamumas kasmet padidėja po keliolika ar net keliasdešimt procentų, nes pavyksta užkirsti kelią šalutiniams reiškiniams ir ligos atsinaujinimui, sustabdyti jos progresavimą. „Pagrindiniai dalykai, siekiant mažinti mirštamumą nuo kraujo vėžio, jau pasiekti, tačiau net patys naujausi metodai ne visiems tinka, todėl kuriami vis nauji. O mūsų tikslas, kad jie atkeliautų į Lietuvą ir būtų pasiekta dar geresnių rezultatų“, – atskleidžia medikas.

Sergančiųjų daugėja, bet jų miršta mažiau

Nors mirštamumas nuo kai kurių onkologinių ligų mažėja, vėžio diagnozę kasmet išgirsta vis daugiau žmonių. Pavyzdžiui, vienos dažniausių kraujo vėžio rūšių – Ne Hodžkino limfomos naujų atvejų šiemet nustatyta beveik dvigubai daugiau nei prieš dešimt metų. Daugiau nustatoma ir gimdos kaklelio, krūties vėžio atvejų. „Sergančiųjų daugėja, nes vykdant diagnostikos programas daugiau atvejų yra išaiškinama. Tačiau onkologinės ligos vis dažniau nustatomos ankstyvos stadijos, todėl gydymas būna efektyvesnis ir tiek pacientų, kiek anksčiau, nemiršta“, – aiškina LSMU Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elona Juozaitytė.
Ji priduria, kad 2009 m. pirmos stadijos krūties vėžys buvo diagnozuotas 28 proc. moterų, ketvirtos stadijos – tik 7 proc. iš visų nustatytų šios onkologinės ligos atvejų. O prieš penkerius metus ketvirtą stadiją pasiekęs krūties vėžys buvo diagnozuotas 14 proc. moterų.
Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovo pavaduotoja Giedrė Smailytė pabrėžia, kad sergančiųjų onkologinėmis ligomis išgyvenamumas ilgėja, kai piktybinis navikas diagnozuojamas ankstyvos stadijos ir pacientas pradedamas gydyti kiek įmanoma greičiau, taikant naujausias ir veiksmingiausias gydymo priemones.
Pernai pagal nemokamas prevencines programas sveikatą dėl gimdos kaklelio vėžio tikrinosi 101 270 moterų, dėl krūties vėžio – 61 475 moterys, dėl prostatos vėžio – 76 547 vyrai, dėl storosios žarnos vėžio – 88 317 žmonių. Kaip sako VU Onkologijos instituto direktorius Konstantinas Povilas Valuckas, tai per mažas kontingentas, kad pradinės stadijos ligos atvejų būtų nustatyta daugiau. „Į patikros programas neįtraukiami net visi sergantieji, kurie turi būti nuolat tiriami. Taip yra todėl, kad Lietuvoje prastai organizuojamos programos. Šiuo darbu turėtų užsiimti išmanantys specialistai, tai yra onkologai, o ne Valstybinė ligonių kasa“, – kritikuoja K.P.Valuckas.
Jo nuomone, nereikia išradinėti dviračio, kad mažėtų mirštamumas nuo onkologinių ligų. Štai Suomija pagal mirštamumą nuo gimdos kaklelio vėžio pirmavo Europoje, o pradėjus efektyviai vykdyti patikros programas, dabar išgyvenamumo rodikliai šioje šalyje geriausi. „Lietuvoje buvo vykdoma kovos su vėžiu programa, parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, tačiau pernai ji nutrūko. Toks eklektiškas programų vykdymas neduos tinkamų rezultatų“, – mano Onkologijos instituto direktorius.

Atliktos vos kelios prevencinės operacijos

Santariškų klinikų onkogenetikas Ramūnas Janavičius sako, kad norint mažinti mirštamumą nuo onkologinių ligų ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, labai svarbu kuo anksčiau identifikuoti rizikos grupes. Užbėgti vėžiui už akių padeda genetiniai tyrimai, kuriuos atlikus nustatomas polinkis sirgti onkologinėmis ligomis. Lietuvoje tokie tyrimai atliekami nuo 2009-ųjų ir šiuo metu tiriama, ar pacientas neturi genetinio polinkio sirgti krūtų, kiaušidžių ir storosios žarnos vėžiu. „Tyrimus tikslinga atlikti tik esantiesiems didelės rizikos grupėje, jeigu šeimoje tam tikros lokalizacijos vėžiu sirgo ne vienas asmuo, ir prieš tai ištyrus patį sergantįjį“, – paaiškina R.Janavičius.
Lietuvoje per dvejus metus, kai atliekami onkogenetiniai tyrimai, rizika susirgti buvo nustatyta dviem šimtams žmonių. Vakarų Europoje genetinis polinkis nustatomas vienam iš trijų šimtų. „Išaiškinus rizikos grupes, ligos galima visai išvengti, pavyzdžiui, pakeitus gyvenimo būdą, anksčiau pradėjus tikrintis ir dažniau tą darant. Taip pat galima imtis prevencijos priemonių. Moterims, turinčioms genetinį polinkį susirgti kiaušidžių vėžiu, sulaukus 40 metų rekomenduojama kiaušidžių šalinimo operacija. Nuo krūties vėžio gali apsaugoti prevencinė krūties pašalinimo operacija“, – sako R.Janavičius.
Deja, Lietuvoje kol kas vos viena kita moteris ryžtasi prevencinėms operacijoms, nors jos vėžį leidžia pagauti dar nulinės stadijos, kai liga galėtų pasireikšti po kelių mėnesių. „Didžiojoje Britanijoje tokios operacijos jau įprastos. Tai lemia kultūriniai dalykai ir požiūris į sveikatą. Juk prevencinės priemonės kainuoja kur kas mažiau nei gydymas“, – apibendrina R.Janavičius.

Europos Bendrijos sveikatos rodiklių stebėsenos (ECHIM – European Community Health Indicators Monitoring) projekte, kuriame dalyvauja ir Higienos institutas, analizuojami pirmieji sveikatos stebėsenos rezultatai.

Didžiausias dėmesys skiriamas sergamumo ir gyvensenos rodikliams. Jie dar kartą patvirtina, kad tokie socialiniai ir ekonominiai skirtumai, kaip išsilavinimas, darbas ir pajamos, įtakoja gyventojų sveikatą visose Europos šalyse. Kuo mažesnis socio-ekonominis lygis, tuo didesnis gyventojų grupės sergamumas. Pavyzdžiui, nutukimas, diabetas ir depresija yra labiau paplitęs tarp žemos kvalifikacijos asmenų nei tarp labai išsilavinusių asmenų Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Austrijoje.

„Matome, kad socio-ekonominiai skirtumai įtakoją sveikatą. Ir vienas iš pirmųjų veiksnių gerinant sveikatą, būtų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas. Europoje švietimas, kaip socialinis veiksnys, yra svarbesnis nustatant gyvenimo trukmės metų skaičių, nei pilietybė arba šalis, kurioje mes gyvename“, – kalbėjo Suomijos Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto profesorius, ECHIM projekto vadovas Arpo Aromaa.

2005 m. Lietuvos statistikos departamento atlikto Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo rezultatai patvirtina, kad socio-ekonominiai skirtumai įtakoja žmonių sveikatos skirtumus. Pavyzdžiui, lėtinis nerimas ar depresija beveik 2 kartus dažniau buvo diagnozuota nebaigtą pradinį ir pradinį išsilavinimą turintiems asmenims negu turintiems vidurinį išsilavinimą.

2014 m. visoje Europos sąjungoje planuojamo atlikti gyventojų sveikatos tyrimo metu bus surinkta išsami informacija ir apie Lietuvos gyventojų sveikatos vertinimą, ją lemiančius veiksnius, naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis, ir gautus duomenis bus galima lyginti su kitomis Europos šalimis.

Europos Bendrijos sveikatos rodiklių stebėsenos (ECHIM) projekto metu sudarytas 88 pagrindinių sveikatos rodiklių, pagal kuriuos bus lyginami gyventojų sveikatos duomenys tarp Europos šalių, sąrašas. Parengti rodiklių aprašymai bei rekomenduojamos jų surinkimo metodikos leis užtikrinti duomenų palyginamumą, įvertinti ir palyginti atskirų ES šalių gyventojų sveikatos būklę, ją įtakojančius veiksnius ir teikiamas sveikatos paslaugas.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras yra vienas iš penkių pagrindinių ECHIM projekto partnerių bei priklauso pagrindinei specialistų grupei kartu su Suomija, Airija, Švedija, Didžiąja Britanija, Čekija, Estija, Graikija, Italija, Slovėnija, Ispanija, Belgija, Vokietija ir Nyderlandais.

