Savaitraščio Veidas naujienlaiškis

Jei nematote naujienlaiškio arba matote iškraipytai, spauskite čia.

Pristatome Jums savaitinį žurnalo „Veidas“ publikacijų naujienlaiškį. Kiekvieną pirmadienį Jūs gausite pagrindinių mūsų temų anonsus ir nuorodas į svarbiausias veidas.lt savaitės naujienas.

Sekite naujienas ir savaitraščio „Veidas“ publikacijas svetainėje veidas.lt. Nuo šiol visos naujienos pasiekiamos ir svetainės veidas.lt versijoje, skirtoje mobiliems telefonams.

Norėdami skaityti pilnus „Veido“ straipsnius, nusipirkite savaitraščio „Veidas“ PDF, siųsdami SMS žinutę (http://www.veidas.lt/veidas/zurnalai), arba skaitykite iPad planšetėje.

„Veido“ prenumeratoriai gali nemokamai skaityti elektroninę žurnalo versiją PDF formatu (http://digital.veidas.lt), atsiuntę prašymą suteikti prieigą elektroniniu paštu prenumerata@veidas.lt.

Šios savaitės "Veidas"

SAVAITĖS TEMA

Projektas "Mini Nobeliai"

Mokslas šiuolaikiniame pasaulyje – labai gera prekė
Trečią kartą rinkdami Lietuvos mokslininkus, kurie verti „Veido“ „Mini Nobelio“, atsižvelgėme ir į jų mokslo darbų pritaikomumą, pridėtinę vertę valstybei.
Lietuva turi tarptautinio lygio mokslo šviesulių, tačiau ar moka mokslą efektyviai pritaikyti ir jį parduoti? „Reikia atitolti nuo šūkių „Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities“ ir suvokti, kad mokslas, naujos žinios šiuolaikiniame pasaulyje yra labai gera prekė, ir pamėginti ją padaryti konkurencingą“, – siūlo Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedros profesorius dr. Artūras Jakubavičius.
Jis – tarptautinės nepriklausomų ekspertų grupės, parengusios Lietuvos sumanios specializacijos strategiją, narys. Remiantis įvairiais tyrimais bandyta išrutulioti, kuriose mokslo tyrimų srityse investuojant 2014–2020 m. finansinio laikotarpio ES paramą būtų galima pasiekti proveržio, o rezultatus komercializuoti.
Palyginti su ES vidurkiu, Lietuva kol kas atsilieka pagal visus pagrindinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rodiklius, išskyrus aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių. Kai kuriuos mūsų rodiklius palyginus net ne su ES pirmūnais skandinavais, o su kaimynais estais, ryškėja mūsų mokslo politikos ir praktikos spragos.
Štai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriame 0,9 proc. BVP (1,03 mlrd. Lt), o Estija – 2,41 proc. Pas mus verslo dalis mokslo finansavimo srityje – vos 26,1 proc., Estijoje – net 54,9 proc. Tai leidžia daryti prielaidą, kad arba mūsų mokslas atitolęs nuo verslo, arba verslas toks, kad mokslo pažanga jam mažai svarbi. Patentų paraiškų, skaičiuojant milijonui gyventojų, skaičiai skiriasi daugiau nei dešimteriopai. Remiantis „Scopus“ duomenų baze, bent jau pagal mokslo publikacijų skaičių estus smarkiai lenkiame, tačiau pagal citavimų skaičių vienam dokumentui nuo estų akivaizdžiai atsiliekame, o tai leidžia daryti prielaidą, kad daug dar nereiškia, kad ir gerai. Pagal Europos Komisijos skaičiuojamą inovacijų rodiklį (vertinantį patentų skaičių, užimtumą žinioms imliose srityse, prekybą aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų produktais, žinioms imlių paslaugų eksportą) ES pirmauja švedai, vokiečiai, o Lietuva pralenkia tik Bulgariją. Latviai yra laipteliu aukščiau, estai arčiau vidurio – vienuolikti nuo galo.

