Kaip informuoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkai, kurie specializuojasi dietiniuose produktuose, mityboje ir alergijose, pasiekė pagrindinius savo užsibrėžtus tikslus, vertinant teiginius apie maisto produktų įtaką žmonių sveikatai, paskelbdami paskutinius teiginių vertinimus.

Paskutinės 35 vertinimų publikacijos yra daugiau nei trejus metus trukusio darbo, kurį atliko EFSA ekspertai, užbaigimas. Nuo 2008 m. ekspertų grupė įvertino 2758 su maisto produktų įtaka žmonių sveikatai susijusius teiginius aiškinadamiesi, ar šie teiginiai paremti patikimais moksliniais įrodymais, tokiu būdu siekdami padėti Europos Komisijai ir šalims narėms sudarant leidžiamų teiginių apie maisto produktus sąrašų reikalavimus. Šie patvirtinti teiginiai suteiks Europos vartotojams daugiau patikimos informacijos apie maisto produktus.

Remiantis EFSA nepriklausomo vertinimo išvada, nemažai teiginių apie maisto produktus yra paremti moksliniais argumentais, įskaitant teiginius, susijusius su maisto teigiamu poveikiu sveikatai.

Vertinimo rezultatai buvo laikomi teigiamais, kai buvo rasta patikimų mokslinių įrodymų, pagrindžiančių teiginius. Taip buvo įvertintas beveik kas penktas peržiūrėtas teiginys, teigiamai įvertinti teiginiai dažniausiai buvo susiję su:

• Vitaminais ir mineralais;
• Maistinėmis skaidulomis ir jų poveikiu kraujo gliukozės ir cholesterolio kiekio palaikyme bei svorio reguliavime;
• Gyvomis jogurtų kultūromis ir laktozės virškimu;
• Polifenolių, esančių alyvuogių aliejuje, antioksidaciniu poveikiu;
• Graikiniais riešutais ir pagerėjusia kraujagyslių funkcija;
• Miltų pašalinimu iš maisto raciono ir svorio kontrole;
• Riebiosiomis rūgštimis ir svorio kontrole;
• Galimu cukraus pakaitalų (ksilitozės ir sorbitolio) poveikiu išlaikant dantų mineralizaciją arba sumažinant kraujo gliukozės lygį po valgio;
• Karbohidratų-elektrolitų gėrimų ir kreatino poveikį sportuojant.

Ekspertai paneigė tuos teiginius, kuriuose daklaruojamas maisto produkto poveikis nebuvo moksliškai pagrįstas. Galimos teiginio nepatvirtinimo priežastys:

• Trūksta informacijos apie medžiagas, apie kurių poveikį sveikatai yra minima teiginiuose (pvz., kalbama apie probiotikus arba maistines skaidulas, bet nenurodoma konkrečiai apie kokias maistines skaidulas kalbama);
• Trūksta įrodymų, kad deklaruojamas efektas yra iš tikrųjų naudingas ir/ar pagerina organizmo funkcijas (pvz., kai kalbama apie maisto produktus su antioksidantais arba teigiamą poveikį inkstams vandens šalinime);
• Trūksta tikslumo dėl poveikio sveikatai (pvz., tokie teiginiai kaip ,,energija“, ,,gyvybingumas“ arba teiginiai apie teigiamą poveikį moterų sveikatai bei psichinei būklei yra nekonkretūs);
• Trūksta atliktų tyrimų, kad būtų galima teigti apie teigiamą poveikį žmogaus sveikatai;
• Teiginiai, kuriuose yra įvardintas tam tikras poveikis sveikatai ir kuriuose nurodytos plačios maisto grupių kategorijos (pvz., ,,vaisiai ir daržovės“ arba ,,pieno produktai“), kurioms priskiriami tam tikri poveikiai.

Šį darbą EFSA atliko etapais dėl didelio teiginių kiekio ir pageidavimų greitai pateikti informaciją siekinat užtikrinti skaidrumą. EFSA taip pat sujungė panašius teiginius (pvz., pagal medžiagą / naudą), siekiant palengvinti rizikos vertinimą ir jį padaryti nuoseklų.

Catherine Geslain-Laneelle, EFSA‘os  vykdančioji direktorė teigė, kad: ,,EFSA darbo bendroji funkcija teiginiuose apie sveikatą yra pabrėžti konstruktyvaus dialogo svarbą tarp rizikos vertintojų, mokslininkų, sprendimus priimančių asmenų ir suinteresuotų asmenų bei prisidėti prie vizijų apie ateities organizaciją kūrimo“.

Europos maisto saugos tarnybos mokslininkai, kurie specializuojasi dietiniuose produktuose, mityboje ir alergijose, pratęs teiginių, kuriuose kalbama apie vaikų vystymasi ir sveikatą, vertinimą. Po praėjusias metais vykusio susitikimo su suinteresuotas asmenimis, EFSA parengė rekomendacinius dokumentus dėl sveikatos teiginių, susijusių su žarnyno ir imuninės sistemos funkcija ir pradėjo tiesioginę konsultaciją dėl teiginių, susijusių su kaulų, sąnarių ir burnos ertmės sveikata, oksidaciniu stresu ir kardiovaskulinėmis problemomis, svorio kontrole ir gliukozės kiekio kraujyje reguliavimu.

Ekspertų grupės mokslinės išvados apie keletą išanalizuotų teiginių

Mokslinė nuomonė apie teiginį, jog ryžių raudonųjų mielių išskiriamas monakolinas K turi teigiamą poveikį reguliuojant kraujyje cholesterolio kiekį.
Europos maisto saugos tarnybos mokslininkai, kurie specializuojasi dietiniuose produktuose, mityboje ir alergijose, vertindami šį teiginį atsižvelgė į du eksperimentinius kontrolinius tyrimus, pagal kurių išvadas galima teigti, kad ryžių raudonųjų mielių išskiriamas monakolinas K, vartojant šios medžiagos apie 10mg per parą, daro teigiamą įtaką mažinant mažo tankio lipoproteinų kiekį esant hiprecholesterolemijai. Taigi, remiantis pateiktais duomenimis, galima daryti išvadą, kad yra teigiamas ryšys tarp monakolino K vartojimo ir normalios mažo tankio lipoproteinų koncentracijos palaikymo.