Praėjusią savaitę medikai gelbėjo Arvydo Sabonio gyvybę – legendinį krepšininką ištiko infarktas. Tyrimai rodo, kad pasaulinio lygio sportininkus dažniau persekioja ligos, o jų gyvenimo trukmė – trumpesnė. Kokią kainą už patirtas šlovės akimirkas šiandien moka buvę garsūs lietuvių sportininkai?

Lietuvos krepšinio legendą 46-erių metų Arvydą Sabonį širdies smūgis parklupdė žaidžiantį krepšinį. Tai buvo draugiškos treniruočių pobūdžio rungtynės Kaune esančiame A.Sabonio krepšinio centre, kurioms pasibaigus geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas buvo skubiai išvežtas į Kauno klinikas. Medikams suteikus skubią pagalbą pavojus A.Sabonio gyvybei trečiadienį nebegrėsė.
Šiemet A.Sabonio vardas vėl skambėjo itin dažnai: jis tapo Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato ambasadoriumi ir nusprendė siekti Lietuvos krepšinio federacijos prezidento posto, vėl daugiau dėmesio skyrė savo verslo reikalams, o per krepšinio čempionatą pristatė savo vardo prekės ženklo laisvalaikio drabužių kolekciją „Sabonis 220“. Taigi žinia apie A.Sabonio infarktą prilygo perkūnui iš giedro dangaus.
„46-eri metai – jaunas amžius širdies smūgiui. Tokių metų žmogui dar neturėtų būti infarkto“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų intensyviosios kardiologijos skyriaus vedėjas Pranas Šerpytis. Jo teigimu, infarktas Lietuvoje dažniausiai ištinka šešiasdešimtmečius.
„Akivaizdu, kad tokio lygio sportininkui, kaip A.Sabonis, yra tekę patirti labai daug streso, o lėtinis stresas yra vienas didžiausių širdies infarktą lemiančių veiksnių. Tačiau tokiais atvejais būna svarbios ir kitos priežastys, pavyzdžiui, paveldimumas“, – paklaustas, ar A.Sabonio infarktą galėjo paankstinti jo sportinė karjera, komentavo gydytojas kardiologas P.Šerpytis.
Žinia apie A.Sabonio širdies smūgį šalies sportininkų bendruomenę sukrėtė ir sujaudino, bet pernelyg nenustebino. Sulaukę karjeros saulėlydžio įvairių sveikatos sutrikimų patiria daugelis aukščiausio lygio sportininkų. Tai kaina, kurią jie moka už galimybę užlipti ant nugalėtojų pakylos.

Sportininkai miršta anksčiau

Užsienyje atliekami tyrimai rodo, kad vidutinė elitinių sportininkų gyvenimo trukmė šiuo metu yra 67 metai. Tai reiškia, kad didieji sportininkai gyvena trumpiau nei statistiniai gyventojai, nors nemaža šių dalis visiškai nesportuoja, valgo kas papuola ir apskritai jų gyvenimo būdas ne pats sveikiausias. Europos Sąjungoje vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 78,8 metų, o Lietuvoje – 73,4 metų.
Tikrą šiurpą kelia JAV nacionalinės futbolo lygos duomenys, kad vidutinė aukščiausio lygio amerikietiškojo futbolo žaidėjų gyvenimo trukmė tesiekia apie 55 metus. „Nacionalinė futbolo lyga žudo savo žaidėjus – stumia juos į ankstyvą mirtį“, – savo rašinyje stebisi „CBSSports.com“ žurnalistas Greggas Doyelas. Remiantis tyrimais, su kiekvienu sezonu šių sportininkų gyvenimo trukmė patrumpėja beveik trejais metais: tai lemia brutalus žaidimas, gausios ir itin rimtos žaidėjų traumos (galvos, kaklo, stuburo) bei klubų savininkų požiūris į sportininką kaip į prekę, kurią tik perki ir parduodi, o kai ji tampa nebereikalinga – atsikratai.
Tiek Vakaruose, tiek Lietuvoje karjerą baigę sportininkai susiduria su tais pačiais iššūkiais: pirmiausia su psichologinėmis problemomis, kurios užklumpa staiga nebelikus jokių treniruočių, įtempto režimo bei varžybų, o vėliau – ir su skausmu bei ligomis, sukeltomis praeityje turėto didelio sportinio krūvio, kaip, ko gero, buvo ir Lietuvos krepšinio legendai A.Saboniui.
Kad didysis sportas neretai suluošina, sportininkams yra puikiai žinoma.
Ką tik pasibaigusiame Europos krepšinio čempionate Lietuvoje lankėsi ir buvęs garsus Estijos krepšininkas, daugkartinis Europos bei pasaulio čempionas, 1968 m. olimpinių žaidynių Meksike bronzos medalio laimėtojas Priitas Tomsonas. 68-erių metų estų krepšinio žvaigždės istorija sujaudino jo kartos garsų lietuvių krepšininką, olimpinį, Europos bei pasaulio čemponatų medalininką 66-erių metų Modestą Palauską. „P.Tomsonui jau pakeisti abiejų kelių sąnariai, taip pat ir klubo sąnarys, nes nuo sporto jie visiškai išėjo iš rikiuotės, o jo ūgis dabar nebe 194 cm kaip anksčiau, o 182 cm“, – kolegos gailisi M.Paulauskas.
Buvęs Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinės narys M.Paulauskas tvirtina, kad didesnių ar mažesnių sveikatos bėdų turi daugelis praeities sporto žvaigždžių, ne išimtis – ir jis pats. Būdamas savo sportinės karjeros viršūnėje M.Paulauskas treniruodavosi dukart per dieną po dvi valandas, dar daugiau – stovyklose prieš varžybas, o šiandien Šakių „Zanavyko“ krepšinio klubo vyriausiasis treneris nebesportuoja visiškai. Priežastis – buvusį čempioną kamuojantys stuburo skausmai. M.Paulauskas daro tik gydomosios mankštos pratimus, kad nugaros skausmai bent kiek atlėgtų.
„Sportuojant nesunkios traumos mane persekiojo nuolat. Vieną rimtesnių patyriau prieš pat 1972-ųjų Miuncheno olimpiadą: man išoperavo kulkšnikaulį, maždaug keturis mėnesius praleidau reabilitacijoje, o tada – iš karto į olimpiadą, kurioje iškovojome auksą, – kaip greitai juos pastatydavo ant kojų, prisimena M.Paulauskas. – Tačiau šiandien daugiausiai problemų turiu dėl stuburo ir neabejoju, kad tai būtent sporto pasekmė: tais laikais per fizinio parengimo treniruotes dirbdavome su vienintele štanga ir kilnodavome ją, kas kaip norėjome, be to, dar ir vieni su kitais varžydavomės, kas daugiau pakels. Treneriai tuo metu, priešingai nei šiais laikais, neturėjo metodinės medžiagos, kokius svorius mums galima kelti, kokie pratimai daromi konkrečiai raumenų grupei stiprinti ir panašiai. O dabar kiekvienai raumenų grupei yra atskiras treniruoklis.“
Tad M.Paulauskui įspūdingą sportinę karjerą šiandien primena ne tik garbingi apdovanojimai, bet ir nugaros skausmai. Sako, kad užtenka ilgiau pavaikščioti, ir sukausto skausmas. Tiesa, kol kas M.Paulauskui gelbsti masažai ir kineziterapija, bet jis jau sulaukia ir raginimų operuotis.
Sovietmečiu, pasak M.Paulausko, dėmesio sportininkų sveikatai buvo kur kas mažiau nei dabar. Jis prisimena atvejį, kai kartą išvykus į varžybas užsienyje vienam traumuotam krepšininkui prireikė gydytojo pagalbos, o jo komanda tiesiog neturėjo. Tuo labai pasipiktino A.Sabonis, netgi grasinęs nebežaisti, jei tokie atvejai kartosis.