V.Razumas: „Jei nebus mokslo, nebus pažangios gamybos, nebus ir konkurencingos valstybės“
"Mokslas – neatsiejama sėkmingos konkurencingos valstybės dalis“, – yra pabrėžęs Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas hab. dr. prof. Valdemaras Razumas. Kokiais konkrečiais skaičiais ir faktais tai galima pagrįsti?
V.R.: Pasaulyje be didesnių paaiškinimų suvokiama: jei valstybėje vyrauja arba didelę pažangą daro sektoriai, kuriuose naudojamos pažangios technologijos, diegiamos inovacijos, kuriami nauji produktai, naujos technologijos – tai  valstybės ekonomikos variklis, ji automatiškai darosi konkurencingesnė. Lietuva dar turi mokytis iš gerų pavyzdžių, nes gamybos sektorius, kuriame naudojamos pažangios technologijos, pas mus dar labai mažas ir padėtis jau kokie treji metai netgi blogėja: atmetus finansinį sektorių, 2010 m. sudarė 0,9 proc., 2011 m. – 0,7 proc., 2012 m. – 0,6 proc. visos gamybos, absoliutūs skaičiai taip pat mažėja. Šiame sektoriuje pagaminame produkcijos, vertos vos 890 mln. Lt, – tai prasti rodikliai, nes jei nebus pažangios gamybos, nebus ir konkurencingos valstybės.
Šioje srityje daug kas priklauso nuo žmogiškųjų išteklių, bet ir čia negalime džiaugtis: skaičius žmonių, užsiimančių moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, metai po metų mažėja: tyrėjų, atliekančių mokslinius tyrimus, 2011 m. buvo 8,4 tūkst., dabar – 8 tūkst. O juk inovacijų, naujos produkcijos kelias prasideda nuo fundamentinių mokslinių tyrimų, po to taikomųjų mokslinių tyrimų, po to eksperimentinės plėtros. Pasidžiaugti galime nebent tuo, kad 2011 m. daktaro disertacijas apsigynė 350 doktorantų, o 2012 m. šis skaičius vėl priartėjo prie 400.
Visi tyrimai rodo: jei valstybė į mokslo tyrimus ir eksperimentinę veiklą neinvestuoja daugiau kaip 1 proc. BVP, valstybei iš mokslo nereikia laukti ir ekonominės naudos, nes tokios mokslo apimtys nesukuria didžiulės pridėtinės naudos. 2011 m. investicijos Lietuvoje siekė 0,92 proc. BVP, 2012 m. sumažėjo iki 0,9 proc., bet absoliučiais skaičiais pagaliau perkopė per 1 mlrd. Lt. Artėjame prie 1 proc. ribos, tiesa, tik dėl ES paramos, o valstybės biudžeto tam skiriamos lėšos mažėja kiekvienais metais, 2012 m. – dar 23 mln. Lt. Iki 2020 m. bus skirta dar nemažai ES lėšų, bet reikia jau dabar galvoti, kaip vėliau reikės palaikyti ir atnaujinti milžinišką šios srities infrastruktūrą, išlaikyti žmones.