Mokslinė nuomonė apie teiginį, kad sojų izoflavonai apsaugo DNR, baltymus ir lipidus nuo oksidacinio streso, palaiko normalią kraujo cholesterolio koncentraciją, sumažina vazomotorinius simptomus menopauzės metu, palaiko normalų odos tonusą, skatina plaukų augimą, gerina kardiovaskulinės sistemos būklę, padeda išgydyti prostatos ir viršutinių kvėpavimo takų vėžį.
Jokios atliktos studijos nepatvirtino fakto, kad yra teigiamas ryšys tarp sojų izoflavonų ir DNR, baltymų ir lipidų apsaugos nuo oksidacinio streso. Išanalizavus atliktus tyrimus taip pat nustatyta, kad nėra teigiamo ryšio tarp sojų izoflavonų vartojimo ir sumažėjusio cholesterolio kiekio kraujyje, taip pat nepakanka pateiktų įrodimų, kad būtų galima pagrįsti teiginį, kad sojos izoflavonai sumažina vazomotorinius reiškinius susijusius su menopauze. Mokslinė grupė nerado ryšio tarp odos tonuso ir odos sveikatos, todėl teiginys, kad sojų izoflavonai pagerina odos tonusą, negali būti siejami su pagerėjusia odos sveikata. Nerasta įrodymų, kad sojų izoflavonai gali turėti teigiamos įtakos ir plaukų augimui. Bandant išsisaiškinti izoflavonų įtaką kardiovaskulinei sveikatai, padaryta išvada, kad terminai: ,,kardiovaskulinė sveikata“, ,,prostatos vėžys“, ,,krūties vėžys“, ,,viršutinių kvėpavimo takų vėžys“  yra nekonkretūs ir todėl negalima įrodyti konkrečios medžiagos poveikio sveikatai.

Mokslinė nuomonė apie teiginį, kad natrio ir kalio druskos padeda palaikyti rūgščių / bazių balansą ir taip reguliuoja kaulų tankumą.
Nebuvo rasta mokslinių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti šią nuomonę.

Mokslinė nuomonė apie kreatino teigiamą poveikį fizinei veiklai atliekant trumpas didelio intensyvumo treniruotes.
Teigiama, kad kreatinas tokių treniruočių metu padidina ištvermę ir pajėgumą. Ekspertų grupė nustatė, kad yra teigiamas ryšys tarp kreatino vartojimo ir treniruočių intensyvumo padidėjimo. Siekiant gauti nurodytą teigiamą poveikį, tikslinė grupė (suaugę žmonės, atliekantys intensyvias treniruotes) turėtų suvartoti apie 3 g kreatino kasdien. Tačiau ekspertų grupė, pagal gautus duomenis padarė išvadą, kad nėra teigiamo ryšio tarp kreatino vartojimo ir ištvermės padidėjimo atliekant pratimus.

Mokslinė nuomonė apie citrinų rūgšties natrio ir kalio druskų vartojimo įtaką gerai kaulų būklei.
Darydama išvadas mokslinė grupė rėmėsi tyrimo, kurio metu buvo stebimos moterys, esančios menopauzėje ir vartojančios kalio citratą, duomenimis, tačiau nebuvo nustatyta, kad kalio citrato vartojimas daro įtaką kaulų mineraliniam tankiui. Todėl ekspertų grupė padarė išvadą, kad nėra teigiamo ryšio tarp citrinos rūgšties ir natrio bei kalio druskų vartojimo ir teigiamos įtakos kaulų būklei.

Mokslinės grupės išvada apie silicio apsaugą nuo aliuminio kaupimosi smegenyse, teigiamą poveikį kardiovaskulinei sistemai ir teigiamą poveikį suformuojant apsaugą skrandžio gleivinei, neutralizuojant skrandžio rūgštis, normaliai kolageno ir jungiamojo audinio formacijai, sveikiems kaulams ir sąnariams, gražiai odos išvaizdai ir odos elastingumui, plaukų ir nagų augimui.

Nebuvo rasta įrodymų, kad silicis apsaugo nuo aliuminio kaupimosi smegenyse ir daro teigiamą įtaką psichinei sveikatai. Teiginys, jog silicis daro teigiamą poveikį kardiovaskulinei sistemai, yra per platus ir nekonkretus, kad būtų galima jį patvirtinti. Siekiant patvirtinti teiginį, kad silicis padeda apsaugoti skrandžio gleivinę, nebuvo rasta jokių tai įrodančių faktų. Taip pat nebuvo nustatyta ir teigiamo ryšio tarp silicio vartojimo ir padidėjusios skrandžio rūgščių neutralizacijos bei teigiamo poveikio kolageno ir jungiamojo audinio formavimuisi, taigi negali būti patvirtintas ir teigiamas poveikis sąnariams, kaulams,  odai ir plaukams.

Ekspertų grupės išvada dėl teiginio, kad Lactobacillus rhamnosus kartu su Lactobacillus reuteri apsaugo nuo vaginalinių patogenų, kadangi padidėja laktobakterijų ir sumažėja patogeninių bakterijų ir / ar grybelių.
Siekiant patvirtinti teiginį, kad Lactobacillus rhamnosus kartu su Lactobacillus reuteri apsaugo nuo vaginalinių patogenų, kadangi padidėja laktobakterijų ir sumažėja patogeninių bakterijų ir / ar grybelių kiekis, nebuvo rasta jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.

Ekspertų grupės išvados siekiant išsiaiškinti, ar astaksantinas padeda apsaugoti odą nuo UV spindulių neigiamo žalingo poveikio bei padeda apsisaugoti nuo Helicobacter pylori, jo reikšmę normaliai spermatogenezei bei normaliai raumenų ir imuninės sistemos veiklai.
Jokios atliktos studijos nepatvirtino teiginio, kad astaksantinai apsaugo odą nuo pavojingo UV spindulių poveikio. Taip pat nerasta teigiamo ryšio tarp astaksantino poveikio ir Helicobacter pylori infekcijos naikinimo bei astaksantino poveikio normaliai spermatogenezei. Kadangi teiginiai ,,normali imuninės sistemos“ ir ,,normali raumenų veikla“ yra nekonkretūs, nebuvo nustatyta jų priklausomybė nuo astaksantino.

Nuomonė dėl becukrės kramtomosios gumos su ksilitoliu ir rūgštis neutralizuojančia medžiaga poveikio dantų mineralizacijai, dantų apnašų sumažinimui ir patogeninių mikroorganizmų vidurinėje ausyje sunaikinimui.
Teigiamas becukrės kramtomosios gumos poveikis naikinant dantų apnašas ir palaikant dantų mineralizaciją jau buvo nustatytas anksčiau, mokslinė grupė padarė išvadas, kad tas pats poveikis yra taikomas ir becukrei kramtomajai gumai su ksilitoliu. Jau anksčiau buvo patvirtintas teiginys, kad becukrė kramtomoji guma padeda sumažinti dantų apnašų kiekį. Tačiau nerasta tai pagrindžiančių faktų. Mokslinė grupė taip pat padarė išvadą, kad pateiktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima teigti, kad becukrės kramtomosios gumos su ksilitoliu vartojimas naikina patogeninius mikroorganizmus (pvz., Streptococcus pneumoniae) vidurinėje ausyje.