Atsinaujina traumų skausmai

Kaip teigia sporto medikai bei patys sportininkai, sulaukę atitinkamo amžiaus jie prisimena visas kadaise turėtas traumas – skausmas atsinaujina, neretai vėl prireikia gydymo ar net operacijų. Dažniausiai patirtų traumų skausmai vėl sugrįžta būnant vyresnio amžiaus – įžengus į šeštą septintą dešimtį.
51 metų lietuvių atletas, disko metikas Romas Ubartas, kurio garbei per 1992-ųjų Barselonos olimpines žaidynes pirmą kartą istorijoje buvo iškelta Lietuvos trispalvė ir nuskambėjo mūsų šalies himnas, sako, kad dabar apie save primena ir tokios smulkios traumos, į kurias anksčiau jis nekreipdavo dėmesio. Kartais pakanka padaryti neatsargų judesį, ir buvusi traumuota vieta suskausta.
„Ir dabar pasportuoju – pažaidžiu krepšinį, lauko tenisą, kartais pamėtau diską ir pakilnoju štangą. Kitaip negalėčiau. O kai šiek tiek persistengiu, padauginu krūvio, būna, kad paskausta pėdos, keliais. Dabar nekreipiu į tai dėmesio, bet sunku pasakyti, kaip jausiuosi po dešimties metų“, – svarsto šiuo metu treneriu Olimpiniame sporto centre dirbantis R.Ubartas.
O 46-erių metų legendinis Lietuvos futbolininkas Arminas Narbekovas juokauja, kad galėtų būti meteorologas, nes savo kūnu iš karto pajunta visas orų permainas. „Orams keičiantis sąnariai iš karto pradeda skaudėti, – teigia A.Narbekovas, futbolo klubo „Gargždų banga“ vyr. treneris. – Daug metų trunkantis intensyvus sportas tikrai atima sveikatos.“
Vis dėlto A.Narbekovą kamuojantys negalavimai (daugiausia sąnarių skausmai) yra ne tokie stiprūs, kad buvęs sportininkas šiandien į juos kreiptų didesnį dėmesį.
Kaip sako Lietuvos sporto medicinos vyr. gydytojas Edmundas Švedas, daugiausiai buvusių sportininkų skundžiasi sąnariais ir širdimi. Gydyti ar operuoti sąnarius prireikia neretam vyresnio amžiaus sportininkui.
E.Švedas prisiminė 2005-aisiais mirusį pirmąjį Lietuvos olimpinį čempioną, boksininką Daną Pozniaką: jis turėjo didelių problemų dėl sąnarių, vienos jo kojos kelio sąnarys buvo pakeistas dirbtiniu, o mirė čempionas nuo infarkto, nors iki tol širdimi nesiskundė. „Jei sportininkas turėjo protingą trenerį, tuomet jam labai pasisekė – problemų patiria mažiau. Tarp tokių galima paminėti ir R.Ubartą“, – tvirtina E.Švedas.
Buvusi slidininkė Vida Vencienė, pelniusi aukso ir bronzos medalius per 1988 m. žiemos olimpines žaidynes Kanadoje, sako niekada neužmiršianti, kokį paskatinimą už vienose olimpinėse žaidynėse iškovotą medalį jai, tuomet dar jaunai sportininkei, kartą pasisakė gavęs amžiną atilsį D.Pozniakas. „Už pergalę vienose olimpinėse žaidynėse D.Pozniakas gavo radijo imtuvą „Vef“ – tokios premijos buvo tais laikais“, – prisimena V.Vencienė.
Jai pačiai už olimpinį aukso medalį 1988-aisiais išmokėta 5 tūkst., o už bronzą – apie 2 tūkst. Kanados dolerių premija. Šiuo metu, kaip žinome, už olimpinių žaidynių auksą Lietuvoje mokama 200 tūkst. Lt, sidabrą – 100 tūkst. Lt, bronzą – 75 tūkst. Lt premija. Iki krizės sportininkų premijos buvo dar dvigubai didesnės – jos esą sumažintos laikinai.
Kaip apibendrino V.Vencienė, daugelis sovietmečio sporto žvaigždžių paaukojo sportui sveikatą, o materialinės gerovės taip ir nesusikūrė.
75-erių metų Antanas Vaupšas, filologas, žurnalistas ir buvęs žymus šuolininkas į tolį, kurio 1964 m. pasiektas 8,01 metro rekordas buvo pagerintas tik po šešiolikos metų, 1980-aisiais, iš tiesų pripažįsta neužgyvenęs nei prabangaus namo, nei ištaigingo automobilio. „Bet užtat turime namuose kelis tūkstančius knygų, susilaukėme dviejų vaikų, puikių anūkų – tad jaučiuosi labai turtingas“, – pinigų nesureikšmina A.Vaupšas.
Priešingai nei daugelį sportininkų, A.Vaupšą kamuoja ne sąnarių ar širdies negalavimai, o klastingas vėžys, su kuriuos buvęs šuolininkas grumiasi jau ne pirmi metai, – vien pernai jam atliktos keturios operacijos. Tačiau A.Vaupšas mano, kad šios ligos neturi tiesioginio ryšio su jo sportine karjera. “Jei ne sportas, galbūt jau seniai būčiau kapinėse”, – sako sportinį atkaklumą, dabar padedantį kovoti su jau triskart atsinaujinusiu vėžiu, išsaugojęs buvęs geriausias Lietuvos šuolininkas.

 
Apie sportininkus skaičiais

67 metai. Tokia yra elitinių sportininkų vidutinė gyvenimo trukmė
33 metai. Vidutiniškai tiek metų sulaukę sportininkai baigia sportinę karjerą
19 metų. Vidutiniškai iki tiek metų trunka gimnastų sportinė karjera
23 valandas. Maždaug tiek valandų per savaitę aukščiausio lygio sportininkai skiria treniruotėms
8,75 valandos. Tiek laiko per parą, tyrimų duomenimis, sportininkai miega. Tai maždaug valanda daugiau nei statistinis žmogus.

Šaltinis: „Iron Curtain Labs“

Vakarų Europos šalyse mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet mažėja, o Lietuvoje – daugėja. Pagal šį rodiklį mes jau ne vienus metus pirmaujame tarp ES valstybių. Kodėl niekaip nepavyksta sustabdyti nei sergamumo, nei mirštamumo nuo šių ligų?

Rugsėjo 29-ąją kasmet minima Pasaulinė širdies diena, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius kraujotakos sistemos ligas, ir paskatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata. O Lietuvoje net visas rugsėjis buvo paskelbtas Širdies sveikatos mėnesiu. Mat mūsų šalyje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų jau pasiekė epidemijos lygį. Kas antrą mirtį Lietuvoje sukelia kraujotakos sistemos ligos ir tai kasmet sudaro apie 55 proc. visų mirčių, o pasaulio vidurkis – apie 29 proc.
Nors daugelyje pasaulio šalių širdies ligos yra dažniausia mirties priežastis, Europos kardiologų draugija metinėse konferencijose kasmet pabrėžia neįveikiamą sergamumo ir mirštamumo rodiklių skirtumą tarp ES senbuvių ir Rytų Europos šalių. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų miršta 2,5 karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse. Kasmet šios ligos Lietuvoje nusineša daugiau kaip 23 tūkst. žmonių gyvybių. Nacionalinėje sveikatos programoje buvo numatyta iki 2010 m. mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažinti 15 proc., tačiau visiškai aišku, kad to padaryti nepavyko.

Vyrauja požiūris “man taip nenutiks”

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Žaneta Petrulionienė teigia, kad sergamumas bei mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų niekaip nemažėja, nes pas mus labai didelis rizikos veiksnių paplitimas – daugelio žmonių per aukštas kraujospūdis, per didelis cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje. Tačiau retas žino šiuos savo sveikatos skaičius.
“Kitų šalių patirtis rodo, kad sureguliavus kraujospūdį, tinkamai maitinantis, daug judant, metus rūkyti kelis kartus sumažėja sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis. Ir tam nereikia nei brangios aparatūros, nei naujausių gydymo metodų. Svarbiausia – pakeisti požiūrį. Deja, Lietuvoje daugelis į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai suriečia skausmas, nes juk nepajusi per didelio nei gliukozės, nei cholesterolio kiekio kraujyje”, – sako VUL Santariškių klinikų gydytoja kardiologė Ž.Petrulionienė.
Jai ne kartą teko susidurti su pacientais, tvirtinančiais, kad per didelis pilvas jiems netrukdo, todėl riebaus ir saldaus maisto neketina atsisakyti, o daugiau pajudėti neturi laiko. Gydytoja pastebi, kad Lietuvoje vyrauja požiūris, jog insultas ar infarktas mane tikrai aplenks. Tačiau, pasak kardiologės, rūkymo, nejudrumo ir antsvorio derinys anksčiau ar vėliau visus priveda prie rimtos ligos.
VUL Santariškių klinikų generalinis direktorius Aleksandras Laucevičius išskiria dar vieną sveikatai itin kenksmingą lietuvių įprotį – per didelį druskos vartojimą. “Tarp ES šalių mes esame vieni daugiausiai vartojančių druskos. Šio produkto Lietuvoje suvartojama dvigubai daugiau negu Prancūzijoje ar Graikijoje. Tai viena priežasčių, kodėl daugelio lietuvių kraujospūdis yra padidėjęs”, – atskleidžia A.Laucevičius.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kancleris, Profilaktinės medicinos katedros profesorius Vilius Grabauskas primena, kad mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų 2000 m. buvo nustojęs didėti, tačiau po penkerių metų skaičiai vėl išaugo. “Per tuos metus sveikatos apsaugos sistemoje neįvyko pokyčių, kurie būtini, norint sustabdyti lėtines ligas. Nacionalinėje sveikatos programoje buvo patvirtintas finansavimas specialioms programoms, tačiau jis siekė vos 10 proc. poreikio, o kartais ir visai nutrūkdavo”, – dėsto V.Grabauskas.
Profesoriaus pabrėžia, kad prevencija kainuoja kur kas mažiau nei ligų gydymas, tačiau į programas, kol jos įsivažiuoja ir pradeda duoti rezultatų, reikia daug investuoti.