A.P.Piskarskas: „Mokslas – tam tikra olimpinė arena, kurioje vyksta nuolatinės varžybos“
Profesorius emeritas Algis P.Piskarskas per savo gyvenimą jau pasiekė tiek, kad, regis, galėtų ir atsipalaiduoti, bet jis ir šiandien jaučiasi tarsi fizikos olimpinėse žaidynėse, kuriose reikia finišuoti pirmam ir dar duoti naudos visuomenei.
Šiemet „Mini Nobelis“ fizikos srityje atiteko profesoriui emeritui Algiui Petrui Piskarskui, Lietuvos lazerių sektoriaus pradininkui ir vienam reikšmingiausių jo plėtotojų. Kiti kandidatai į šią nominaciją buvo Kęstutis Pyragas (tyrinėjama sritis – dinaminio chaoso reiškiniai), Gintautas Tamulaitis (puslaidininkių fizika) ir Vidmantas Gulbinas (lazerių fizika, netiesinė bei molekulinė optika).
Iš tiesų dabartinį Lietuvos lazerių asociacijos prezidentą A.P.Piskarską drąsiai galima vadinti šiuolaikinio Lietuvos mokslo legenda. Jo, dar studento, Maskvos valstybiniame M.Lomonosovo universitete įgytos žinios bei ten užmegztos pažintys su daugybe užsienio tyrėjų stipriai prisidėjo prie to, kad šiuo metu Lietuva yra gerai žinoma lazerių fizikos srityje, o kai kuriuose segmentuose netgi užima pirmas pozicijas pasaulyje.
„Jo įtaka Lietuvos mokslui neįkainojama“, – pabrėžia Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Balevičius. – Be to, jis ne tik geras mokslininkas, bet ir geras mokslo organizatorius, kas retai suderinama viename žmoguje, mat mokslininkams dažnai būna tikra kančia užsiimti organizacine veikla.“
„Tai labai plataus akiračio žmogus, turintis stiprų mokslinį pojūtį. Jo pastangomis Lietuvoje per keletą dešimtmečių suformuotos mokslo kryptys ne tik pasiteisino, bet ir vykdomas mokslas tapo pasaulinio lygio“, – primena vienas talentingiausių profesoriaus studentų, daug šioje srityje nuveikęs prof. habil. dr. Audrius Dubietis.

R.Venskutonis: „Laboratorijoje prasidėjusį darbą įdiegti pramonėje turėtų būti smagu kiekvienam mokslininkui“
Šiemet chemijos srities „Mini Nobelį“ „Veidas“ skyrė KTU profesoriui Rimantui Petrui Venskutoniui, kuris drauge su savo mokslininkų komanda iš augalų yra išskyręs ne vieną antioksidacinėmis ar antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčią medžiagą. Tokios medžiagos galėtų pakeisti sintetinius priedus maisto pramonėje ar būti pritaikytos kosmetikos gamyboje.
KTU Cheminės technologijos fakulteto profesorius Rimantas P.Venskutonis sunkiai įtilptų į Lietuvos mokslininko stereotipą. Tarp mokslinio darbo laboratorijoje, straipsnių rašymo, vadovavimo doktorantams, paskaitų skaitymo ir lankymosi tarptautinėse konferencijose į šio mokslininko darbotvarkę įsiterpia ir susitikimai su Lietuvos verslininkais bei išvykos į užsienio bendroves.
Dar nepriklausomybės pradžioje R.P.Venskutonio paskaitų klausęsi studentai prisimena, kad jis buvęs kitoks dėstytojas – pažangus, veržlus ir verslus, mat jau tuomet ieškojęs būdų, kaip iš partnerių užsienyje parsigabenti ir studentams parodyti Lietuvoje tuomet dar nenaudotų gamybinių įrenginių. Dar sovietmečiu mokslininkas buvo užmezgęs bendradarbiavimą ir su verslo įmonėmis, tam didelį dėmesį skiria ir dabar.
„Šį rytą buvau susitikęs su „Statoil“ atstovais, nes šiuo metu kartu su verslininkais dirbame ekstrahuodami panaudotus kavos tirščius. „Statoil“ degalinėse verdama daug kavos, susidaro labai daug jos atliekų, tad nuspręsta paieškoti, kur tirščius būtų galima panaudoti. Iš tirščių išskyrėme apie 17 proc. augalinio aliejaus, kuriame daug polinesočiųjų riebalų rūgščių. Jos plačiai taikomos gaminant kosmetikos preparatus, įvairius kremus, tad „Statoil“ ketina iš tirščių gautos aliejinės medžiagos pavyzdžius išsiųsti dviem dešimtims kosmetikos firmų Lietuvoje ir užsienyje. Beje, verslininkai surado Lenkijoje įstaigą, kuri gana nebrangiai kavos tirščius galės jiems perdirbti“, – apie vieną iš dabartinių bendradarbiavimo projektų pasakoja R.P.Venskutonis, paklaustas apie savo tyrinėjimų pritaikomumą gamyboje.

