Po dvidešimties nepriklausomybės metų nuo kaimynų latvių, o ypač estų labiausiai skiriamės emigracijos mastais, pesimizmu ir kritiškumu valstybės institucijų atžvilgiu.
Lietuvoje yra net 46 aukštosios mokyklos, bet stojantieji renkasi vos kelias iš jų. Šiųmečio priėmimo aukštąsias mokyklas pirmojo etapo statistika netrukus viešojoje erdvėje buvo pakrikštyta trileriu. Įtemptas siužetas atvedė universitetus į aklavietę? Ffaktas, kad per dešimtmetį studentų Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, o aukštųjų mokyklų tinklas išliko toks pat tankus, buvo aiškus jau seniai, tik jį mokykloms vis pavykdavo ignoruoti.
Po dvidešimties nepriklausomybės metų nuo kaimynų latvių, o ypač estų labiausiai skiriamės emigracijos mastais, pesimizmu ir kritiškumu valstybės institucijų atžvilgiu.
Vakar Kultūros ministerijoje paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, praneša „Respublika“. Rašinys „Verslo žiniose“ – „Pažadėjo pelningumo aukso amžių“. Mažaaukščiuose namuose butus nuperka greičiau, teigiama „Verslo žiniose“. „Snoro“ indėlius dalys visi“ – rašinys „Vilniaus dienoje“. „Lietuvos rytas“ rašo: „Uraganas tikrino ir statybų kokybę.“
Mantas Nocius
Daug ko reikia, nes didžiųjų pasaulio įmonių investicijų pritraukimas – tai tarsi juodosios gulbės efektas: dalykas, kuris sunkiai prognozuojamas, darantis didžiulę įtaką bendrai verslo aplinkai ir kurį galima paaiškinti jau po įvykio, bet jo neįmanoma numatyti.
Valstybės sektoriuje algos kyla ketvirtas ketvirtis iš eilės. Keista, nes oficialiai tikinama, kad jos nėra didinamos, be to, ūkio augimas stabtelėjo ir ateities prognozės pesimistiškesnės nei anksčiau, tad pagrindo jas kelti – jokio.
Per pastaruosius porą metų pripratusi prie garsių užsienio investuotojų vardų, tokių kaip „Barclays“ ar „Western Union“, šiemet Lietuva iš garsiųjų išvys tik vieną, tiesa, daugeliui jau puikiai pažįstamą „Ryanair“ vardą.
D. Grybauskaitė pasveikino konkurso „Žinių ekonomikos įmonė 2011″ ir „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė 2011″ nugalėtojus. Pirmadienį paskelbtos šių metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. SNORO atvejis stipriai paveikė žmonių pasitikėjimą bankais. Dėl audros vėjo šį rytą be elektros Lietuvoje buvo likę apie 60 tūkst. vartotojų. Lapkričio 24-26 dienomis vyko Lofttown atvirų durų dienos. [...]
Jau aštuntą kartą surengtame „Žinių ekonomikos įmonės 2011“ konkurse, kuriame varžėsi 71-a Lietuvos įmonė, Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo šių metų laureates.
„Respublikoje“ klausiama, kodėl 21 amžiuje dar iškyla grėsmių bankuose laikomiems pinigams. 2011 m. paskutinį ketvirtį vartotojų laukia neišvengiama korekcija dėl nepamatuotų lūkesčių. Dešimtys milijonų litų – tiek bendrovei „Teo LT“ gali kainuoti jos vadovų sprendimas bendradarbiauti su dokumentus klastojančiais architektais, praneša „Lietuvos rytas“. Kaip sustabdyti įsibėgėjusį euro zonos domino efektą? – klausia dienraštis „Veidas“
Antradienį 19 val. Teatro arenoje pasirodys žymaus šokėjo Valerijaus Michailovskio vadovaujamas valstybinis vyrų baletas iš Sankt Peterburgo.
Gintaras Sarafinas
Kai nesikarščiuoja Lietuvos bankas, tada karščiuojasi ir net siautėja indėlininkai bei verslininkai.
20-ojo gimtadienio „Snoras“ nebesulaukė – bankui, iš kurio turto pradingo 3,4 mlrd. Lt, nuspręsta skelbti bankrotą. Ši banko griūtis šalies gyventojams gali pridaryti iki pusantro milijardo litų nuostolių.
Galbūt Lietuvos bankas, Vyriausybė ir Seimas, nacionalizuodami “Snoro” banką, pasielgė ir labai išmintingai, apsaugojo mus nuo didelių nelaimių, tačiau kartu savo veiksmais sukėlė ir nenumatytų pasekmių – visuomenėje pasėjo didžiulį nerimą.