Pavyzdys – Suomijos patirtis

Ž.Petrulionienės įsitikinimu, Lietuvoje laiku nesiimta prevencijos priemonių, per mažai aiškinama žmonėms, kad tokie paprasti dalykai, kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, daro stebuklus. Vis dėlto gydytoja kardiologė tikisi, kad po dešimties ar penkiolikos metų sulauksime teigiamų rezultatų. “Suomijoje, pradėjus įgyvendinti Šiaurės Karelijos projektą, mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų sumažėjo 75 proc., tačiau tik po dvidešimties metų”, – sako Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.
V.Grabausko nuomone, Suomijos pavyzdys patvirtina, kad šias ligas galima suvaldyti visiems jau seniai žinomomis priemonėmis, tereikia rimto politinio įsipareigojimo ir kompleksinio požiūrio. “Lietuvoje atsakomybė dėl tokio didelio mirštamumo užkraunama tik sveikatos apsaugos sektoriui, o sisteminio požiūrio pritrūksta. Suomija 1972–1978 m. pirmavo pagal mirštamumą nuo kraujotakos ligų. Suomiai juokaudavo, kad mėsa – tikram vyrui, o daržovės – tik triušiui. Tokį požiūrį nebuvo lengva pakeisti, tačiau sveiką gyvenseną skatinti pradėjo visi: darželiai, mokyklos, medikai ir net namų šeimininkių klubai. Buvo organizuojami konkursai, paskaitos apie sveiką mitybą. Daug investuota į fizinio aktyvumo skatinimą – viešasis transportas pertvarkytas taip, kad žmonėms tektų kuo ilgiau paėjėti iki stotelės, sukurtos erdvės vaikščiojimui, bėgiojimui, nutiesti dviračių takai”, – apie sėkmingą Suomijos patirtį pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kancleris. Šiandien, pasak jo, iš Suomijos mokosi ne tik Vakarų Europos šalys, bet net ir Japonija.
Lietuvoje, remiantis Šiaurės Karelijos projekto pavyzdžiu, buvo įgyvendintas Rytų Lietuvos kardiologijos projektas, apimantis širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, diagnostiką, gydymą bei reabilitaciją. Jo iniciatorius A.Laucevičius pastebi, kad projektas jau duoda teigiamų rezultatų. “Vien tik sutvarkius infrastruktūrą mirčių nuo infarktų sumažėjo 2,5 karto, nes tokie ligoniai iškart vežami į Santariškių klinikas. Anksčiau jie užsigulėdavo rajoninėse ligoninėse ir dažniausiai mirdavo. Šis projektas toliau bus tęsiamas Rytų ir Centrinėje Lietuvoje”, – tvirtina A.Laucevičius.
Jis pastebi dar vieną gerą tendenciją: “Gerėja arterinės hipertenzijos kontrolė darbingo amžiaus žmonių grupėje. Anksčiau arterinio kraujo spaudimo kontrolė siekė vos 10 proc., o dabar – 30 proc.” Tai buvo pasiekta nuo 2006 m. vykdant širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, kuri leidžia anksti nustatyti šių ligų grėsmę ir taip sumažinti jų riziką.

Per mažas dėmesys švietimui

Vis dėlto, jei lyginsime širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą Lietuvoje su mirčių skaičiumi nuo jų, tai dar labai menki poslinkiai. Santariškių klinikų generalinis direktorius apgailestauja, kad cholesterolio ir kitų riebalų kiekio kraujyje rodikliai iš visų ES šalių Lietuvoje vis dar didžiausi, o statinų, vaistų grupės preparatų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, vartojama mažiausiai.
“Įrodyta, kad tai vienas efektyviausių būdų aterosklerozės rizikai sumažinti. Deja, Lietuvoje šie vaistai 80 proc. kompensuojami tik ligoniams, jau patyrusiems miokardo infarktą, taip pat esantiems didelės ir labai didelės kardiovaskulinės rizikos grupėje. Kardiochirurgai turės mažiau darbo tik tuomet, kai statinai bus kompensuojami ir tiems, kurių liga taip toli nepažengusi”, – įsitikinęs A.Laucevičius.
Tačiau vien tik vaistais, A.Laucevičiaus nuomone, problemos irgi neišspręsime – turi būti skiriamas pakankamas dėmesys ir švietimui. O to kol kas bene labiausiai ir trūksta. Lietuvos širdies asociacija nuo 2000 m. kasmet organizuoja renginius, skirtus Širdies dienai, taip pat vykdo projektą “Raudona suknelė”, kuriuo nori atkreipti dėmesį į didelį moterų mirštamumą nuo kraujotakos sistemos ligų. Deja, to per mažai, norint sulaukti rezultatų bent po dešimties metų.
“Neturime galimybių žinią, kad reikia rūpintis savo sveikata, paskleisti plačiai, nes esame visuomeninė organizacija. Tačiau šiemet Pasaulinės širdies dienos renginį organizuojame Vilniaus katedros aikštėje, nes norime garsiai rėkti, kad problema labai didelė”, – pabrėžia Ž.Petrulionienė.
Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovo Romualdo Žeko nuomone, daugiau prie visuomenės švietimo turėtų prisidėti Visuomenės sveikatos biurai. “Jie įkurti jau prieš penkerius metus, tačiau konkrečių darbų atlieka labai mažai”, – kritikuoja R.Žekas.
Šių metų pabaigoje turėtų būti patvirtina 2011–2020 m. Nacionalinė sveikatos programa, kurioje bus numatytos programos, skirtos sergamumui kraujotakos sistemos ligomis mažinti. Taip pat šiuo metu analizuojama, kodėl nepavyko įgyvendinti daugelio siekinių, iškeltų iki 2010 m. galiojusioje Nacionalinėje sveikatos programoje.
“Gaila, bet iki šiol Lietuvoje nebuvo ir nėra propaguojamas fizinis aktyvumas, nesureguliuota infrastruktūra, skatinanti žmones kuo daugiau vaikščioti. Nejudrumas, nesubalansuota mityba, rūkymas, alkoholis – tai žemos kultūros įpročiai, sukeliantys visas ligas. Tad su jais ir reikia kovoti”, – apibendrina R.Žekas.

Mirčių nuo kraujotakos sistemų ligų skaičius Lietuvoje (100 tūkst. gyventojų)
2004 m.    655,8
2007 m.    720,1
2009 m.    697,5
2010 m.    718,8
Šaltinis: Higienos institutas

Mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičius (100 tūkst. gyventojų)
Lietuvoje    305,1
Latvijoje    254,5
Estijoje    204,8
Lenkijoje    96,7
Vokietijoje    84,4
Danijoje    59,8
Prancūzijoje    33,8
Šaltinis: “Eurostat”

Įvairiausioms dietoms pasaulyje per metus išleidžiama net 100 mlrd. JAV dolerių. Deja, lietuvius jau irgi galima priskirti prie šios įtaigios pramonės aukų: ir mūsų šalyje nuolat daugėja besivaikančiųjų stebuklingų žaibiško sulieknėjimo receptų bei išleidžiančių tam didžiules sumas pinigų.