R.J.Kažys: „Svarbiausia rasti savo nišą – sritį, kurioje kiti dirbti atsisako“
Technologijų srityje „Mini Nobelį“ šiemet skyrėme ultragarso mokslo atstovui Kauno technologijos universiteto profesoriui Rymantui Jonui Kažiui, mokslo pasaulyje radusiam nišą, į kurią net ir didžiausių valstybių mokslininkai lig šiol nedrįso įžengti.
Vienas iškiliausių Lietuvos inžinierių, Kauno technologijos universiteto profesoriaus Kazimiero Baršausko ultragarso mokslo instituto direktorius prof. Rymantas Jonas Kažys tvirtina nesuprantantis kai kurių savo kolegų verkšlenimo, kad Lietuvos mokslas blogai finansuojamas. Pasak profesoriaus, šiais laikais galimybės gauti pajamų savo moksliniams tyrimams ir įsigyti moderniausią mokslinę įrangą yra neaprėpiamos – tereikia nesnausti ir jomis pasinaudoti. „Mini Nobelį“ technologijų srityje prof. R.J.Kažiui skyrėme už pastarųjų dviejų dešimtmečių ultragarso mokslo laimėjimus, jau seniai peržengusius Lietuvos valstybės ribas.
„Tik 25 proc. visų mūsų pajamų ateina iš KTU biudžeto, o 75 proc. mes patys uždirbame įvairiais būdais – per europinius projektus arba dvišales sutartis su Lietuvos ir užsienio įmonėmis“, – maloniai nustebina R.J.Kažys, pridurdamas, kad kaip tik dėl to jų instituto turima įranga šiuo metu yra viena moderniausių Europoje, o dirbančių mokslininkų atlyginimai gerokai viršija šalies vidurkį.
Mažos šalies mokslininkams su savo idėjomis prasimušti tarptautiniuose vandenyse kur kas sunkiau nei didžiųjų ekonomiškai stipriausių valstybių. Tad kaip tą pavyko padaryti prof. R.J.Kažiui su kolegomis, kuriuos Lietuvoje dėl specifinių tyrimų jau patys susiranda užsakovai arba kolegos mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių?

V.Kučinskas – mokslininkas, gebantis pramušti sienas pažangai
„Mini Nobelį“ už nuopelnus medicinos moksle šiemet skyrėme genetinio konsultavimo Lietuvoje kūrėjui, lietuvių genomo tyrinėtojui, Vilniaus universiteto profesoriui Vaidučiui Kučinskui.
Su prof. Vaidučiu Kučinsku susitinkame viename naujųjų VU ligoninės Santariškių klinikų pastatų įsikūrusiame Žmogaus genomo tyrimo centre. Profesorius pasitinka kaip visada plačiai šypsodamasis ir pakviečia apžiūrėti dabartines genetikų valdas – daugiausia europinių projektų lėšomis įrengtas modernias laboratorijas.
Ši trumpa ekskursija tikrai daro įspūdį: V.Kučinskas pagaliau pasiekė, ko visada troško, – kad Lietuvos mokslininkai, tyrinėjantys lietuvių tautos genetinius ypatumus, turėtų visas moderniausias technologijas, kokiomis šiandien naudojasi pasaulis. O tai atveria Lietuvai iš tiesų dideles galimybes.
V.Kučinskas jau kelintą dešimtmetį su pavydėtinu užsidegimu tyrinėja lietuvių populiaciją. Šiais tyrimais siekiama daugiau sužinoti apie lietuvių tautos kilmę ir genetinę įvairovę: pažvelgti iš arčiau, kuo mes esame išskirtiniai, palyginti su kitomis tautomis. Dabar, V.Kučinsko vadovaujamai mokslininkų komandai jau baigiant pirmuosius Lietuvos istorijoje lietuvių genomo tyrimus, pradeda aiškėti netgi tai, kokiomis ligomis esame labiau linkę sirgti ir kaip mus veikia tam tikri vaistai.
Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad didesnis lietuvių sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis iš dalies gali būti nulemtas ir tam tikrų genetinių dalykų. Na, o analizuojant genus, susijusius su kai kuriomis širdies ir kraujagyslių ligomis bei vaistų metabolizmu, paaiškėjo išties įdomus dalykas: pasirodo, kad būtų gautas gydomasis poveikis, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems lietuviams gali pakakti mažesnės statinų (vaistų) dozės nei kitoms populiacijoms.