Išvados dėl avižų ir miežių grūdų skaidulų vartojimo ir padidėjusio išmatų tūrio.
Ekspertų grupė padarė išvadą kad grūdų sėklų skaidulų teigiamas poveikis didinant išmatų tūrį jau seniai žinomas, poveikio mechanizmas taip pat jau yra nustatytas, todėl manoma, kad avižų ir miežių grūdų skaidulų poveikis yra toks pat.

BFL

Pastaruoju metu padaugėjo klausimų dėl sugrįžusiųjų iš užsienio į Lietuvą privalomojo sveikatos draudimo. Regis, elementaru – jei deklaravote išvykimą, nesate laikomas Lietuvos gyventoju.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymą privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami tik Lietuvoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai reiškia, kad prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su asmens gyvenamąja vieta. Tad negyvenančių Lietuvoje žmonių neturėtų stebinti tas faktas, kad jų pavardžių nerandama draudžiamųjų sąrašuose. Valstybinės ligonių kasos (VLK) tvarkomas Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras duomenis apie asmens gyvenamąją vietą gauna iš Gyventojų registro. Patarimas šiuo atveju vienas: jei deklaravote išvykimą – deklaruokite ir atvykimą.

Jei deklaravęs atvykimą asmuo turi teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis (vaikai, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, asmenys, turintys būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti, neįgalieji ir kiti, – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos), šio asmens draudimas įsigalios nuo deklaravimo gyvenamosios vietos Lietuvoje dienos. Paskubėti deklaruoti gyvenamąją vietą reikia ir savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo įmokas – jiems galioja ta pati taisyklė: į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą jie įtraukiami tik nuo nuolatinio Lietuvos gyventojo statuso įgijimo dienos (Lietuvos piliečiams – nuo gyvenamosios vietos deklaravimo dienos, užsieniečiams – nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje arba sprendimo dėl teisės gyventi pripažinimo įsigaliojimo dienos).

Atkreipiame asmenų, turinčių teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis, dėmesį: tam tikrais atvejais būtina šią teisę patvirtinančius dokumentus pateikti teritorinei ligonių kasai. Sakysim, jei laukiatės kūdikio ir niekur nedirbate, neverta nerimauti, ar jums bus suteiktos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos – tereikia teritorinei ligonių kasai pateikti asmens tapatybės ir nėštumą patvirtinančius dokumentus. Nėštumo laikotarpiu, t. y. 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančios moterys draudžiamos valstybės lėšomis. Valstybės lėšomis draudžiamas ir vienas iš tėvų ar įtėvių, auginantis vaiką iki 8 metų. Jeigu šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tad šiuo atveju tas iš tėvų, kuris neturi kitokio sveikatos draudimo ir norėtų būti draudžiamas valstybės lėšomis, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą su savo tapatybės dokumentais ir vaiko gimimo liudijimu. Pateikti draustumo valstybės lėšomis statusą patvirtinančius dokumentus teritorinėms ligonių kasoms taip pat turėtų slaugantieji neįgaliuosius, šalpos kompensacijų ir socialinių pašalpų gavėjai, nedirbantys ir neturintys pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos.

Savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo įmokas svarbu nepamiršti, kad įmoką už atitinkamą mėnesį būtina sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Jei kurį laiką dirbote kitoje Europos Sąjungos šalyje ir toje šalyje buvote apdraustas valstybiniu sveikatos draudimu, būtina atsivežti tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą E 104 formos pažymą ir pristatyti šį dokumentą į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą. E 104 formos pažymoje turi būti nurodyta, kad pastaruosius 3 mėnesius buvote apdraustas sveikatos draudimu pažymą išdavusioje ES šalyje. Tad kitoje Europos Sąjungos šalyje įgytas sveikatos draudimo stažas būtų įskaitytas Lietuvoje ir nereikėtų laukti 3 mėnesių, kol įsigalios privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje. Tereikėtų toliau kiekvieną mėnesį tvarkingai sumokėti nustatytą šio draudimo įmoką.

Primename, kad deklaruoti gyvenamąją vietą galima internetu (galintiems saugiai prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų www.epaslaugos.lt – viešųjų e. paslaugų sistemos) arba seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvenate. Pabrėžiame, kad Sveikatos draudimo įstatymas įtvirtina prievolę visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams mokėti privalomojo draudimo įmokas.

Jei kiltų neaiškumų dėl privalomojo sveikatos draudimo statuso, patariame nedelsiant kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą.

– visuomenės sveikatos gerinimas, skatinant tolygų aukštos kokybės pirminės sveikatos priežiūros paslaugų paskirstymą) pagrindinis dviejų dalių tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti poreikius bei galimybes, skatinant bendradarbiavimą su atskirtais visuomenės sveikatos ir asmens sveikatos sektoriais pirminės sveikatos priežiūros grandyje.

„Visame pasaulyje sveikatos sistemos kūrėjai ieško optimalių būdų kaip geriau galėtų bendradarbiauti pirminės sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos sektoriai, nes daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, jie veikia atskirai Taigi, pagrindinis priemonės uždavinys – sukurti ir išbandyti bendradarbiavimo modelį bei nušviesti, kaip šie, vienas kitą papildantys partneriai galėtų produktyviai dirbti kartu“, – apie projekto svarbą kalbėjo dr. Romualdas Gurevičius, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas, – „Tad pagrindinis „ImPrim“ projekto tikslas – pagerinti sveikatos sistemų efektyvumą, sveikatos problemų, susijusių su socialiniais veiksniais, valdymą bei skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą tarp asmens sveikatos įstaigų“.

Visuomenės sveikatos (VS) specialistai turi suprasti, kad pirminė pagalba turi lemiamą svarbą sveikatos gerinimui, o pirminės grandies specialistams – suvokti, kuo pirminė sveikatos priežiūra prisideda prie jų aptarnaujamos populiacijos sveikatos ir sveikatos priežiūros pagerinimo.

Tačiau, ar pirminės sveikatos priežiūros gydytojai supranta jų atliekamo darbo poveikį populiacijos sveikatai, ir apskritai, kas tai yra?

Pasak dr. R. Gurevičiaus, atsiradus gyventojų sveikatos sutrikimams pirmoji „fronto linija“, kur jie kreipiasi, yra šeimos gydytojai. Jie daugiausiai žino apie savo paciento sveikatos būklę ir jos istoriją.