Šiais laikais pasaulyje turime galimybę stebėti vieną paradoksą: viena vertus, daugėja žmonių, besilaikančių dietų ir išleidžiančių daugybę pinigų jų patarimų knygoms, paskaitoms bei konsultacijoms, taip pat specialioms liekninamosioms procedūroms, preparatams ir maisto priedams, riebalus be jokių valios pastangų tirpdinančiai įrangai bei juos maskuojančiai aprangai, kita vertus, išsivysčiusiose valstybėse kiekvienas metais lygia greta gausėja nutukusių žmonių.
Taigi šiuo metu itin įnirtingai, įtaigiai ir profesionaliai dėl vartotojų dėmesio kaunasi dvi pramonės: viena, siūlanti perdirbtą ir jau paruoštą maistą, kurio galima greitai prikimšti skrandį, ir kita, raginanti tuoj pat kokiomis nors ypatingomis dietomis atsikratyti tokios netaisyklingos mitybos sukeltų padarinių. Ir jau nebereikia pirštais baksnoti į visos šios ydingos sistemos pradininkes JAV (čia, finansinių naujienų agentūros “Bloomberg” duomenimis, kasmet išleidžiama didžioji dalis dietų vartotojų pinigų – 55 mlrd. dolerių): šiuo metu neapgalvotą ir besaikį maisto vartojimą skatinanti greitojo maisto pramonė jau visiškai suklestėjusi ir Lietuvoje, o nutukusių mokyklinio amžiaus vaikų, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per pastaruosius keliolika metų Lietuvoje nuo 10 proc. padaugėjo iki 22 proc.
Tokie duomenys stebinti neturėtų: dažnas vaikas Lietuvoje nebevalgo pusryčių; mokykloje per pietų pertrauką jis kokiu nors saldžiu sintetiniu gėrimu užsigeria bandelę arba gabalėlį picos (nes juk sriubą su kotletu mokyklos valgykloje valgo tik mokytojai ir kokie nors “lūzeriai”), ir jau labai gerai, jei bent vakare namie jo laukia subalansuoto, visus mitybos elementus siūlančio maisto lėkštė. Tačiau ir į ją neretai būna įdėtas koks nors maisto pramonės jau prieš kelias dienas sukurptas pusfabrikatis, kurį darbuose nusiplūkusiai mamai tereikia pašildyti.

Dietos – ligoms gydyti

Lietuvos dietologų draugijos prezidentė Edita Gavelienė primena, kad pats žodis “dieta” yra kilęs iš graikų kalbos žodžio “diaita”, reiškiančio gyvenimo būdą. “Ir, tiesą sakant, jo prasmė ir esmė per šimtmečius nepasikeitė: dieta turėtume vadinti žmogaus pasirinktą subalansuotos, jo lytį, amžių ir gyvenimo intensyvumą atitinkančios mitybos sistemą. Ir čia – jokių stebuklų, žaibiško sulieknėjimo pažadų, ypatingų receptų”, – pabrėžia gydytoja.
Atkreiptinas dėmesys, kad dietos, kaip išskirtinės mitybos sistemos, sąvoka pirmiausia paplito medicinoje, gydytojams pastebėjus, kad tam tikrų produktų atsisakymas, o kitų dažnesnis vartojimas padeda kovoti su tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, podagros priepuolių galima išvengti valgant mažiau purinų turinčio maisto, o juos kaupia kepta mėsa ir jos sultiniai. Taigi sąnarių skausmas kamuoja mažiau, jei dažniau pasirenkama žuvis, vaisiai ir daržovės. O štai celiakija pasireiškia tada, kai virškinamasis traktas netoleruoja gliuteno – baltymo, kurio gausu kviečiuose, miežiuose, avižose ir rugiuose, todėl šių kruopų tenka atsisakyti.
Suprantama, nustojus valgyti mėsos kepsnius ar kvietinių miltų pyragus pradeda kristi svoris, tad specialios dietos iš medikų kabinetų dar viduramžiais persikėlė į turtuolių dvarus, kuriuose dėl pertekliaus ir saiko praradimo buvo paplitę antsvoris ir nutukimas. O visuotine panacėja dietos tapo jau pokariu, kai suklestėjusi maisto pramonė nuo badavimo išvadavo Vakarų pasaulį, kurį toji pati pramonės pažanga išlaisvino ir nuo sunkaus fizinio darbo. Geras pusšimtis metų – ir turime klestinčią simbiozę: nebejudančią, persivalgyti linkusią visuomenę ir ne į sveiką protą, bet į vartotojo pinginę apeliuojančią dietų pramonę.
O sveikas protas turėtų prisiminti paprasčiausias ir visiškai nieko nekainuojančias tiesas: per dieną reikia suvalgyti dvi saujas grūdų produktų, tiek pat vaisių ir daržovių, kiek mažiau mėsos bei pieno produktų ir dar saujelę ar šlakelį riebalais aprūpinančio maisto. Bet juk kur kas lengviau valgyti tai ir tiek, kiek norime, ir jau tada, kamuojamiems sąžinės priekaištų ir visuotinio grožio sampratos (gražūs žmonės yra liekni) spaudimo pulti ieškoti stebuklingų liekninamųjų dietų.
E.Gavelienė pabrėžia, kad Lietuvoje taip pat jau susiklostė ydinga padėtis: didžioji dalis žmonių arba turi antsvorio, arba yra per liesi. “Žmonės tarytum ir domisi savo mityba, apie tai diskutuoja, dalijasi patirtimi. Deja, dažniausiai nukrypstama į kokių nors pikantiškų dietų, stebuklingų liesėjimo būdų aptarimus, o ne į blaivią diskusiją apie paprastus žmogaus organizmo poreikius ir paprastus jų patenkinimo būdus”, – pastebi dietologė.
Didžiausi bėda, kad puolus į kraštutinimus ir atsisakius kokių nors vienos rūšies produktų organizmas anksčiau ar vėliau dėl jų stygiaus pradeda sirgti.

Noras liesėti – sutrikimas

Valgymo sutrikimų centre dirbanti psichologė-psichoterapeutė Ilona Kajokienė teigia, kad dauguma valgymo sutrikimų prasideda nuo nepasitenkinimo savo figūra, ir dieta pasirenkama kaip vienas iš metodų, norint pakeisti neatitikimą tarp savo tikrosios išvaizdos ir fantazijos, minčių, kokia ji turėtų būti.
“Labai svarbus ir visuomenės požiūris. Mergina, kuri bet kurioje kitoje Europos ar Amerikos šalyje būtų laikoma liekna ir gražia, Lietuvoje tampa baisia ligone, mat čia ji laikoma stambia. Mūsų visuomenės požiūris į normalius kūno apvalumus yra išsigimęs. Tai būdinga visai Rytų Europai”, – tvirtino gydytoja, duodama interviu tinklalapiui dieta.lt.
Jos įsitikinimu, 97 proc. dietų yra reklamos triukas, didžioji jų dalis – absoliučiai nelogiškos. “Dietų reklama – kablys moterų sąmonei: jūs esate nepakankamai žavios, tai mes jums duosime dietų”, – pabrėžia specialistė.
Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė teigia, kad kruopščiai peržiūrėti savo racioną nepakenktų daugeliui žmonių: ar geras angliavandenių ir baltymų balansas, ar pakanka daržovių. Ir to rezultatai būtų puikūs, nes pasitelkus gerą dietą galima pasveikti net ir nuo įvairių ligų. “Žinoma, turiu omenyje mokslu pagrįstas ir dietologų siūlomas dietas, kurios labai skiriasi nuo pavojingų greito sulieknėjimo metodų”, – primena gydytoja.
Profesionalios gydytojos dietologės, įkūrusios kliniką “Dietos sistema”, perspėja, kad dabar Lietuvoje itin populiarios maisto derinimo, mitybos pagal kraujo grupes dietos, taip pat mechaninis žarnyno valymas, norint suliesėti, tėra moksliškai neįrodyti eksperimentai. “Jie spekuliatyvūs ir manipuliuoja ribotomis mūsų žiniomis apie žmogaus organizmo fiziologiją”, – aiškina klinikos vadovė E.Gavelienė.
Pavyzdžiui, maisto produktų derinimo teorija gydytojams skamba tiesiog juokingai: aiškinimas, kad nesuderinti produktai rūgsta ir pūva skrandyje bei žarnose yra nelogiški, nes rūgimo ir puvimo procesams reikalingų bakterijų skrandyje paprasčiausiai nėra. “Nesvarbu, ką su kuo “derinsite”, – svarbu, kad tų derinamųjų komponentų nebūtų per daug. Kitaip tariant, nereikia persivalgyti”, – ir vėl prie paprastų tiesų sugrąžina specialistė.
O gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė atkreipia dėmesį, jog savarankiškai sudarant savo dietą svarbu įvertinti, kad ji teiktų pakankamą kiekį kalorijų, maistinių medžiagų ir būtų sudaryta iš įvairių produktų. “Žmogaus dienos racioną turi sudaryti 15 proc. baltymų, 35 proc. riebalų ir 50 proc. angliavandenių”, – pabrėžia specialistė.