R.Žukauskienė – mokslininkė, gebanti prabilti universalia kalba
Per šį dvidešimtmetį psichologei prof. Rita Žukauskienei pavyko atsidurti daugiausiai užsienio mokslo leidiniuose cituojamų Lietuvos psichologų sąrašo viršūnėje.
„Ant tokių mokslininkų kaip Rita Žukauskienė pečių ir laikosi pasaulis. Ji – išties verta „Veido“ „Mini nobelio“, – džiūgauja leidyklos „Margi raštai“ redaktorė Genovaitė Savickienė.
Kurį laiką su psichologijos profesore knygos leidybos klausimais bendravusi leidyklos atstovė sako šią pažintį įsiminusi ilgam. R.Žukauskienę erudite vadinanti G.Savickienė teigia iš mokslininkės knygos pasisėmusi daug naudos, o ją pačią apibūdina kaip tolerancijos ir profesionalumo pavyzdį. „Ne kiekvienas šių laikų mokslininkas sutiktų perrašyti savo knygą, papildydamas ją naujausiais mokslo tyrimais, o svarbiausia – pateiktų skirtingoms auditorijoms suprantama kalba“, – dėmesį atkreipia G.Savickienė.
Pasak jos, R.Žukauskienės rašymo stilius universalus, todėl knyga lengvai įkandama ir kolegoms mokslininkams, ir studentams, ir tėvams. „Tenka pripažinti, kad ne kiekvienas profesorius geba rašyti taip suprantamai ir taip taikliai valdo žodį, jaučia gimtąją kalbą“, – pagyrų knygos „Raidos psichologija. Integruotas požiūris“ autorei nešykšti leidyklos atstovė, minėtą vadovėlį įvardijanti kaip viena pagrindinių priemonių šių dienų psichologijos studentams. Beje, naujausia R.Žukauskienės knyga gerina visus perkamumo ir populiarumo rekordus.
Tačiau Nacionaline mokslo premija už vaikų, paauglių ir suaugusiųjų tyrimus (nuo 1997 iki 2011 m.), pagrindusius, kad lietuvius į depresiją gramzdina pirmiausia ekonominiai sunkumai, įvertinta Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros profesorė kur kas kuklesnė ir nemėgsta būti dėmesio centre. Gal todėl ir jos interviu viešojoje erdvėje gana reti. Tačiau vaizdas iš esmės pasikeičia kalbai pasisukus apie aukštus jos publikacijų, citavimo rodiklius bei mokslinę veiklą tarptautinėje erdvėje.
Ilgametis Vilniaus universiteto profesorius, psichofiziologijos laboratorijos vedėjas hab. dr. Henrikas Vaitkevičius, mokslininkę pažįstantis dvidešimt metų, apibūdina ją kaip itin reiklią sau ir aplinkiniams: „Jei reikia, ji geba būti itin aštri ir reikli, o kartu objektyvi ir dalykiška. Manau, būtent šios savybės jai ir padėjo pasiekti mokslinių aukštumų. Tai psichologė profesionalė, savo tyrimais daranti įtaką ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Universitete ji išsiskiria ne tik tarp moterų, bet ir tarp daugelio mokslininkų vyrų.“