„Žinoma, šeimos gydytojai yra užimti gydomąja veikla ir dažnas jų pristinga laiko pirminei profilaktikai, sveikatinimo veiklai. Retas kuris šeimos gydytojas stebi aptarnaujamos gyventojų grupės sveikatos rodiklius, tokius kaip sergamumą, ligotumą, apsilankymų dažnį, bei lygina juos su kitų šeimos gydytojų aptarnaujamų gyventojų analogiškais parametrais“, – komentavo situaciją dr. R. Gurevičius, – „Esant tokiai padėčiai, galėtų padėti visuomenės sveikatos specialistai, kurių misija yra sveikatos apsauga, taikant prevencines priemones, analizuojant gydymo išeitis. Deja, įstatymiškai šie du sektoriai yra atskirti“.

Siekiant spręsti tarpsektorinio bendradarbiavimo problemas, įgyvendinama viena iš sudėtinių „ImPrim“ projekto priemonių „Sveikatos sinergija“ („Health synergy“), kurios tikslas - skatinti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros sektorių bendradarbiavimą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, išsiaiškinti struktūras ir procesus, būtinus sukurti sėkmingą visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros sektorių bendradarbiavimo modelį.

„Tikimasi, kad įgyvendinus šį bendradarbiavimą, naudą gaus ir atskiri pacientai, ir visa aptarnaujama gyventojų grupė: pagerės profilaktiniai patikrinimai, imunizacija, lėtinių ligų išeitys, sumažės hospitalizacija. Tai palies ir sveikatos priežiūros sistemą: pagerės sveikatos priežiūros prieinamumas, paslaugų kokybė, efektyvumas, didesnis dėmesys prevencijai ir švietimui. Taip pat sustiprės sveikatos specialistų partnerystė su bendruomene bei tarp pačių darbuotojų, pagerės vienas kito vaidmenų supratimas, visuomenės sveikatos žinios ir pan.“, – kalbėjo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas dr. Romualdas Gurevičius.

Šiuo metu pradedamas specialus dviejų dalių tyrimas, panaudojant specialias kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodologijas. Š.m. liepos 5 – 15 dienomis bus pradedamas kokybinis tikslinių grupių tyrimas. Čia bus kviečiami diskutuoti bei išsakyti savo nuomonę šeimos gydytojai, biurų visuomenės sveikatos specialistai ir pirminės asmens sveikatos priežiūros centrų administracija. Po kokybinio tyrimo bus pradėtas kiekybinis tyrimas – apklausa telefonu. Siekiama apklausti 100 ekspertų ir 500 gyventojų. Šių dviejų, vienas kitą papildančių tyrimų tikslas – išsiaiškinti poreikius ir galimybes kokybiškai atlikti profilaktines priemones bei galimybes bendradarbiauti su atskirtais visuomenės sveikatos ir asmens sveikatos sektoriais pirminės sveikatos priežiūros grandyje.

Reprezentatyvūs tyrimo rezultatai, bus gauti š.m. rugpjūčio 31 d. Remiantis jais bus parengta programa ir organizuojami mokymai „Sveikatos sinergijos“ tema.

„ImPrim“ projekte tiesiogiai dalyvauja 13 partnerių (institucijų) iš šešių šalių (Švedijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Lietuvos). Pagrindinis projekto partneris – Švedijos Blekinge kompetencijų centras (Blekinge Centre of Competence, Blekinge County Council).

Vienos iš projektų priemonės „Sveikatos sinergijos“ vykdytojai, siekdami geresnių rezultatų, konsultuojasi su McMaster universiteto Kanadoje specialistais, kurie jau keletą metų tyrinėja pirminės grandies ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimo ypatumus ir galimybes. Įgyvendinti projektą savanoriškai padeda Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės.

BFL

Kol neskauda, į gydytojus nesikreipiame ir ligos neieškome – matyt, tai būdinga daugeliui mūsų. Bet kodėl nepasinaudojus galimybe nemokamai pasitikrinti? Juk iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansuojamos prevencinės programos leidžia išvengti rimtos ligos arba ją nustatyti laiku, kol dar galima veiksmingai gydyti.

Štai nuo birželio vidurio tapo paprasčiau pasinaudoti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos paslaugomis. „Sveikatos apsaugos ministro įsakymu šeimos gydytojų kompetencijai priskirta daugiau tyrimų, taip pat šie gydytojai patys seks didesnės rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis pacientus. Į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius, kur teikiama daugiau ir sudėtingesnių paslaugų, bus siunčiami tik tie pacientai, kurių susirgimo minėtomis ligomis tikimybė yra didžiausia“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė.

Dėl širdies ir kraujagyslių ligų nemokamai tikrinami (šias paslauga apmoka ligonių kasos) apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Apie galimybę pasitikrinti dėl šių ligų turi informuoti šeimos gydytojas. Pagal programą poliklinikose atliekami tyrimai (nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir. kt.), leidžiantys išsiaiškinti, ar nėra pavojaus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Nuo šių metų birželio vidurio šeimos gydytojai papildomai atliks gliukozės tolerancijos mėginį, o gliukozės tyrimą atliks tikslesniu būdu, t. y. bus tiriamas ne kapiliarinis, bet venos kraujas. Esant reikalui šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti išsamesnių tyrimų į specializuotus širdies ligų prevencijos padalinius.

Be šitos, Lietuvoje įgyvendinamos dar kelios ligų prevencijos programos, kurių tyrimams skiriama nemažai lėšų iš PSDF biudžeto. Jau kelinti metai vykdomos gimdos kaklelio vėžio (skirta moterims nuo 25 iki 60 metų), krūties vėžio (moterims nuo 50 iki 69 metų), prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos (vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu) prevencijos programos, taip pat – storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų. Pastaroji programa įgyvendinama Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Dėl visų šių prevencinių tyrimų pirmiausia reikia kreiptis, tartis su šeimos gydytoju, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nuodugniau supažindins su prevencinėmis programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.

O kad vaikams neskaudėtų dantukų, jų veidukus dažniau puoštų graži šypsena, nenukentėtų tėvelių piniginė ir šiemet tęsiama Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis prevencinė programa. Pagal ją numatytas paslaugas nuo 6 iki 14 metų vaikams nemokamai teikia sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusios poliklinikos, šeimos medicinos centrai, kuriuose dirba gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.

Taigi net jei jaučiatės gerai, visada neprošal pasitikrinti savo sveikatą, nes bene geriausias vaistas nuo ligų – jų prevencija. Vasara bei atostogos – labai tinkamas metas tuo pasirūpinti. „Paskatinti pasyvesniuosius tikrintis gali ir turėtų ne tik gydytojai, šių programų organizatoriai, bet ir šeimos nariai, taip pat – žiniasklaida“, – akcentuoja VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja D. Berūkštienė.