Box1

Šimtmečiais – tie patys patarimai

Norintiems maitintis saikingai, bet taip, kad organizmas kasdien gautų visų reikalingų medžiagų, Didžiosios Britanijos maisto standartų agentūra (The Food Standards Agency) primena pagrindinius ir per amžius nesikeičiančius subalansuotos mitybos principus: maitintis reikia įvairiai, svarbu kasdien valgyti daug vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų patiekalų, negalima pamiršti bulvių ar ryžių, privaloma yra mėsos ar žuvies bei pieno produktų porcija.
Išskiriami aštuoni pagrindiniai sveikatai palankios ir netukinančios mitybos principai: mitybos pagrindą sudaro grūdinių kultūrų patiekalai; racione daug daržovių ir vaisių; valgoma daug žuvies; ribojami perdirbti riebalai ir cukrus; saikingai vartojama druska (ne daugiau kaip 6 g per dieną); būtinas fizinis aktyvumas; geriama daug vandens; nederėtų praleisti pusryčių.

Užrašai šalia lėkštės
Vaisiai ir daržovės
Duona, ryžiai, bulvės, makaronai
Pienas ir pieno produktai
Maistas, kuriame gausu riebalų ir / arba cukraus
Mėsa, žuvis, kiaušiniai, pupelės

Šaltinis: food.gov.uk

Box2

Faktai ir skaičiai apie dietas
Vidutinė amerikietė sveria 70 kg ir dėvi 14 dydžio drabužius. Tuo tarpu iš tobulo kasdienio gyvenimo reklamų žvelgiančios manekenės vidutiniškai sveria 50 kg ir nešioja 8 dydžio drabužius.
50 proc. amerikiečių moterų laikosi kokios nors dietos.
Nuo 90 iki 99 proc. dietų neužtikrina, kad svoris sumažės visam gyvenimui.
Tik 30 proc. amerikiečių moterų kaulų masės indeksas yra normalus – dauguma jau serga osteoporoze dėl visiškai klaidingo įsitikinimo, kad pieno produktai tukina, todėl jos jų nevartoja.
Apklausų duomenimis, antsvorį amerikietės moksleivės laiko didesne problema negu atominis karas, vėžys ar tėvų netektis.
Nerimas dėl išvaizdos ir valgymo sutrikimų problemos jaunas amerikietes pradeda kankinti daug anksčiau negu potraukis prie alkoholio ir narkotikų; tačiau alkoholio ir narkotikų prevencijos programas turi visos JAV mokyklos, o valgymo sutrikimų problema garsiai įvardijama vos keliose mokymo įstaigose.
Šaltinis: INDD organizacija

Įkirta
Dietologė E.Gavelienė: “Lietuviai tarytum domisi savo mityba, tačiau dažniausiai nukrypstama į kokias nors pikantiškas dietas, stebuklingus liesėjimo būdus.”

Lietuvos krepšinio legendą Arvydą Sabonį ištiko širdies smūgis. Visų laikų geriausiu mūsų šalies krepšininku tituluojamą A. Sabonį išvežė greitoji.

Antradienį A. Sabonio būklė Kauno klinikose buvo stabilizuota ir rimto pavojaus jo gyvybei nebėra. Jei viskas bus gerai, krepšininkas ligoninę turėtų palikti jau po savaitės, tačiau po to jo dar lauktų ilga reabilitacija.

Manoma, kad krepšininko sveikata galėjo pablogėti po tris savaites trukusio Europos krepšinio čempionato, kurio metu A. Sabonis turėjo daug organizacinių reikalų, pareikalavusių nemažai sveikatos ir sukėlusių didelį nuovargį.

Vakar vakare p asibaigus Kaune vykusioms draugiškoms rungtynėms Arvydas Sabonis pasijuto nekaip. Tiesiai iš ten jis išvežtas į Kauno klinikas.

Kauno klinikų medikai teikti informaciją apie A. Sabonio sveikatos būklę griežtai atsisakė. Pirminiais duomenimis, infarktas nebuvo stiprus.

TV3 skelbia, kad tik iš pradžių buvo manyta, jog A. Sabonio būklė yra sudėtinga, vėliau pasirodė, kad pavojus nėra labai rimtas.

Šiuo metu A. Sabonis žaidžia mėgėjišką krepšinį.

Sunkių ligų prevencijos programą įgyvendinantiems Lietuvos sveikatos apsaugos valdininkams stinga vadybos įgūdžių, kurie padėtų kur kas efektyviau leisti valstybės pinigus, patikrinti ir nuo mirties apsaugoti daugiau žmonių.

Per septynerius metus sudėtingų ligų prevencijai Lietuva išleido daugiau nei 100 mln. Lt ir diagnozavo keliolika tūkstančių vėžinių, širdies ligų dar pačioje ankstyviausioje jų stadijoje. Tai – labai geras laimėjimas, kurio atspindžiai jau matyti ir iš bendros lietuvių sveikatos būklės metinių rodiklių: kasmet po truputį mažėja mirčių nuo krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžio, sunkių širdies ligų. Prieš mėnesį prevencinių sveikatos tikrinimų išorinį vertinimą atlikę Sveikatos apsaugos ministerijos pasamdyti nepriklausomi analitikai nustatė, kad programų metai jau pradėjo keisti lietuvių sąmonę – jie ėmė suprasti, kad ligų profilaktika ir reguliari patikra dėl galimų sunkių ligų yra labai svarbi.
Tačiau ekspertai perspėjo, kad nepaisant didelių išleistų pinigų, žmonės dar per mažai žino apie galimybes nemokamai tikrintis savo sveikatą, patikros visoje Lietuvoje vyksta labai netolygiai, todėl būtina stiprinti milijonus kainuojančių programų vadybą ir administravimą, paskirti konkrečias už jų įgyvendinimą atsakingas institucijas.
Iš tiesų naudingų ir visuomenei labai reikalingų prevencinio sveikatos tikrinimo programų vykdymo neefektyvumą liudija ir jų įgyvendinimo statistika: tik du kartus pavyko per metus panaudoti visus šioms programoms numatytus pinigus (2006 m. prostatos vėžio patikrai ir 2008 m. vaikų krūminių dantų dengimui silantu). Visos kitos programos eilę metų galėjo patikrinti kur kas daugiau žmonių, nei sugebėjo – dėl prasto žmonių tikrinimo organizavimo, nepakankamos informacijos sklaidos vidutiniškai pajėgiama panaudoti tik 50–80 proc. tam valstybės skirtų lėšų. Palyginti: pernai, panaudojus du trečdalius tam numatytų lėšų, Lietuvoje mamografinis tyrimas buvo atliktas 61 tūkst. moterų, nustatyta beveik 3 tūkst. ikivėžinių pakitimų. Jei programos efektyvumas būtų pasiekęs 100 proc., savo ligą pačioje ankstyviausioje ir gyvybei dar nepavojingoje stadijoje būtų aptikusios dar bent 1,5 tūkst. moterų.

Abejonės dėl prostatos tikrinimų

Programas tikrinusiems nepriklausomiems ekspertams viena jų sukėlė esminių abejonių: jau šeštus metus Lietuvoje vykdoma vyrų prostatos vėžio prevencijos programa yra viena brangiausių, nemokamai yra tiriami visi rizikingo amžiaus grupei priklausantys vyrai, nors pasaulyje dar nėra įrodyta, kad tokia patikra yra efektyvi, o jos rezultatai nėra pakankamai tikslūs.
Viena ekspertų grupės narių, Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė, rengianti ir sveikatos sistemos plėtros strategiją 2010–2015 m., prof. Danguolė Jankauskienė pabrėžia, kad iki šiol moksliniais tyrimais nėra įrodyta, ar pasiteisina masinis prostatos tyrimas. “Taip, tokie tyrimai pasaulyje atliekami jau keliasdešimt metų, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija nerekomenduoja to daryti kaip masinės organizuotos atrankos tyrimų. Vietoj to rekomenduojama tyrimus atlikti tik tada, kai gerai informuoti pacientai to pageidauja ir drauge su gydytoju nutaria, kad jie būtini. Todėl nežinia, ar Lietuvai tikrai verta toliau tęsti masinį vyrų tyrimą”, – pabrėžia ekspertė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė neišsisukinėja: “Tokie tyrimai yra labai nepatikimi – net penktadalis tyrimų neparodo susirgimo, o dešimtadalis tyrimų rodo ligą, kai jos net nėra. Todėl kol kas masiškai pasaulyje savo vyrų netiria jokia valstybė. Ar Lietuva tokia turtinga, kad gali leisti sau taip išlaidauti?” – stebisi parlamentarė. “Viešai apie šią problemą kalbėti nedrįsta niekas, bet užkulisiuose nuolat verda diskusijos dėl to, kad paleista masinio prostatos tyrimo mašina naudingiausia yra reagentus ir medikamentus tokiems tyrimams tiekiančioms farmacijos kompanijoms”, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, kur kas tikslingiau būtų išplėsti dabar tik dviejuose didmiesčiuose nemokamai atliekamų storosios žarnos vėžio tyrimų programą – mirštamumo nuo šios ligos rodikliai Lietuvoje yra labai aukšti.
D.Jankauskienė taip pat pritaria, kad storosios žarnos tyrimus reikia išplėsti iki nacionalinio lygmens. Anot specialistės, tai, kad ši programa dar neišplėtota, kol kas ir yra didžiausia Lietuvos prevencinių tyrimų sistemos spraga.
Tačiau už šias programas atsakinga sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė nesutinka, kad prostatos tyrimai yra ne tokie svarbūs kaip storosios žarnos ligų diagnostika. “Ministerija privalo atsižvelgti į visų pusių interesus – ir yra tikrai nemažai tvirtinančiųjų, kad masinis prostatos tyrimas padeda išsaugoti daugelio vyrų gyvybes. Koks triukšmas kilo jau vien tada, kai truputį susiaurinome nemokamai tiriamų vyrų amžiaus grupę”, – argumentus pateikia viena ministerijos vadovių.

