Nuo šio vasaros sezono Lietuva pagaliau įgis iš tiesų pigius sparnus kelionėms po Europą, tačiau norintys skraidyti pusdykiai turės susitaikyti su dažnai nepatogiomis pigių skrydžių taisyklėmis.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos moterys pagal naudojimąsi internetu ima lenkti tautiečius vyrus. “Eurostato” paskelbti duomenys rodo, kad estės dažniau nei šios šalies vyrai naudojasi ir elektroniniu paštu, ir internetine bankininkyste, jos dažniau skaito internetinę žiniasklaidą.

Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) investicijos į krantines, gilinimo darbus, geležinkelius ir kitus infrastruktūros plėtros objektus pagal planą turėtų viršyti 206 mln. Lt.

Trys klausimai Vladui Paškevičiui, Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentui.

Pasitikėjimas Lietuvos teismais smuko iki žemiausio lygio per pastaruosius dvylika metų. Iš visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” apklausų analizės sužinome, kad dabar teismais nepasitiki beveik pusė Lietuvos gyventojų.

“Baltų lankų” leidyklos išleistoje naujoje knygoje “Vaikantis vėją” pasaulinio garso asmenybės taip priartintos prie skaitytojo žvilgsnio, kad ima atrodyti, jog jas matote pro didinamąjį stiklą. O jį laiko visas jas pažinojusi autorė. Pateikiame ištrauką iš šios knygos.

Lietuvos gydytojai atrado naują būdą prisidurti prie algos. Anksčiau jie dėl didesnio atlygio tiesiog emigruodavo į Vakarų Europos šalis ar JAV, o dabar dirba ir tėvynėje, ir užsienyje.

Vilniaus mažojo teatro jubiliejaus šventėje – ilgai lauktas Mariaus Ivaškevičiaus ir Rimo Tumino “Mistras”.

Paprastai atkaklumas yra laikomas pozityvia savybe. Tačiau tik tokiu atveju, jei jis nepanaudojamas manipuliacijoms, apgavystėms ir naivuolių paieškai. Mūsų krašte atkaklumas virsta neigiama savybe, nes tampa vertelgų, kurie nesiskaito su priemonėmis, įrankiu.

Sulaukęs 73 metų vasario 28-ąją mirė žymus Lietuvos rašytojas Juozas Aputis. Mus palikusio rašytojo mintys liko užfiksuotos režisieriaus, rašytojo Vytauto V.Landsbergio interviu, kurį pateikiame savo skaitytojams. – Kokią Lietuvą Jūs norėtumėte matyti po šimto metų? Ir kokie visuomenės raidos principai galėtų padėti to siekti? – Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, ateitis ne tik po šimto, [...]

Dirbsime ilgiau ir dirbsime senesni, daugiau padarysime už mažiau, mažiau vartosime ir labiau taupysime, bendrovės negalės orientuotis tik į pelną – prie tokių pokyčių šį dešimtmetį turės prisitaikyti verslas daugelyje pasaulio šalių. Taip pat ir Lietuvoje.

Vilniuje mankštinasi tik 11,3 proc. gyventojų, o Kaune ir Klaipėdoje – po 9 proc. Tai kelis kartus mažiau nei sovietmečiu.