Valstybinė ligonių kasa
prie Sveikatos apsaugos ministerijos

"Veido" archyvas

Pacientų sveikatos duomenys ateityje bus tvarkomi elektroniniu būdu.

Seimas antradienį 62 balsais už, 5 prieš, 21 susilaikius priėmė Sveikatos įstatymo pataisą, kuria įtvirtinta elektroninė sveikatos sistema.

Įstatymas įsigalios nuo rugpjūčio, Vyriausybė įpareigota iki to laiko patvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Prieš įstatymą pasisakę parlamentarai kėlė abejones, ar elektroniniu būdu tvarkant paciento sveikatos duomenis jais nebus galima pasinaudoti piktam, paviešinti. Už balsuoti raginę parlamentarai argumentavo, kad elektroniniu būdu sveikatos duomenys bus tvarkomi efektyviau, tai užtikrins sveikatos priežiūros tęstinumą.

Dar neįdiegta elektroninės sveikatos sistema buvo sukėlusi abejonių dėl jos diegimo skaidrumo. Seimo Sveikatos reikalų komitetas dėl projekto dar 2007 metais kreipėsi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą bei Generalinę prokuratūrą, tačiau šios institucijos atsakė pagrindo aiškintis projekto įgyvendinimo skaidrumą neturinčios.

“Generalinė prokuratūra pranešė, kad nepradės ikiteisminio tyrimo, nes nepadarytos veikos, kurios turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pobūdžio”, – sakė parlamentaras.

Iš viso sistemai diegti visiems etapams buvo numatyta per 100 mln. litų biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšų.

"Veido" archyvas

2011 m. gegužės 22 d. 12.00 val. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykloje (Vytauto g. 87, Trakai) įvyks pirmojo Lietuvoje sveikatos žinių vertinimo konkurso finalas.

Konkurso finalininkus planuoja aplankyti ir jiems sekmės palinkėti LR Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas.

Konkurso „Reikia išmokti sveikam išlikti“ (Vydūnas) finale dalyvaus dešimt geriausiai į pirmojo etapo klausimus atsakiusiųjų dalyvių: 3 dalyviai iš Vilniaus, 2 dalyviai iš Kauno, 2 dalyviai iš Panevėžio, 2 dalyviai iš Trakų rajono ir 1 dalyvis iš Radviliškio. Konkurso pirmame etape iš viso dalyvavo 191 asmenys. Vyriausiam finalininkui 75 metai, tai pedagogas –pensininkas iš Trakų, jauniausiam – 21 metai, tai studentas iš Kauno.

Finalo dalyviams reikės atlikti antrojo lygio sveikatos žinių testą ir pirmosios pagalbos teikimo praktinę užduotį. Praktinė užduotis bus modeliuojama pagal įvairių nelaimingų atsitikimų situacijas, pvz., suteikti pirmąją pagalbą žmogui užspringus, susižeidus, skendus ir t. t.

Nugalėtojų laukia vertingi konkurso rėmėjų prizai.

Žiniasklaidos atstovus, finalininkų šeimų narius ir visuomenę maloniai kviečiame atvykti į konkurso finalą.

BFL

2011 m. gegužės 23 d. 11 val. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuru Marijampolės savivaldybėje (J. Basanavičiaus a. 1, Marijampolė) organizuoja seminarą–diskusiją „Sveikatą stiprinančių mokyklų plėtra Lietuvoje“, skirtą Marijampolės regionui.

„Sveikatą stiprinančių mokyklų plėtra Lietuvoje“ seminaro – diskusijos programa

Seminaro–diskusijos tikslas–supažindinti Marijampolės regiono visuomenės sveikatos biurus su sveikatą stiprinančių mokyklų koncepcija ir pasidalinti gerąja sveikatą stiprinančių mokyklų patirtimi bei aptarti bendradarbiavimo būdus, inicijuojant sveikatą stiprinančių mokyklų plėtrą vietos lygmeniu.

„Sveikatą stiprinančių mokyklų plėtra Lietuvoje“ seminare–diskusijoje kviečiame dalyvauti visuomenės sveikatos biurų vadovus, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistus, ugdymo įstaigose dirbančius sveikatos priežiūros specialistus, pedagogus, sveikatą stiprinančių mokyklų koordinatorius, savivaldybės specialistus, atsakingus už vaikų sveikatos stiprinimo klausimus.

BFL

Šiemet sveikatingumo mankštas Vilniuje ves 8 sertifikuoti instruktoriai iš Kinijos, Anglijos ir Lietuvos. Treniruotės vyks kasdien, nuo pirmadienio iki sekmadienio, rytais ir vakarais.

Mankštos prie Baltojo tilto darbo dienomis vyks nuo 6.30 iki 8.30 val., savaitgaliais nuo 8 iki 10 val. Jas ves kinas Vangas Sinas (Wang Xiyin).

Skvere prie Profesinių sąjungų kultūros rūmų mankštos vyks pirmadienio vakarą 18.30-20.30 val. ir antradieniais-penktadieniais 6.30-8.30 val. Savaitgalį mankštos prasidės 8 val., o baigsis 10 val. Mankštas ves instruktoriai Alvydas Makselis ir Jevgenijus Piulskis.

Sportuoti bus galima ir Vingio parke, už estrados. Čia antradienį ir trečiadienį, nuo 18.30 iki 20.30 val., mankštas ves instruktorius Jevgenijus Trindiukas.

Sereikiškių parke, prie vaikų žaidimo aikštelės, darbo dienomis mankštos vyks 7.30 val.-9.30 val., o savaitgaliais – 8-10 val. Jas ves tas pats instruktorius, kaip ir Vingio parke, J. Trindiukas.

Instruktorius Gintaras Jonas Švenčionis ves mankštas prie VRM rūmų, prie Neries upės, antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais 18-20 val. ir Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos stadione – savaitgaliais, 8-10 val.

Skvere tarp Neries upės ir Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos darbo dienomis 7-9 val. mankštas ves instruktoriai iš Anglijos Robertas ir Simona Honibolai (Robert, Simona Honiball). O antradieniais ir ketvirtadieniais 19-21 val. ten bus galima sportuoti su Maksimu Chaliapinu.

Su šiuo instruktoriumi bus galima sportuoti ir Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos sporto aikštelėje, šeštadieniais, sekmadieniais 9.00-11.00 val.

Sveikatingumo mankštos Vilniuje kasmet tampa populiaresnės ir gausiau lankomos. Per metus jose apsilanko iki 13 tūkstančių žmonių.