Neinformuoti apie nemokamus tyrimus

Ekspertai taip pat padarė išvadą, kad vienas prevencinių programų trūkumų yra nepakankama informacijos apie juos sklaida. Iš tiesų, Lietuvoje žmonės apie galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gyvybei pavojingų ligų sužino tik tada, kai apsilanko pas savo šeimos gydytojus – didžioji jų dalis pastaraisiais metais jau patys siūlo sudalyvauti nemokomose programose tiems savo pacientams, kurie priklauso tiriamajai amžiaus grupei.
Tačiau aktyvia informacine programa tokių pastangų pavadinti tikrai negalima. Ar neturėtų visose poliklinikose, pačiose matomiausiose vietose būti skelbiama ryški, dėmesį atkreipianti reklama apie nemokamas patikras? Dabar ten – spalvoti plakatai ir bukletai su vaistų gamintojų reklama.
36-erių vilnietė Veronika Griniuvienė pasakoja siuntimą nemokamam tepinėliui vienoje sostinės poliklinikų gavusi tik tada, kai pati jo paprašė, kažkur išgirdusi, kad turi teisę į jį kartą per trejus metus. “Jau nekalbu apie kokią nors aktyvią sistemos strategiją. Pavyzdžiui, Škotijoje gyvenanti mano pusseserė kelis kartus per metus elektroniniu paštu gauna priminimus apie tai, kada ir kokius prevencinius tyrimus ji gali atlikti už valstybės pinigus”, – pasakoja pašnekovė.
Du vaikus auginanti Garliavos gyventoja Ramunė Valeikienė taip pat tik iš “Veido” sužinojo, kad turi teisę nemokamai padengti silantu krūminius savo vaikų dantis. “Nieko apie tai negirdėjau nei mokykloje, nei poliklinikoje. Neseniai patys atlikome šią procedūrą privačiame kabinete – už 4 dantukų silantavimą sumokėjome 120 Lt”, – pasakoja moteris.
Valstybinių programų trūkumai ypač išryškėja lyginant jas su privačiomis iniciatyvomis. Turbūt ne vienas lietuvis, paklaustas, ar žino kokią nors krūties vėžio prevenciją vykdantį projektą, pirmiausia paminėtų rožiniu kaspinu pažymėtą “Nedelsk” iniciatyvą, kuriai vadovauja A.Zuokienė. Šiuo atveju valstybė galėtų tik pasimokyti veiklos efektyvumo iš privataus fondo. “Mes patys su savo autobusiuku važiuojame į atokiausius, mažiausius Lietuvos miestelius, prieš tai ten pasiuntę savo savanorius, kurie su seniūnijų, šeimos gydytojų pagalba atlieka išankstinę moterų registraciją, todėl nuvykę dirbame net šlapiomis nugaromis”, – pasakoja Seimo narė. Ji yra suskaičiavusi, kad per 2009 m. “Nedelsk” autobusėliuose buvo aptikta 100 įtartinų krūties vėžio atvejų, o visas organizacinis darbas kainavo tik 35 tūkst. Lt. Tuo tarpu per tuos pačius metus valstybinei programai buvo išleista 4,2 mln. Lt ir rasta 140 krūties vėžio atvejų.

6 Lietuvoje vykdomos prevencinio ligų tikrinimo programos

Gimdos kaklelio piktybinių navikų
Metai    Išleista (mln. Lt)    Panaudota galimų lėšų (proc.) Patikrinta žmonių (tūkst.)
2004 0,7 17 62
2006 1,9 50 89
2008 4,9 85 127
2010 3,5 49 101
Programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų – kartą per trejus metus joms nemokamai atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas.

Krūties vėžio
Metai    Išleista (mln. Lt)    Panaudota galimų lėšų (proc.)    Patikrinta žmonių (tūkst.)
2005 0,2 13 4
2006 2,1 86 48
2008 3,6 91 52
2010 3,8 68 61
Programa skirta moterims nuo 50 iki 69 m. – kartą per dvejus metus joms nemokamai atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus.

Priešinės liaukos vėžio
Metai    Išleista (mln. Lt)    Panaudota galimų lėšų (proc.)    Patikrinta žmonių (tūkst.)
2006 4,9 103 98
2008 7,4 89 126
2010 4 46 76
Programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 m. ir vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu – jie nemokamai tikrinami kartą per dvejus metus.

“Kaspersky Lab”, viena iš pirmaujančių pasaulyje apsaugos nuo kenkėjiškų ir nepageidaujamų kompiuterių programų, kompiuterinių įsilaužimų ir brukalų sistemų gamintojų, paskelbė išleidusi naujas, 2012-ųjų metų, namų vartotojams skirtų produktų versijas.

Atnaujintos “Kaspersky Anti-Virus” ir Kaspersky Internet Security” programos suteikia maksimalią apsaugą ir patogumą naudojantis internetu. “Kaspersky Internet Security 2012” ir “Kaspersky Anti-Virus 2012” galima įsigyti ir Lietuvoje, atitinkamai už 159 ir 109 litų kainą (viena licencija skirta dviejų kompiuterių apsaugai). Abu produktai, kuriais prekiaujama visuose kompiuterinės įrangos prekybos vietose, kioskuose “Lietuvos spauda”, “Perlo” terminaluose ir “Lietuvos pašto” padaliniuose, turi lietuviškas versijas.

Naudojimasis internetu, kuris jau tapo neatsiejama šiuolaikinio kompiuterių naudotojo gyvenimo dalimi, susijęs su realiomis grėsmėmis. Būdami komandiruotėse ar atostogaudami interneto vartotojai rizikuoja susidurti su duomenų vagystėmis, jų išviliojimu apgaule, kibernetiniu šantažu, brukalais ir kitais pavojais. Todėl vartotojams būtina pilnavertė apsauga nuo su kompiuterių naudojimu susijusių grėsmių įvairiose situacijose: naudojantis internetu teikiamomis paslaugomis, elektroniniu paštu, vidiniame namų tinkle, oro uostuose, viešbučiuose ar atostogaujant.

Pagrindinė “Kaspersky Lab” namų vartotojams skirtų produktų ypatybė – kompleksinė ir visapusiška apsauga. Nesvarbu, su kokių tipų duomenimis dirbate, kaip dažnai naudojatės internetu, ar kur prie jo jungiatės: namie ar viešajame prieigos taške – jūsų kompiuteris ir duomenys visada bus apsaugoti.

“Kaspersky Internet Security 2012” ir “Kaspersky Anti-Virus 2012” siūlo pačias veiksmingiausias apsaugos priemones: saugios paleisties veikseną (angl. sandbox), skirtą išbandyti įtartinas programas, programų veikimo valdymo modulį, programinių instrukcijų emuliatorių, internetines programų patikimumo vertinimo duomenų bazes, virtualią klaviatūrą ir kt.

Kad sėkmingai susidorotų su vis sunkiau įveikiamais kompiuterių naudotojams gresiančiais pavojais “Kaspersky Lab” savo technologiją nuolat tobulina. Todėl kaip visuomet “Kaspersky Internet Security 2012” ir “Kaspersky Anti-Virus 2012” siūlo daug naujovių ir patobulintų funkcijų.

