Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX. Praktika (www.teismupraktika.lt)

Kortelė:

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540-166-2011;

http://www.infolex.lt/tp/215623

Pranešėjas Stasys Punys

Teisėjas Gediminas Viederis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-540/2011

Nr. 1-10-9-00067-2008-4

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.30.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Audronės Kartanienės, Leonardos Gurevičienės,

sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,

dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui,

gynėjui adv. Gediminui Skaisčiui,

nuteistajam A. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal LR BK 309 str. 2 d. vieneriems metams laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme už nusikalstamas veikas, dėl kurių A. S. pripažintas kaltu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu ir subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas 23 metams ir 2 mėnesiams, iš jų pirmus 15 metų atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis tyrimo nenustatytu laiku ir būdu įgijo ir iki 2007 m. rugpjūčio 16 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, jam priklausančio nešiojamojo kompiuterio „HP Compaq nx6110 s/n CNU54306CV“ standžiame diske „Toshiba s/n 95PT5731S“ laikė šiuos pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentus (nuotraukas bei vaizdo įrašus), kuriuose vaizduojami vaikai: opr01SD1; opr01QNQ; opr01QNS; opr01QS6; opr01QS7; opr01QS9; opr01SLE; opr01SLM; opr01SLQ; opr01TST; opr01TT8; opr01TTG; opr01TU5; fb350f7a6fc45[1]; 3039[1]; 3996[1]; 4046[1]; press_pass[6]; 9A86F33D[1]; 1166937509-thu[1]; 1168202312(www.xuk.ru)kristina_fey_ucx06[1]; sm14bae54a[1]; sm3496433[1]; smace1409b[1]; smef7bffbe[1]; smf8a3fafa[1]; smfa0bafd9[1]; sm7fb37e04[1]; sm14d55c93[1]; sm73d334b6[1]; smd2fd8788[1]; smd5553da3[1]; sm16aa7ef3[1]; smc1643a50[1]; 57[1]; 191[1]; 338[1]; 367[1]; 6759b6de59[1]; 7f2b5935[1]; 1166936881-thu[1]; sm0bb19b03[1]; sm8c84d3aa[1]; sm062f9b8d[1]; sm99fc6309[1]; sm03901407[1]; smb9c38f8a[1]; smd4cc0958[1]; sm3263b654[1]; sm667985a7[1]; 10[1]; 32726623[2]; sm1cc6cf31[1]; sm1f3d7c66[1]; sm2c965018[1]; sm2e92b80d[1]; sm6a3550b7[1]; sm27e487e3[1]; sm787f70df[1]; sm7108efb8[1]; sm17904a27[1]; sm26755699[1]; sm56791326[1]; smb2889b0a[1]; smc52c1bb[1]; smce2ff9dc[1]; smce80406b[1]; smdfe5768d[1]; sm428b5827[1]; sm987d1e72[1]; sm748649e6[1]; smc3cc348b[1]; 3f762c1a[1]; smaf2faa78[1]; smafca5550[1]; smdec13f79[1]; 1faa8c63[1]; 9a86f33d[1]; 1166937540-smp[1]; da414069f70cb[1]; opr01SD2; sm0c18159e[1]; sm5a942dca[1]; sm7ee33d56[1]; sm8e7f5d0c[1]; sm60b8720f[1]; sm85eff1fb[1]; sm132a4b71[1]; smb451fb78[1]; smc01eb8e9[1]; 1a7b76a7; 3c0bae5b; 3c939510; 4f2373fc; sex_(70); sex_(77); sex_(96); 44591.3gp; 127507.3gp; 501397.3gp; 501529.3gp; 501614.3gp; 501824.3gp; 1140675.3gp; 1264962.3gp; 2475800.3gp; 2547954.3gp; 2554509.3gp; 2623445.3gp; 5477856.3gp; 6558145.3gp; 8475174.3gp; opr01QSA; opr01QSC; image_6[1]; image_7[1]; up_1141381902[1]; 36247321[1]; 1166815414(www.xuk.ru)04[1]; 29[1]; 856[1]; 1207815030[1]; b5e06020f3[1]; teens[1]; th40692[1]; th40692[1]; 2585188; 2915118; 5342317; 8316711, viso 130 pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentų (nuotraukų bei vaizdo įrašų), kuriose vaizduojami vaikai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo paskirti papildomą kompiuterinę ekspertizę tikslu nustatyti kada paskutinį kartą „papkės“, kuriose buvo aptikti 130 vnt. vaizdo dokumentų. Taip pat iškviesti į teismo posėdį ekspertą informatikos srityje dėl kompiuteryje esančių laikinų failų naudojimosi ir pan.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis. Apelianto manymu, skundžiamams teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Visų pirma, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad visi 130 failų, dėl kurių apeliantas yra nuteistas, buvo aptikti kompiuteryje adresu : „C:/Dokuments and Setting/algista/Local Settings/Temporary Internet Failes/Conten.IES (su pakatalogiais) ir C:/Dokuments and Setting/algista/Aplication Data/Opera/Opera/profile (su pakatalogiais). Nurodo, kad teismo nuosprendyje minimi kompiuterio „šiukšliadėžėje“ aptikti dokumentai, neturi reikšmės šioje byloje, kadangi tai yra jo žmonos, brolio, tėvų ir pažįstamų vaizdo dokumentai, todėl teismas be pagrindo jais rėmėsi. Apeliantas nurodo, kad teismui bandė paaiškinti ir nurodyti, kokie vaizdo dokumentai turi reikšmę šioje byloje, tačiau teismas visiškai ignoravo jo paaiškinimus ir faktus, bei apie tai nepasisakė ir skundžiamajame nuosprendyje.