Praėjusiais metais sveikatingumo mankštose lankėsi beveik 9 tūkstančiai vilniečių. Vidutinis sportavusiųjų amžius buvo 45-50 metų, dauguma jų – moterys. Labiausiai lankomos sveikatingumo mankštų vietos buvo prie Baltojo tilto, Lazdynų vidurinės mokyklos stadionas ir Vingio parkas.

"Veido" archyvas

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ atlikto tyrimo duomenimis, 46 proc. europiečių beveik ketvirtadalį darbo laiko praleidžia kūną varginančioje arba skausmingoje padėtyje ir dėl to jiems kyla ilgalaikių sveikatos sutrikimų pavojus. Šiuo metu pasaulyje pastebima tendencija, kad darbdaviai pradeda atsižvelgti į patogios darbo vietos ir sveikatos sąsajas, o baldų gamintojai siūlo vis daugiau ergonomiškų (patogių kūnui) baldų. Skandinavijoje ši tendencija vyrauja jau ne vieną dešimtmetį – darbdaviai čia yra linkę daug investuoti į ergonomiškas darbo vietas tam, kad padidėtų darbo našumas.

„Tūkstantmečius žmogaus kūnas vystėsi jam aktyviai judant, tačiau jau nuo praeito amžiaus pabaigos didžiąją dienos dalį praleidžiame sėdėdami. Tad nėra ko stebėtis, jog tokie gyvenimo būdo pokyčiai kelia grėsmę sveikatai bei gyvenimo kokybei“, – teigia švediškų kintamo aukščio sistemų biurui ir namams „ERGO Drive“ atstovas Lietuvoje, bendrovės „Statga“ rinkodaros vadovas Darius Urlakis. Pasak jo, mūsų šiaurės kaimynai tai suprato vieni pirmųjų ir dabar net 70 proc. Skandinavijos darbdavių perka biurams reguliuojamo aukščio stalus, kurie leidžia keisti sėdėjimą su stovėjimu: „Taip nuolat palaikomas fizinis organizmo aktyvumas ir mažinama nugaros skausmų atsiradimo rizika, auga darbuotojų darbingumas, pasitenkinimas darbu, gerėja savijauta, koncentracija – visa tai naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, – pabrėžia D. Urlakis.

Mokslininkai nustatė, kad sėdimos ir stovimos pozicijų keitimas padeda išvengti nutukimo, saugo kaklo, pečių bei nugaros sritis nuo papildomos apkrovos, stiprina kojų raumenis, gerina koordinaciją, mažina kraujo krešulių susidarymo tikimybę bei širdies ligų riziką, leidžia giliau kvėpuoti ir gauti produktyviai smegenų veiklai būtino deguonies.

"Veido" archyvas

Tuo metu nuolatinis sėdėjimas ne tik vargina organizmą bei mažina žmogaus produktyvumą, bet ir skatina nutukimą, nugaros skausmus, yra susijęs su diabetu, padidėjusia širdies ligų bei vėžinių susirgimų rizika. Sėdimo darbo grėsmes žmogaus organizmui atspindi ir 2010 m. Amerikos vėžio asociacijos atliktas tyrimas. Šio tyrimo metu, kuriame dalyvavo 53 tūkst. vyrų ir 70 tūkst. moterų, buvo nustatyta, kad nuolatinis sėdėjimas smarkiai padidina mirtingumo riziką ir gali būti toks pat kenksmingas žmogaus organizmui kaip ir pasyvus rūkymas. Mat sėdint labai sulėtėja organizmo medžiagų apykaita ir padarytos žalos negali kompensuoti nė kasdien praleidžiama valanda sporto klube.

1999 m. įkurta bendrovė „Statga“ priklauso švedų įmonių grupei „ROL Group“, turinčiai daugiau nei 30 m. ergonomiškų daugiafunkcių stalų stovų, pristatomų „ERGO Drive“ prekės ženklu, kūrimo ir gamybos patirtį. „Statga“ gamina ergonominėmis savybėmis išsiskiriančius biuro baldų komponentus, prekybinę įrangą bei teikia metalo apdirbimo paslaugas grupės įmonėms ir išorės klientams.

BFL

Vilniečių porai diagnozuota pastaruoju metu Lietuvoje retai registruojama užkrečiamoji liga – paratifas. Kaip Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešė Vilniaus visuomenės sveikatos centras, šių metų kovo 2–30 dienomis sutuoktinių pora keliavo po Indiją, kur, tikėtina, užsikrėtė paratifu A. Kelionės metu vilniečiai gyveno viešbutyje, namelyje prie Indijos vandenyno, maitinosi įvairiose vietose, gėrė fasuotą vandenį, tačiau dantų valymui naudojo vietinių vandentiekių vandenį, maudėsi vandenyne.

Pirmuosius ligos požymius ligoniai pajuto jau po kelių dienų sugrįžę namo, tačiau į ligoninę atsigulė tik balandžio 14 d. ir čia laboratoriniais tyrimais jiems buvo patvirtinta ligos diagnozė.

Vidurių šiltinė ir paratifas – yra ūmios infekcinės ligos, kurias sukelia Salmonella Typhi ir Paratyphi bakterijos. Šių ligų požymiai yra panašūs (karščiavimas, galvos, pilvo, raumenų skausmai, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, apetito stoka, odos išbėrimas), tačiau paratifo klinikiniai požymiai būna ne taip išreikšti. Slaptasis ligos laikotarpis gali užtrukti nuo 6 iki 30 dienų ir jis priklauso nuo suvalgytų bakterijų kiekio. Negydant, vidurių šiltinė gali komplikuotis žarnų prakiurimu.

Vidurių šiltinės ir paratifų infekcijos šaltinis yra žmogus. Paprastai šiomis infekcijomis užsikrečiama per maistą ar vandenį, užterštą sergančiųjų asmenų ar lėtinių bakterijų nešiotojų išmatomis.

Paplitimas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje užregistruojama apie 22 milijonai vidurių šiltinės ir apie 6 milijonai paratifų atvejų. Vidutiniškai kasmet apie 200 tūkstančių miršta nuo vidurių šiltinės. Dažniau šios infekcijos paplitusios šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje.

Per paskutinius dešimt metų (2002–2010 m.) Lietuvoje užregistruoti 4 vietiniai paratifų atvejai – po vieną atvejį 2008 ir 2009 metais ir 2 atvejai 2006 metais. Per tą patį laikotarpį mūsų šalyje buvo užregistruoti 29 vidurių šiltinės atvejai.