„Vartotojai nerimauja dėl jiems nežinomų interneto grėsmių ir nori žinoti, kaip galėtų apsisaugoti nuo panašių grėsmių kavinėse, oro uostuose, darbe ar namuose. Mes puikiai pažįstame šiuos šiuolaikinio mobilaus žmogaus tykančius pavojus ir atsižvelgėme į visus apsaugos priemonėms keliamus interneto vartotojų reikalavimus, – sako “Kaspersky Lab” generalinis direktorius ir vienas iš jos steigėjų Jevgenijus Kasperskis. – Naujaisiais “Kaspersky Anti-Virus 2012” ir “Kaspersky Internet Security 2012” tapo dar paprasčiau naudotis, sukurta nauja intuityvi vartotojo sąsaja ir pasitelkta dar daugiau šiuolaikinės debesinės kompiuterijos technologijų, apsaugančių besinaudojančius kompiuteriais, kad ir kur jie būtų.“

Geriausia apsauga nuo nežinomų grėsmių

Naujų kenkėjiškų programų atsiranda kasdien ir daug – apie 35 tūkstančius per dieną. Nesant signatūrų, šioms nežinomoms grėsmėms aptikti būtini vis pažangesni metodai. “Kaspersky Internet Security 2012” ir “Kaspersky Anti-Virus 2012” veiksmingai atpažįsta ir pašalina naujas grėsmes analizuodami įtartinų programų veikimą. Atnaujinti produktai gali atsekti programų veikimą ne tik esamos, bet ir ankstesnės darbo kompiuteriu sesijos metu.

Programų veikimo stebėjimo sistema naudoja iš kitų komponentų gaunamą informaciją, įskaitant aktyvios apsaugos modulį, el. pašto, interneto ir žinučių programų apsaugos nuo virusų modulius, duomenų srauto stebėjimo ir kitus modulius. Šių priemonių dėka nustatoma visa programos operacijų seka, nulemianti apsaugos poreikį; tiesiog iš paskirų dalelių atkuriamas visas programos ar net kelių susijusių kenkėjiškų programų veikimas. Jeigu jūsų kompiuteryje įvyko keli tarpusavyje susiję veiksmai, pakanka nustatyti vieną iš jų, kad būtų aptikti ir visi kiti. Svarbiausia tai, kad dabar galima sugrąžinti ne tik esamos naudojimosi kompiuteriu sesijos metu programos atliktus nepageidaujamus pakeitimus, kaip buvo įmanoma naudojant “Kaspersky Internet Security 2011” ir “Kaspersky Anti-Virus 2011”, bet ir ankstesnės sesijos metu. Taip pat buvo išplėstas sugrąžinamų pakeitimų sąrašas: dabar jis apima failų sukūrimą, pavadinimų keitimą ir kitus failų pakeitimus, registrų informacijos ir kitus pakeitimus.

Taip pat patobulintas nepageidaujamo veikimo nustatymas pasitelkiant šablonus. Kartu su informacija apie kenkėjiškas programas “Kaspersky Lab” nusiunčiami ir jų veikimo šablonai. Pasitelkiant centralizuotą šablonų bazę galima greičiau identifikuoti dar nežinomą kenkėjišką kodą pagal jo veikimą.

Geriausia apsauga iš „debesies“

2012-tųjų metų programų versijose dar plačiau naudojamos debesinės kompiuterijos technologijos, kurios šiuo metu yra pirmaujanti antivirusinių programų vystymosi kryptis. Dėl nuolat vykstančių informacijos mainų tarp produktų ir centralizuotų duomenų bazių debesyje, apsaugos programoms tampa pasiekiama pati naujausia informacija apie grėsmes. Šiuo metu, greta puikios apsaugos iš „debesies“, produktai dar ir rodo, kokios operacijos vykdomos. Pagrindiniame pasirinkimo lange vartotojas turi galimybę naudotis informacija apie tai, kokie „debesies“ komponentai yra aktyvūs ir kaip jie užtikrina kompiuterio ir asmeninių duomenų saugumą.

Vienu mygtuko spustelėjimu “Kaspersky Internet Security 2012” ir “Kaspersky Anti-Virus 2012” naudotojas gali sužinoti bet kurio vietiniame kompiuteryje esančio failo reputaciją ir pagrįstai nuspręsti, ar verta jį naudoti. Tereikia kompiuterio pelės dešiniu klavišu spustelti ant failo ikonos ir konteksto meniu išsirinkti „Patikrinti reputaciją KSN“. Tada parodomas jo pavojingumo įvertis, gautas iš KSN (angl. Kaspersky Security Network) debesinės paslaugos, kuri plėtojama ir tobulinama jau trejus metus. Be failo įvertinimo dar galima sužinoti jo paplitimo geografiją, kitų vartotojų patikimumo įvertinimą bei kitą informaciją apie failą, sukauptą debesinėje stebėsenos ir “Kaspersky Lab” greito reagavimo į grėsmes sistemoje.

“Kaspersky Internet Security” ir “Kaspersky Anti-Virus 2012” versijos įspėja vartotojus apie pavojingas nuorodas į apgavysčių, kenksmingus ir brukalus platinančius tinklalapius. Atnaujintos programos iš „debesies“ parsisiunčia pačią naujausią informaciją apie nepageidaujamus interneto išteklius, kuriuose propaguojama pornografija, smurtas ir panašiai. Vartotojas gali būti tikras, kad nebus nukreiptas į tinklalapį, kuriame būtų pavogti jo asmeniniai duomenys arba užkrėstas jo kompiuteris.

Debesinės kompiuterijos technologijos pagerino net ir apsaugą nuo brukalų. Iš debesinių duomenų bazių realiuoju laiku vartotojui parsiunčiami naujų brukalų šablonai. Tai padeda greitai prisitaikyti prie brukalų siuntėjų taktikos pasikeitimo ir užtikrina reikiamą apsaugą. Kadangi produktai yra geranoriškai atnaujinami vartotojų, prieš naudojantis Anti-Spam moduliu jo nebūtina atnaujinti pagal egzistuojančius pavyzdžius: brukalų duomenų bazė jau yra „debesyje“.

“Kaspersky Lab” specialistai įsitikinę, kad tik „debesinės apsaugos“ ir vartotojo kompiuteryje veikiančios programos derinys gali užtikrinti visapusišką apsaugą. Šiuo metu tokia kombinacija užtikrina optimalią apsaugą nuo įvairių grėsmių. Būtent todėl sulig kiekviena nauja versija tobulesnės tampa ne tik debesinės technologijos, bet ir kliento kompiuteryje veikiančių programų suteikiamos apsaugos sprendimai.

Patogumas ir greitis

Našios “Kaspersky Internet Security 2012” ir “Kaspersky Anti-Virus 2012” programos pastebimai nesulėtina kompiuterio ir kitų programų darbo. Sprendimai yra optimizuoti dažniausiai pasitaikantiems vartotojo veiksmų naudojantis internetu scenarijams, tokiems kaip interneto tinklalapių paieška ir naršymas, VoIP pokalbiai, aukštos raiškos filmų peržiūra, internetiniai žaidimai ir pan.

Išmanioji naujinimo sistema atsiunčia tik produktų aktyvių komponentų naujinius, o atsisiuntimas pradedamas iš karto po jų paleidimo. Tokiu būdu programa naudoja tik pačias naujausias modulių antivirusines duomenų bazes, o persiunčiamų duomenų srautas mažėja. Siekiant, kad nesulėtų kompiuterio darbas iš budėjimo režimo „prižadinant“ operacinę sistemą ir vartotojo paleistas programas, naujinimo procedūra buvo priderinta prie dažniausiai pasitaikančių nešiojamųjų ir stalinių kompiuterių naudojimo režimų.

“Kaspersky Internet Security 2012” ir “Kaspersky Anti-Virus 2012” išleistos su patobulinta vartotojo sąsaja. Ji buvo papildyta trimačio ir animuoto vaizdo efektais, tačiau išliko tokia pat intuityvi ir paprasta naudoti. Pagrindinio programos lango animuotoje juostoje patalpintos intuityvios išraiškingos ikonėlės, atvaizduojančios pagrindines funkcijas, įskaitant kompiuterio diskų tikrinimą, duomenų bazių atnaujinimą ir kitas.

“Kaspersky Internet Security 2012” ir “Kaspersky Anti-Virus 2012” naujosios versijos gali būti naudojamos įrenginiuose su lietimui jautriais ekranais. Optimizuota programų diegimo procedūra, sumažinant nesuderinamumo su kitomis kompiuterių apsaugai skirtomis programomis tikimybę.

Papildoma informacija: www.kaspersky.lt

Olga Kazaka

Kaspersky Lab konsultantė ryšiams su visuomene Baltijos valstybėse

Mob. tel. + 371 26183386

olga@olsen.lv