Apeliantas skunde pripažįsta, kad būnant laisvėje naudojosi internetu ir buvo atidaręs puslapius, kuriuose buvo pavaizduoti vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai. Tačiau apeliantas teigia, kad tyčia nieko nedarė tam, kad minėti vaizdo dokumentai būtų išsaugoti jo kompiuteryje. Priešingai, jis netgi stengėsi iškart sunaikinti visą informaciją apie lankomus saitus bei pačius vaizdo dokumentus, kadangi jam to visiškai nereikėjo, be to, jo kompiuteriu naudojosi ir jo žmona. Dėl to nesuprantama kokiu būdu specialistas apelianto kompiuteryje aptiko išsaugotus vaizdo dokumentus su vaikais, nes pasak apelianto jis viską ištrindavo. Nurodo, kad tik po to, kai apeliantas susipažino su specialisto išvada pastebėjo, jog visi 130 vaizdo dokumentų buvo išsaugoti aukščiau minėtu adresu. Dėl to jis kreipėsi pagalbos į savo brolį informatiką išsiaiškinti kokiu tikslu naudojamos šios „papkės“ ir kokiu būdu jose išliekama informacija. Gavus brolio aprašymą paaiškėjo, kad naudojantis tam tikromis programomis automatiškai kompiuteryje sukuriamos papkės tuo tikslu, kad per kažkokį laikotarpį pasinaudojus internetu ir užėjus į bet kurį saitą su vaizdo dokumentais, jie iškarto išsisaugo be vartotojo žinios ir veiksmų. Minėtos naršyklė tai daro tam, kad po kažkiek laiko užėjus į tą patį saito puslapį nebus siunčiama visa to puslapio informacija, o tik ta informacija, kuri pasikeitė nuo vartotojo paskutinio apsilankymo.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį ir dėl failuose nurodytų datų. Nurodo, kad atidarant saito puslapį ir sukuriant laikiną failą tuo pačiu susikuria failo data, todėl įeinat antrą kartą į tą patį failą data jau nesikeitė. Apelianto teigimu, įvertinus šiuos duomenis matyti, kad visi 130 failų buvo rasti jo kompiuteryje būtent laikinuose failuose aukščiau paminėtu adresu. Todėl apeliantas teigia, kad apie laikinus failus jis nieko nežinojo ir nenorėjo, kad jie būtų išsaugoti. Jei būtų žinojęs ir norėjęs tai būtų naudojęs tuos failus, juos perrašinėjęs, siuntinėjęs, tačiau to nebuvo padaryta, ką patvirtintų ir kompiuteryje nurodomos datos apie šių papkių atidarymo laiką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. A. S. nuteistas pagrįstai - jo nusikalstama veika įrodyta, tinkamai kvalifikuota, o paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. S. veiksmus pagal LR BK 309 str. 2 d. Kaltinamojo A. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, patvirtinta bylos faktiniais duomenimis.

Visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir bešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto teiginius, jog nuteistasis nėra kaltas dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl A. S. kaltės įrodytumo. Vertinant įrodymus BPK 20 str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Nors nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino ir ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu įvykio aplinkybes aiškina savaip, tačiau byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog A. S. priklausančio nešiojamojo kompiuterio standžiame diske laikė 130 pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentus (nuotraukas bei vaizdo įrašus), kuriuose vaizduojami vaikai.

Pažymėtina, kad pagal BK 309 str. 2 d. kyla atsakomybė tam, kas pagamino, įsigijo, laikė, demonstravo, reklamavo arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Taigi, šioje dispozicijoje yra įvardinti šeši alternatyvūs veikimai, kuriais objektyviai gali pasireikšti minėtas nusikaltimas. Konkrečiu atveju apeliantui iš paminėtų alternatyvių veikimų yra inkriminuotas tik vienas – pornografinio turinio dalykų laikymas, t.y. 130 pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentų (nuotraukų bei vaizdo įrašų), kuriuose vaizduojami vaikai, laikymas A. S. priklausančio nešiojamojo kompiuterio „HP Compaq nx6110 s/n CNU54306CV“ standžiame diske „Toshiba s/n 95PT5731S“.

Teisiamajame posėdyje ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme A. S. neneigė, kad būnant laisvėje naudojosi internetu ir buvo atidaręs puslapius, kuriuose buvo pavaizduoti vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai. Tačiau teigia, kad tyčia nieko nedarė tam, kad minėti vaizdo dokumentai būtų išsaugoti jo kompiuteryje. Tokie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo A. S. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, tokie nuteistojo A. S. aiškinimai ne tik prieštaringi, tačiau jau savaime nelogiški. Pagal tokį savitą apelianto aplinkybių traktavimą reikėtų suprasti, kad A. S., atidaręs puslapius, kuriuose buvo pavaizduoti vaikai, tyčia nieko nedarė tam, kad minėti vaizdo dokumentai būtų išsaugoti jo kompiuteryje ir to visai nenorėjo. Tačiau faktas tas, kad apeliantas naršydamas internetu ieškojo puslapius, kuriuose yra pornografinio turinio dalykai, kuriuose vaizduojamas vaikas ir jie buvo išsaugoti kompiuterio standžiame diske ir tai buvo ne vienas, ne keli pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentai, o net 130 pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentų.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 309 str. 2 d. pakanka pornografinio turinio dalyko (šiuo atveju, vaizdo dokumento) laikymo fakto. Tai apeliantas pripažino teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme. Kad toks 130 pornografinio pobūdžio vaizdo dokumento, kuriuose vaizduojami vaikai, laikymo faktas buvo, taip pat patvirtina Lietuvos Teismo Ekspertizės centro 2009-04-17 specialisto išvada Nr. 11-2490(07), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2009-09-15 ekspertizės aktas Nr. EA-42, Teismo medicinos instituto Kriminalistikos laboratorijos 2009-11-17 specialisto išvada Nr. MK-O 101/09 (01), specialistų A. C., R. J. parodymai.