Rizika keliautojams
Didžiausia rizika užsikrėsti vidurių šiltine ar paratifais yra keliaujantiems į Pietų Azijos šalis. Tačiau užsikrėtimo rizika galima ir Rytų Azijos, Artimųjų Rytų, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse. Pažymėtina, kad Pietų Azijos šalyse yra didžiausia tikimybė užsikrėsti dauginiam antimikrobiniam atsparumui pasižyminčiomis sukėlėjų padermėmis. Užsikrėtimo ir susirgimo rizika priklauso nuo praleisto endeminėje teritorijoje laiko.

Todėl keliaujantiems į endemines teritorijas rekomenduojama pasiskiepyti nuo vidurių šiltinės. Kadangi vakcina pilnai neapsaugo nuo susirgimo, būtina laikytis kitų atsargumo priemonių:
• Nuolat kruopščiai plauti rankas su muilu prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu.
• Gerti fasuotą geriamąjį vandenį, nepirkti ir nevartoti maisto iš gatvės prekeivių.
• Jei nesate tikri, kad vanduo saugus, patartina jį vartoti virintą.
• Kruopščiai plauti, valyti vaisius, daržoves, vartojamus

• Atsiradus vidurių šiltinei būdingų negalavimų, ypatingai užtrukus karščiavimui, kuo skubiau kreiptis į gydytoją

"Veido" archyvas

Vaistams atsparios bakterijos iš gyvulių randa kelią ir į žmones. Vienas iš jų – higienos normų nesilaikymas tvarkant žalią mėsą

Vaistams atsparių infekcijų plitimą skatina ir gyventojų piktnaudžiavimas antibiotikais, ir antibiotikų naudojimas gyvulių gydymui ar ligų prevencijai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kasmet vien Europos Sąjungoje per 25 tūkst. žmonių miršta nuo antibiotikams atsparių bakterinių infekcijų – dauguma jų žmonės užsikrečia ligoninėse. Tokių infekcijų plitimo priežastis yra nesaikingas ir netinkamas antibiotikų vartojimas tiek žmonių, tiek gyvulių gydymui, tiek ligų profilaktikai.

Daugiau nei 50 metų mikrobiologai perspėdavo dėl antibiotikų naudojimo pašaruose, siekiant stimuliuoti gyvulių augimą. JAV iki šiol į šį perspėjimą nesureagavo, o visoje Europos Sąjungoje nuo 2006 m. pašarai su antibiotikais uždrausti – dabar ES, taip pat ir Lietuvoje, antibiotikus galima naudoti tik gyvulių gydymui ir ligų profilaktikai.
Vis dėlto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Modestas Ružauskas įsitikinęs, kad profilaktika šiuo metu yra vienas iš atsparių bakterijų plitimo veiksnių, nes kartais tuo piktnaudžiaujama.

“Jei fermoje prasidėjusi labai pavojinga liga, profilaktiškai negydant gyvulių antibiotikais, visa ferma gali išgaišti. Bet kartais profilaktiniu gydymu piktnaudžiaujama. Farmacijos kompanijos, kurios suinteresuotos parduoti daugiau antibiotikų, parengia schemas, kaip apsaugoti gyvulius nuo ligų: jokios ligos fermoje dar nėra, bet jau rekomenduojama nuo mažens gyvūnams skirti antibiotikų, kad vėliau jie nesusirgtų. Šitas atvejis pavojingiausias, nes sunaudojami dideli kiekiai antibiotikų, be to, vaistų gyvuliams duodama nuo pat mažens”, – atskleidžia M.Ružauskas.

Dar viena paplitusi praktika, kai antibiotikai naudojami ne pagal instrukciją ir ne tai ligai, kuriai sukurtas ir ištirtas vaistas, gydyti.

Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas tikina, kad kontrolė Lietuvoje pakankamai griežta – receptinių veterinarinių vaistų ūkininkai gali įsigyti tik su receptais, o didmenininkai, veterinarijos klinikos privalo vesti vaistų apskaitą. 2010 m. iš viso atlikti 5263 patikrinimai veterinarinėse farmacijos įmonėse ir vaistus naudojančiuose ūkiuose – 20 proc. jų rasta įvairių pažeidimų.

Kita kontrolės dalis – kenksmingų antibiotikų likučių kontrolė piene, mėsoje, kiaušiniuose, meduje, žuvyse. “Ištyrėme 3,5 tūkst. mėginių, ir tokių, kuriuose viršijama antibiotikų norma, radome 0,5 proc.”, – informuoja V.Paulauskas.

Vis dėlto VMVT direktoriaus pavaduotojas sutinka, kad problemų pasitaiko. “Tos problemos – nelegali vaistų prekyba. Pasitaiko, kad ūkininkas pats nusiperka vaistų ir naudoja nesikonsultavęs su profesionalais. Nelegaliai vežti vaistus iš kitų šalių taip pat gana populiaru. Būna atvejų, kai pasienyje sustabdomas mikroautobusiukas, prikrautas įvairiausių vaistų, – tiek žmonėms gydyti, tiek veterinarijos tikslams”, – tvirtina V.Paulauskas.

Specialistas prisimena atvejį, kai pernai vieno smulkiojo ūkininko į skerdyklą pristatytos kiaulės raumens mėginyje rasta visa puokštė antibiotikų. Be to, 2010 m. sunaikinta per 500 tonų pieno, kuriame viršyta leidžiama antibiotikų norma.

2007–2009 m. Veterinarijos akademijos Veterinarijos instituto mokslininkai, tarp jų ir M.Ružauskas, pirmą kartą Lietuvoje plačiai tyrė fermų gyvulių – kiaulių, karvių, vištų nešiojamų bakterijų atsparumą antibiotikams. “Nustatėme, kad žmonių vartojamiems antibiotikams atsparių bakterijų paplitimas Lietuvoje gana didelis ir kelia potencialią riziką užsikrėsti”, – konstatuoja M.Ružauskas.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad antibiotikų naudojimo intensyvumas lemia ir bakterijos atsparumo vaistams dažnį. Kuo daugiau ir kuo seniau atrastų medžiagų sunaudojama gyvuliams gydyti, tuo daugiau randama joms atsparių padermių. Be to, kiaulienoje, jautienoje ir paukštienoje rastos bakterijos atsparios skirtingiems antibiotikams, nes šiems gyvuliams gydyti naudojami skirtingi antibiotikai.

Atsparių bakterijų kelias: iš gyvulių – į žmones

Bene griežčiausia tvarka dėl antibiotikų naudojimo gyvulininkystėje galioja Skandinavijos šalyse. Pernai Danijoje ši tvarka dar labiau sugriežtinta ir kiaulių augintojai, duodantys savo gyvuliams daugiau vaistų negu šalies gyvulininkystėje sunaudojamas antibiotikų vidurkis, gali būti nubausti. Imtis tokių priemonių Daniją privertė didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams.