Vytauto Didžiojo mįslių sprendėjas
Labiausiai dėmesio nusipelniusiu istoriku pripažintas Vilniaus universiteto mokslininkas Rimvydas Petrauskas, jau spėjęs tapti ir šio universiteto Istorijos fakulteto dekanu.
Istorikas Rimvydas Petrauskas Vilniaus universiteto profesoriumi tapo būdamas trisdešimt septynerių, o būdamas keturiasdešimties pradėjo eiti šio universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas. Tokia sparti karjera veikiausiai nebūtų išskirtinė retenybė gamtos ar technikos mokslų pasaulyje, tačiau humanitarų padangėje vertinama kaip neeilinė sėkmė.
Pats profesorius „teisinasi“, kad tai iš dalies lėmė ir istorinės aplinkybės: neišvengiama istorikų kartų kaita nepriklausomybės metais, iš svarbių postų pasitraukus „partijos istorikų“ plejadai. Rimvydas vidurinę mokyklą sostinėje baigė ir studijas pradėjo 1990-aisiais, taigi pats tapo pokyčių Vilniaus universitete liudininku. Pasak jo, ši kartų kaita vyko sparčiai ir palyginti neskausmingai. Galbūt todėl istorijos moksle nesusiformavo kartų „duobė“, būdinga daugeliui kitų mokslų: ji atsirado tuomet, kai ištisos diplomantų laidos, nematydamos perspektyvos išgyventi iš mokslinės veiklos, sukdavo į verslą.
O tai, kad R.Petrauskas pasuko į viduramžių tyrinėjimus, daugiausia lėmė dvyliktoje klasėje perskaityta rusų medievisto Arono Gurevičiaus knyga „Viduramžių kultūros kategorijos“. Joje autorius sugebėjo atskleisti įvairovę ir spalvingumą epochos, kuri tradiciškai įsivaizduojama kaip griežta ir niūri.

LIETUVA

Užduotis Lietuvai – per septynerius metus iš vartotojos virsti kūrėja
Kur Lietuva padės 30 mlrd. Lt ES paramos lėšų, skiriamų 2014–2020 m.?
Lietuvos Vyriausybės šią savaitę planuojama tvirtinti Partnerystės sutartis, apibrėžianti Europos struktūrinių ir investavimo fondų paramą 2014–2020 m., ne tik džiugina įspūdingais ES paramos skaičiais, bet ir primena, kad norint užtikrinti ilgalaikį augimą reikės tapti nebe paramą pravalgančiais, o jau ir kuriančiais.
Priminsime, kad praėjusių metų pabaigoje patvirtinus daugiametį Europos Sąjungos 2014–2020 m. laikotarpio biudžetą suskubta džiaugtis: sudėtingose derybose galutinis sprendimas buvo priimtas būtent Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. Be to, Lietuvai iš ES biudžeto teks net dešimtadaliu daugiau nei ankstesniu laikotarpiu.
Nepaisant to, šie pasiekimai – tik iššūkių kupino kelio pradžia, mat Lietuvos ekonomikai, ilgalaikiam jos augimo tvarumui ir konkurencingumui šio laikotarpio rezultatai gali būti lemiami.
„ES valstybių narių derybų išskirtinis bruožas tas, kad radus kompromisą kiekviena valstybė narė skelbia apie pasiektą pergalę. Reikia pripažinti, kad rasti konsensusą tarp visų ES sudarančių valstybių narių, o vėliau – tarp jų ir Europos Parlamento kainuoja išties daug laiko ir pastangų, – pabrėžia Lietuvos banko ekspertas Marius Skuodis. – Bet nederėtų akcentuoti nei to, nei gerų lėšų panaudojimo rodiklių, nes tai dar negarantuoja, kad parama pasiekiami iškelti tikslai. Todėl akcentą dėčiau kitur – kaip šie milijardai panaudojami siekiant ilgalaikių šalies tikslų.“
Palyginti su 2007–2013 m., būsimu laikotarpiu didesnį pinigų srautą ketinama nukreipti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, kurie, pasak ekspertų, turės didžiausią poveikį BVP ir kitiems esminiams makroekonominiams rodikliams. Tokia finansavimo tendencija tikrai pozityvi, mat šiandieninė statistika nedžiugina: pagal suminį inovatyvumo indeksą Lietuva užima tik 23 vietą tarp ES valstybių narių. Prastus rodiklius lemia maži mokslo komercializavimo mastai ir menkos privačios investicijos į mokslo inovacijas, inovatyvių paslaugų eksportą.

