Prieš 125 metus nuošaliame Žemaitijos kaime gimė Aleksandras Stulginskis (1885–1970), žymus mūsų tarpukario visuomenės veikėjas, politikas, nepriklausomos valstybės kūrėjas.

Šįryt kažkur pasaulyje valdžia vėl savo malonumui surengė gyventojų žudynes, vyras į kalėjimą lyg į prieglaudą atidavė nusibodusią žmoną, o vaikai į gatvę išsinešė ne žaislus, bet kalašnikovus.

Lietuvoje viešintis vyriausiasis Turkijos derybininkas ir ES reikalų ministras Egemenas Bagis “Veidui” atskleidė, dėl ko Turkija taip veržiasi į ES, kuri visai neskuba jos priimti.

Lietuviai Europoje išsiskiria kaip vieni didžiausių emigrantų tautų, o estai – kaip vieni mažiausių. Kodėl taip yra?

Graikijos bėdos padėjo atskleisti sukčiavimo schemą, į kurią gali būti įsivėlusios ir Italija, ir Prancūzija, ir Didžioji Britanija, ir net Europos Komisija.

Nedidelės tik 30 darbuotojų turinčios lietuviško kapitalo bendrovės “Neurotechnology” biure Vilniuje ant vadovo stalo guli šūsnis specializuotų tarptautinių žurnalų. Visuose šiuose leidiniuose spausdinami straipsniai apie šios lietuviškos kompanijos sukurtus produktus.

Nurimus spekuliatyvioms kalboms dėl lito devalvavimo, jau įsisiūbavo panika dėl euro ateities. Ar lietuviams verta dėl jos baimintis?

Paskelbti socialinio draudimo sistemos reformos koncepcijos metmenys sukėlė abejonių, ar gelbėdami “Sodrą” dar labiau nesugniuždysime socialinių išmokų gavėjų ir darbdavių.

Moterų vadovių sprendimai paremti asmeniniais jausmais, išgyvenimais ir intuicija. Joms svetimas vyrams būdingas skubotumas ir impulsyvumas. Tuo pat metu moterų dominuojamuose kolektyvuose daugiau intrigų ir slaptos kovos dėl lyderiavimo.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė tesirūpino keliais rėmėjais, o Andriaus Kubiliaus Ministrų kabinetas – “chunveibinai”, griaunantys valstybės tarnybą. Taip valstybės valdymo reformas įvertino abiejų šių Vyriausybių Valstybės valdymo sistemos tobulinimo, arba Saulėlydžio, komisijos narys dr. Klaudijus Maniokas.

Europos Komisija ragina visas be išimties Europos Sąjungos valstybes ryžtis visuotinei pensijų reformai, mat žmonės gyvena vis ilgiau ir turi mažiau vaikų. “Tai milžiniška problema, ir reikia bendrai pertvarkyti pensijų sistemą”, – įsitikinęs Jose Manuelis Barroso.

Šiemet Europos Sąjungos statistikos agentūros “Eurostat” nupieštas vidutinio lietuvio namų vaizdas kitų europiečių kontekste atrodo liūdnai. Su didelėmis būsto problemomis Lietuvoje susiduria daugiau nei penktadalis gyventojų.