Ketvirtadienį Kaune buvo atidaryta paroda „Ryšininkai – laisvės sargyboje“, skirta 1991 metų Sausio 13-osios įvykiams radijo, televizijos ir ryšių objektuose paminėti.

Bet kuris IT specialistas, apsilankęs interneto svetainėje www.valstybiniaimiskai.lt ir sužinojęs, kiek ji kainavo, griebiasi už galvos.

„Spinter“ apklausa duoda gerą akstiną visiems galvoti apie tai, kaip Lietuvos valstybė sukurs savo piliečių gerovę.

Nuo šių metų įsigaliojusį nekilnojamojo turto mokestį mokės visos šeimos, kurių bendras nekilnojamasis turtas viršija milijoną litų.

Viliamasi, kad ilgainiui naujoji Šiaurės Korėjos valdžia imsis bent menkų permainų skurdo kamuojamoje branduolinėje valstybėje ir visame regione, nors naujasis vadas Kim Jong Unas prieš pokyčius kol kas stoja piestu.

„Respublikoje“ diskutuojama, kodėl apie Sausio 13-osios laikotarpis taip apleistas istorikų. „Lietuvos žinios“ praneša, kad šiandien Seime žmogaus teisių gynėjui, Rusijos disidentui Sergejui Kovaliovui bus įteikta Laisvės premija. „Verslo žinios“ pasakoja apie Marijos ir Jurgio Šlapelių namą muziejų. Laidoje apie Sausio 13-ąją kalbamės su dainininku, kompozitoriumi Jonu Sakalausku.

Premjeras Andrius Kubilius paskelbė, kad iš Europos Sąjungos lėšų kai kurių savivaldybių šilumos ūkio modernizavimui gali būti skirta apie 100 milijonų litų.

Patikrinus 150 kompiuterinės įrangos parduotuvių išaiškėjo, kad kas trečias kompiuterių pardavėjas pataria klientams įsidiegti piratinę programinę įrangą; kas penktas sutinka tai padaryti asmeniškai.

Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis” pagaliau nebeteikia atlygintinų apsaugos paslaugų.

Sausio 17 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje skambins Lukas Geniušas, tarptautinio F. Chopino pianistų konkurso Varšuvoje, Lenkijoje, sidabro medalio laimėtojas, pelnęs vieno perspektyviausių jaunųjų pianistų Europoje vardą.

Praėjusiais metais „Amazon“ pristatė savo planšetinį kompiuterį. Nueitas išties nemažas kelias – nuo interneto knygyno iki didžiausios pasaulyje interneto parduotuvės.

Pastaraisiais metais stipriai patobulėjusios celiuliozės gamybos technologijos privertė naujai pažvelgti į inovatyvius šios medžiagos panaudojimo būdus.