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 309 str. 2 d. gali kilti tik esant tyčinei kaltės formai, paprastai pasireiškiančiai tiesiogine tyčia, tai yra, asmuo turi suvokti, kad jis laiko pornografinio pobūdžio dalykus (šiuo atveju vaizdo dokumentus) ir nori taip elgtis. A. S. tiek teisiamajame posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jis nenorėjo ir nieko tyčia nedarė, t.y. nesiėmė jokių veiksmų, kad šie pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentai būtų specialiai išsaugoti jo kompiuteryje. Teisiamajame posėdyje kaltinamuoju apklaustas A. S. parodė, kad visi vaizdo dokumentai pas jį pateko iš interneto, jame naršant ir ieškant informacijos apie seksualinius nusikaltėlius, neoficialiai bendradarbiaujant su policija ir jis nesiėmė veiksmų, kad šie pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentai būtų specialiai išsaugoti jo kompiuteryje. Tačiau tokia A. S. iškelta versija teismo paneigta nuosprendyje ištirtais ir aptartais įrodymais, kuriais remiantis teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo A. S. veiksmai, internete ieškant pornografinio pobūdžio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai, yra tyčiniai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas A. C. paaiškino, kad panašu, jog dalis informacijos buvo saugoma kaltinamojo kompiuteryje. Informacija yra šiukšlių dėžėje, „darbalaukyje“, dokumentuose ir pagrindiniame darbiniame kataloge. Negalima teigti, kad ta informacija buvo trumpai naudota ir iškart ištrinta. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į failuose nurodytas datas ir nurodo, kad atidarant saito puslapį ir sukuriant laikiną failą tuo pačiu susikuria failo data, todėl įeinat antrą kartą į tą patį failo puslapį data jau nesikeičia, o keičiasi nuo paskutinio puslapio atidarymo momento. Tačiau specialistas paaiškino, kad failo data gali būti pakeista į senesnę datą. Kompiuteryje yra failo pavadinimas -„last accessed“, iš kurio galima sužinoti, kada paskutinį kartą kreiptasi į failą; data, kada paskutinį kartą kreiptasi į failą – tai failo peržiūrėjimas nekeičiant informacijos ir tai gali padaryti vartotojas ir antivirusinė programa. Tuomet informacija nekeičiama. „File created“ – kai įrašomas, kopijuojamas ar iš telefono kopijuojamas failas, tuomet užsideda šio veiksmo data. „Last written“ rodo ar buvo pakeista informacija pačiame faile ar failas buvo modifikuotas. Pagal minėtas datas galima daryti išvadą, kada į failą buvo kreiptasi. Taip pat parodė, kad jei failas yra šiukšlių dėžėje jį galima pažiūrėti ir atstatyti, nes šiukšlių dėžėje laikomo failo pavadinimas yra matomas ir jį ten galima drąsiai laikyti. Be to, specialistas A. C. paaiškino, kad „Klasteriai” kataloge visi failai buvo trinti ir atstatyti. Ištrinti failai buvo papildomai pateikti, nes lentelėje nėra ištrintų failų ir neišsaugotos datos.

Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas R. J. parodė, kad atlikus jam pateiktų vaizdų vertinimą jis nustatė, jog pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentuose vaizduojami asmenys kaip vaikai. Nors iš apklaustų specialistų A. C., R. J., R. G. parodymų matyti, kad jie negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, ar tam, kad šie vaizdo dokumentai patektų į kaltinamojo kompiuterį, be taip vadinamo „naršymo“ internete, buvo reikalinga atlikti kokią nors papildomą funkciją. Tačiau teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas A. C. paaiškino, kad būtent dėl kaltinamojo A. S. veiksmų, kuriuos jis atliko, jo kompiuteryje atsirado pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentai, kurie A. S. buvo nukopijuoti į kitą diską. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tai nepaneigia A. S. tyčios ir priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir šių vaizdo dokumentų atsiradimo jo kompiuteryje. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pagrįstai konstatavo, jog 130 pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentų kaltinamojo A. S. kompiuteryje atsirado dėl kaltinamojo A. S., o ne kokių nors pašalinių asmenų veikimo. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, konkretus pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentų įkėlimo į kompiuterio standžiojo disko katalogus būdas veikos kvalifikavimui pagal BK 309 str. 2 d. reikšmės neturi, nes būtina nustatyti bent vieno tokio dokumento laikymo faktą.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismo nuosprendyje minimi kompiuterio „šiukšliadėžėje“ aptikti dokumentai, neturi reikšmės šioje byloje, kadangi tai yra jo žmonos, brolio, tėvų ir pažįstamų vaizdo dokumentai, todėl teismas be pagrindo jais rėmėsi. Tokie apelianto skundo argumentai yra atmestini. Visų pirma pažymėtina, kad pats apeliantas tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde neneigia, kad būnant laisvėje naudojosi internetu ir buvo atidaręs puslapius, kuriuose buvo pavaizduoti vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai. Be to nešiojamas kompiuteris „HP Compaq nx6110 s/n CNU54306CV“ nuosavybės teise priklauso būtent A. S., o ne jo tėvui ar pažįstamiems. Duomenų apie tai, kad A. S. priklausančiame kompiuteryje naudojosi internetu ir buvo atidarę puslapius, kuriuose buvo pavaizduoti vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai, ir kiti asmenys, byloje nėra. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jam buvo inkriminuotas nusikaltimas ir nuteistas už pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentų (nuotraukų bei vaizdo įrašų), kuriose vaizduojami vaikai, laikymą.

Pagrindiniai apelianto skundo argumentai, kad jis nesuprato, jog visi jo failai yra išsaugomi ir apie laikinus failus jis nieko nežinojo ir nenorėjo, kad jie būtų išsaugoti. Tokie apelianto skundo argumentai atmestini. Kaip jau minėta, apklaustas specialistas A. C. paaiškino, kad būtent dėl kaltinamojo A. S. veiksmų, kuriuos jis atliko, jo kompiuteryje atsirado pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentai, kurie A. S. buvo nukopijuoti į kitą diską, todėl šie pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentai (nuotraukos bei vaizdo įrašai) buvo saugomi laikinuose failuose. Be to, specialistų išvadose konstatuota, kad A. S. kompiuteryje rastuose vaizdo dokumentuose esanti informacija yra pornografinio pobūdžio, kuriuose yra vaizduojami vaikai. Teismas Lietuvos Teismo Ekspertizės centro 2009-04-17 specialisto išvadą Nr. 11-2490(07), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2009-09-15 ekspertizės aktą Nr. EA-42, Teismo medicinos instituto Kriminalistikos laboratorijos 2009-11-17 specialisto išvadą Nr. MK-O 101/09 (01), specialistų A. C., R. J. parodymus pilnai ištyrė ir visiškai pagrįstai juos pripažino A. S. kaltės įrodymu, nes pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą pornografinio pobūdžio informacija yra tokia informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.). Tuo pačiu pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad nuteistasis nesuprato, jog visi jo failai yra išsaugomi ir apie laikinus failus jis nieko nežinojo ir nenorėjo, kad jie būtų išsaugoti, savaime nepašalina baudžiamosios atsakomybės, o be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, kad A. S. dėl savo asmeninių savybių, sveikatos būklės būtų sunku suprasti savo veikimo esmę ir pobūdį.

Aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. S. suvokė, kokio pobūdžio duomenis jis laiko savo kompiuteryje. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 309 str. nėra svarbus jo veikimo motyvas, svarbu, kad asmuo suprastų, jog laiko pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai, ir nori taip veikti. Taigi, galima daryti išvadą, kad A. S. tiksliai žinojo ir suvokė, kokio pobūdžio vaizdo dokumentus jis laiko savo kompiuterio standžiajame diske. Byloje surinkti įrodymai atskleidžia visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 309 str. 2 d., sudėties požymius A. S. veikoje, todėl išteisinti jo dėl pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai, laikymo, nėra teisinio pagrindo.

Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliantų skunduose nurodytais argumentais.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys Punys

Teisėjos Audronė Kartaniene

Leonarda Gurevičienė