PASAULIS

Kodėl latviai jau turi eurą, o lietuviai – ne
Kalbėdamasis su Latvijos vadovais, ekonomistais, paprastais gyventojais „Veidas“ Rygoje aiškinosi, kaip kaimynai sugebėjo mus aplenkti, nors lig tol daug metų Lietuva pagal daugelį rodiklių buvo priekyje jų.
„Jei tu nesi prie stalo, tai esi meniu ("If you are not at the table, you are on the menu")“, – amerikiečių politikų mėgstamu posakiu autoritetingas Latvijos ekonomistas Andris Strazdas atsako į klausimą, kokio galo latviams reikėjo skubėti į sunkumus išgyvenančią euro zoną, juolab ir patiems Latvijos piliečiams netrykštant noru atsisakyti lato.
Na, gal be euro ir nebūsi „suvalgytas“, bet akivaizdu, kad jei jau norėjome būti ES nariai, norėtųsi būti ir prie sprendimų priėmimo stalų. Juolab euras – daugiau nei valiuta, tai ES šerdis, – vis kartojo latvių pasveikinti tapus aštuoniolikta euro zonos nare į Rygą atvykę ES prezidentas Hermanas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
Taigi latviai švenčia. Jie, kaip ir kiti mūsų kaimynai estai, – prie stalo, o mes – meniu. Nors grupės ES šalių žurnalistų susitikimuose su Latvijos prezidentu, premjeru, finansų ir ekonomikos ministrais, Latvijos banko atstovais, J.M.Barroso ir H.Van Rompuy spaudos konferencijoje Vilnius minėtas kaip kitos euro įvedimo šventės adresas, neapleido mintis: kaip čia nutiko, kad latviai, anksčiau pagal daugelį rodiklių būdavę žemiau Lietuvos, o per krizę atsidūrę pačiame dugne, net priversti prašytis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos, kas Lietuvos politikų buvo traktuojama beveik kaip kapituliacija, šiandien globėjiškai žada Lietuvai pagelbėti pasiekti tai, ką patys jau yra pasiekę.

KOMENTARAI
Redaktoriaus laiškas
A.Bačiulis: mokslininkai negailestingi – sovietmečio įtaką jausime ir po šimtmečio
K.Maniokas: nauja finansinė perspektyva Lietuvoje – postmaterializmo link?
A.Šindeikis: Lietuva nebeišlaiko laiko egzamino
R.Milašiūnas – apie pasąmonės išdaigas