V.Paulauskas tvirtina, kad VMVT taip pat planuoja griežtinti kontrolę ir per artimiausią pusmetį Lietuvos ūkius klasifikuoti pagal riziką – didelę, vidutinę ir mažą. Vienas komponentų vertinant ūkių riziką bus ir antibiotikų naudojimo galimybė per pašarus ir gydymo tikslams.

Mokslo populiarinimo žurnalas “Scientific American” skelbia, kad net ir tinkamas antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje gali netyčia privesti prie vaistams atsparių bakterijų plitimo, o įprotis auginant gyvulius naudoti mažas dozes (augimui stimuliuoti ar prevenciškai) yra nelaimės formulė: toks gydymas aprūpina antibiotikų kiekiu, kurio užtenka kai kurioms, bet ne visoms bakterijoms užmušti.

Paprastai išgyvena tos bakterijos, kurios genetiškai mutavo, kad atsilaikytų prieš antibiotikus. Po to jos gali daugintis pasikeisdamos genais su kitais atspariais mikrobais. Kadangi bakterijų aptinkama visur, atsparios padermės iš gyvulių pamažu randa kelią ir į žmonių organizmą. “Metų metais kaupti daugybės tyrimų duomenys paremia išvadą, kad mažos dozės antibiotikų gyvulių organizme padidina vaistams atsparių mikrobų skaičių tiek gyvūnų, tiek žmonių organizme”, – konstatuojama žurnale.

Nesilaikant higienos normų, vaistams atsparios bakterijos gali plisti ir buityje. “Jei pjaustai žalią mėsą, o paskui karštu vandeniu gerai nenuplovęs lentelės pjaustai ant jos salotas, atsparios bakterijos nuo žalios mėsos gali patekti ant daržovių. Dėl šios priežasties kuriam laikui žmogaus organizme gali kolonizuotis atsparios gyvulių bakterijos ir perduoti atsparumą suteikiančius genus žmogaus organizmo bakterijoms. Tuomet ir jos gali įgauti atsparumą antibiotikams”, – aiškina M.Ružauskas.

Pavojingas bakterijas gali perduoti ir naminiai šuneliai

M.Ružauskas pasakoja, kad Europoje ryškėja naminių gyvūnų keliama problema. “Lietuvoje ji netirta, bet Olandijoje vaistams atsparių bakterijų nešioja katės, šunys. Jie šių bakterijų gali perduoti ir žmogui. Tokių gyvūnų šeimininkai, kadangi jau nebeveikia jokie veterinarijai registruoti antibiotikai, įvairiais kanalais bando gauti žmonėms gydyti skirtų naujausių antibiotikų. Labai svarbu, kad gyvūnams nebūtų duodama tik žmonėms gydyti registruotų antibiotikų. Priešingu atveju gali nebelikti žmonėms padedančių veiklių antibiotikų”, – įspėja M.Ružauskas.

Pasak jo, naujų antibiotikų ištekliai senka, nes pastaruoju metu kuriama labai mažai šių vaistų: tai labai brangiai kainuoja, reikia atlikti daug tyrimų, o bakterijos greitai tampa jiems atsparios.

“Tyrimai rodo, kad problema yra. Su antibiotikais racionaliau turi elgtis ir žmonės, ir gyvulių augintojai, ir veterinarai – naudoti tik tada, kai būtina, ir pagal instrukcijas. Tų klasių antibiotikus, kurie kritiškai svarbūs žmonėms ir gyvūnams, derėtų laikyti kaip rezervinius ir naudoti, kai neveikia kiti antibiotikai”, – apibendrina M.Ružauskas.

Prieš porą metų Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad sugriežtinus antibiotikų pardavimą Lietuvos gyventojų savigyda antibiotikais, palyginti su 2003 m., sumažėjo nuo 22 iki 8 proc. Vis dėlto tai dar gana daug, palyginti su kitomis Europos šalimis. Pavyzdžiui, Švedijoje, Olandijoje šis rodiklis siekia mažiau nei 0,5 proc., Austrijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje – apie 1 proc. Be to, apie pusę gyventojų klydo dėl antibiotikų funkcijos ir nurodė, kad jie naikina virusus. Iš tiesų antibiotikai naikina bakterijas.

PSO, mokslininkai ir gydytojai baiminasi, kad dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo, dėl kurio plinta vaistams atsparios infekcijos, galime sugrįžti į erą iki penicilino išradimo, kai paprasčiausios infekcijos nepasiduoda gydymui, o rutininės operacijos gali tapti pavojingos gyvybei. “Priėjome tokį etapą, kai antibiotikams atsparios bakterijos pasiekė precedento neturintį lygį, o naujų antibiotikų greitai nepasirodys”, – įspėja PSO Europos regiono direktorė Zsuzsanna Jakab.

Šią savaitę Lietuvoje, kaip ir dar 45-iose pasaulio šalyse, minima Homeopatijos savaitė. Ją organizuoja Pasaulio informavimo apie homeopatiją organizacija (WHAO).

Šiemet Homeopatijos savaitės tema – “Homeopatija ir muskuloskeletinės sistemos sveikata”. “Iš tiesų šių metų tema labai aktuali, mat judamojo aparato sistemos ligomis skundžiasi vis daugiau pacientų. Šios bėdos neaplenkia nei jaunų, nei vyresnio amžiaus žmonių. Jei žmogaus judėjimas dėl ligos tampa ribotas, tai atsiliepia visų kitų organizmo sistemų veiklai, – sako gydytoja homeopatė Daiva Jakubonienė. – Kita bėda yra ta, kad judėjimo sutrikimus lydinčius skausmus žmonės įpratę malšinti cheminiais vaistais, deja, turinčiais pašalinį poveikį. Ypač pašalinį poveikį pajunta tie pacientai, kurie cheminius vaistus vartoja ilgai. Homeopatinių vaistų vartojimas šiems žmonėms būtų saugi ir efektyvi alternatyva.”

Visą šią savaitę kaip tik ir bus bandoma priminti apie homeopatinio gydymo metodo pranašumus: ekologiškumą, saugumą, pašalinio poveikio nebuvimą ir holistinį požiūrį į pacientą.

Iki balandžio 16 dienos šalyje bus skaitoma gana daug paskaitų apie homeopatiją (tiek per radiją, tiek poliklinikose, tiek viešose vietose), organizuojamos internetinės konferencijos, dalijami lankstinukai, lengvatinėmis sąlygomis konsultuojami pacientai ir kt. Daugiau informacijos apie šios savaitės renginius galima rasti interneto tinklalapyje www.naturaliterapija.lt.