Kokia darbotvarkė laukia šį rudenį išrinkto parlamento ir jo Vyriausybės? Ar daug ji skirsis nuo iššūkių, su kuriais šalies politikai susidurs 2020-aisiais? O ar realu 2030-aisiais būti tarp dešimties turtingiausių, moderniausių, konkurencingiausių ES šalių? Artimesnės ir tolimesnės ateities politikos tikslų kryptis brėžia premjeras Andrius Kubilius.
VEIDAS: Pradėkime nuo artimiausio pusmečio prognozių: ar ir toliau Seimo rinkimuose vyraus švytuoklės principas ir rudenį Jūsų vadovaujamus konservatorius vėl nublokš į opoziciją?
A.K.: Nesu orakulas, bet, ko gero, bent kelios partijos pasieks labai apylygių rezultatų. Klausimas bus, ne kas laimėjo rinkimus, o kokios formuosis koalicijos. O vienas esminių principų jas formuojant bus požiūris į darbų tęstinumą.
VEIDAS: Kokie, Jūsų manymu, turėtų būti esminiai sekančios kadencijos valdančiųjų partijų darbai?
A.K.: Esminis dalykas – susitvarkyti su pamatiniais šalies ekonomikos dalykais, visų pirma, finansais. Reikia tęsti tokią finansų politiką, kokią įgyvendinome per pastaruosius keletą metų. Jau sekančią kadenciją gal pavyktų pasiekti perteklinį biudžetą, reikia mažinti skolos augimą. Antra, reikia tęsti energetikos infrastruktūrinius projektus kuriant vartotojams palankią energetikos sistemą ir didinant valstybės konkurencingumą. Tai bus vienas pamatinių visos tolesnės ekonomikos perspektyvos dėmenų visą artimiausią dešimtmetį. Trečia, atsigavus po 2009–2010 m. pasaulinės krizės būtina nuosekliai siekti savo ekonomikos modernizavimo. Seikiai tapti Šiaurės ir Baltijos regiono vienu iš aukštųjų technologijų paslaugų centru reikalauja naujų iniciatyvų ir idėjų tiek pritraukiant užsienio kapitalą, tiek sudarant galimybes jaunam inovatyviam verslui veržtis į priekį. Ir tokio atsiranda vis daugiau.
VEIDAS: Akivaizdu, kad pastaruosius aštuonerius metus, kai pasiekėme strateginį tikslą – narystę ES ir NATO – tiek politikams, tiek ir visai visuomenei stinga visus vienijančio ilgalaikio tikslo. Koks jis galėtų būti?
A.K.: Strategiją „Lietuva 2030“ ir pasiūlėme rengti tam, kad pamatytume ilgalaikę patrauklią perspektyvą, o pagal ją konstruotume artimesnės ateities žingsnius. Ambicija – būti sėkminga šalimi, gebančia konkuruoti tiek regione, tiek Europoje, nebijančia ir pasaulinės konkurencijos. Nuosekliai sieksime tapti tokia, kaip mūsų kaimynės Skandinavijoje, o tai reiškia, kad pragyvenimo lygiu, gerbūviu, kultūrine erdve stengsimės kuo greičiau pasiekti šių šalių lygį. Paprastai tariant, vienijantis tikslas – gero gyvenimo visiems siekis. „Lietuva 2030“ – ambicijų dokumentas, o priemonių planas bus išdėstytas trumpesniais laikotarpiais. Dabar kaip tik intensyviai vyksta diskusijos, kam panaudosime naujo ES finansinio laikotarpio 2014–2020 m. pinigus.
VEIDAS: Strategijoje pagal BVP vienam gyventojui, inovatyvumo, verslo aplinkos ir kitus indeksus 2020 m. Lietuvai planuojama vieta ES 15-uke, o 2030-aisiais net dešimtuke. Kas turi atsitikti dabar pirmaujančioms ES senbuvėms, kad jas pralenktume?
A.K.: Mes už jas sparčiau augsime. Kodėl manote, kad tai neįmanoma? Noriu priminti, kad iki 2030-ųjų yra dar aštuoniolika metų. Štai Airija 1988 m. buvo ES atsilikėlė pagal BVP vienam gyventojui, o per 20 metų pakilo tarp lyderių, tiesa, dabar krizė situaciją pablogino.
VEIDAS: O ar jūsų vertinimu, didės visuomenės pasitikėjimas politikais?
A.K.: Nepasitikėjimą lemia ne tik politikų klaidos – tai ir tam tikro vyraujančio visuomenės mąstymo atspindys. Reikia skatinti didesnį pasitikėjimą tiek savimi, tiek kitais, taip pat tikėjimą Lietuvos ateitimi. Tam labai svarbi švietimo sistema, žiniasklaida. Reikia pasistengti save matyti platesniuose horizontuose, turėti ambiciją sėkmingai konkuruoti pasaulyje.
VEIDAS: Paprognozuokite, kokius pagrindinius uždavinius valdančiajai daugumai reikės spręsti Lietuvoje 2020-aisiais.
A.K.: Ir tuomet iššūkiai bus labai panašūs kaip dabar – geresnio gyvenimo Lietuvai kūrimas. Tik uždaviniai bus kitokie, nes, tikiu, iki 2020 m. būsime išmokę gyventi pagal išgales, sukūrę ir į europines struktūras integravę energetikos infrastruktūrą. Tada uždaviniai bus skatinti ekonomikos konkurencingumą, valstybės dinamiškumą, nes tai vienas iš mūsų privalumų. Tikiu, ir Rytų kaimynystėje bus atsivėrę daugiau erdvės verslui ir politinei integracijai.
Manau, kad būsime žymiai aukščiau palypėję gerovės lygiu, tad mums gyvenime daugiau rūpės, kaip praleisti atostogas, ar džiaugsmas pabūti su anūkais.
VEIDAS: Ekspertų prognozės Lietuvai ne tokios pakilios: mūsų liks 2,5 milijono, ir daugiausia pagyvenusio amžiaus žmonių.
A.K.: Faktas, kad visi gyvensime šiek tiek ilgiau, bet senatvė bus neblogas laikotarpis. Štai Suomija jau dabar galvoja apie atskirą ekonomikos sritį – geros senatvės ekonomiką. Tikiuosi, šeimos pasivys atsilikimą ir pagal gimstamumą. Kaip ir kitos modernios ekonomikos, konkuruosime dėl kvalifikuotos darbo jėgos, stengsimės susigrąžinti išvykusius iš Lietuvos ir pasikviesti kitus, kad galėtume čia kurti gerą gyvenimą ir niekas negalvotų, kad kitur galėtų būti geriau.

„Per aštuoniolika metų galime patekti į turtingiausių ir inovatyviausiu ES šalių dešimtuką.“