	Savanorystė – geras būdas pažinti įvairias šalis ir skirtingus žmones Savanorystė – ne tik pagalba žinių ar socialinių įgūdžių stokojantiems žmonėms, gyvenantiems pabėgėlių centruose arba skurdžiose Azijos ar Afrikos šalyse, bet ir gyvenimo pamokos patiems savanoriams, kurie tokiu būdu pamato kitą šalį, susipažįsta su kitokia religija ar kultūra.
	Pirmasis pasaulinis karas perbraižė ne tik politinius žemėlapius, bet ir Europos visuomenes Šiemet minėsime Pirmojo pasaulinio karo šimtmetį. Tai proga panagrinėti šio karo pasekmes pasauliui ir Lietuvai.
	Kaip mus pasiekė „Metų“ tekstas Tekstologai nepraranda vilties rasti anksčiau nežinotų Kristijono Donelaičio laiškų.
	Kodėl baimė keisti savo gyvenimą tokia didelė Tiek jauniems, tiek vidutinio amžiaus žmonėms labai sveika bent kas mėnesį savęs paklausti: jei man būtų aštuoniasdešimt ketveri ir žvelgčiau į nugyventą gyvenimą, ką jame norėčiau pamatyti ir kuo džiaugčiausi? Taip galime pajusti, jog nebeverta delsti, reikia imtis savo siekių realizavimo tuojau pat, savotiškai apsidraudžiant, kad senatvėje nepristigtų jėgų.
	Besikeičianti situacija rinkoje šienauja senus vadovus 2013 m. ryškiausiose Lietuvos įmonėse pasikeitė kaip niekad daug aukščiausio lygio vadovų. Šiems pokyčiams įmonės pribrendo ekonomikai įžengus į naują ekonominį ciklą: šiuo metu reikia sugebėti ne tik efektyviai dirbti, bet ir greitai besikeičiančioje rinkoje pastebėti naujas galimybes.
	Abortai: 400 tūkst. nepriklausomoje Lietuvoje negimusių kūdikių Nuo 1991 m. dėl abortų Lietuva neteko maždaug 400 tūkst. savo potencialių piliečių, bet ką mes padarėme, kad būtų kitaip?
	Kaip greitėjantis gyvenimo tempas keičia visuomenės atminties mechanizmą Iki šiol atminties sutrikimus mokslininkai paprastai siedavo su artėjančia senatve, tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad tokių problemų gali kilti ir kur kas ankstyvesniame amžiuje, peržengus 30 ar 40 metų ribą. Nevertėtų būgštauti, jei kartą ar du pamiršote namie raktus, tačiau nuolat besikartojančios atminties spragos gali tapti rimtų ligų pranašu.
	„Pašalpų turizmas“ paskatino debatus dėl migracijos Ateityje Vakarų Europoje pelnytis iš gerovės valstybės teikiamų privilegijų rytų europiečiams, taip pat ir lietuviams, bus vis sunkiau.
	„Iš moterų norima padaryti gimdymo inkubatorius“ VEIDAS: Ką rodo kitų šalių patirtis: kokių rezultatų sulaukiama uždraudus abortus?
	Elektoratą rinkimams telkianti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė užliejo populizmo banga Pamatę, kad žemė slysta iš po kojų, “darbiečiai” desperatiškai ieško gelbėjimosi ratų. Reikalavimas minimalią algą padidinti iki 1509 Lt, nors ir nelogiškas, ir yra vienas tų įsivaizduojamų gelbėjimosi ratų.
	Lietuva sėda prie pasaulio politikos galingųjų stalo Darbas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje leis Lietuvai dvejus metus jaustis svarbia ir neproporcingai dydžiui įtakinga figūra pasaulinėje politikos šachmatų lentoje.
	“Šiandien laisvų darbo vietų yra gerokai daugiau nei potencialių darbuotojų” Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės ultimatyvus raginimas pakelti minimalią algą nuo 1000 iki 1509 Lt sukėlė pašaipų, nepasitenkinimo, pykčio ir kritikos audrą ir Vyriausybėje, ir tarp įvairių ekonomistų, finansininkų bei verslininkų. Ką apie tokį vienos iš valdančiosios daugumos partijų kategorišką siūlymą mano pramonininkai? Nuo to pokalbį pradėjome su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu Robertu Dargiu.
	Ar Lietuva bus valdoma referendumais Jei būtų pritarta siūlymams neparduoti žemės užsieniečiams, o visus svarbiausius valstybės klausimus spręsti lengvai sukviečiamais referendumais, tai būtų smūgis mūsų valstybės tarptautinei reputacijai, grėstų ES finansinės sankcijos ir anarchija valstybės valdymo srityje.
	Apklausa: L.Graužinienė viršija neigiamų vertinimų rekordus Loreta Graužinienė Seimo pirmininko pareigas eina dar tik pusketvirto mėnesio, bet, pasirodo, ir tiek laiko užtenka savo reitingams suniokoti. Taip, L.Graužinienė iš tiesų aktyvi: ji daug kalba, daug žada, daug reikalauja, daug keliauja, daug siūlo, ji vis dar beatodairiškai gina Viktorą Uspaskichą, tačiau visa ši veikla Lietuvos gyventojams atrodo apgailėtinai.
	Amžinas klausimas: kam priklauso poetas Adomas Mickevičius? Šis klasikas gimė 1798 m. gruodžio 24 dieną, tai yra prieš 215 metų, Zaosės dvare netoli Naugarduko.
	Geopolitiniai iššūkiai 2014-aisiais: jėgų pusiausvyros pokyčiai ir stabilumo paieškos Pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai Lietuvos visuomenės dėmesį sutelkė į Europą: Rytų partnerystės politika ir Ukrainos paklydimas tarp Rytų ir Vakarų tapo ryškiausiu pirmininkavimo akcentu. Tačiau metų sandūroje svarbu pažvelgti ir į tolimesnius, bet taip pat itin svarbius 2014-ųjų pasaulio geopolitinius iššūkius.

Norėdami atsisakyti naujienlaiškio, spauskite čia.