Pirmoji Lietuva turėjo sulipdyti valstybę kaip ūkinį vienetą, ir tai padarė; Antroji iki šiol ieško savo vietos pasaulyje.
Lietuvoje yra net 46 aukštosios mokyklos, bet stojantieji renkasi vos kelias iš jų. Šiųmečio priėmimo aukštąsias mokyklas pirmojo etapo statistika netrukus viešojoje erdvėje buvo pakrikštyta trileriu. Įtemptas siužetas atvedė universitetus į aklavietę? Ffaktas, kad per dešimtmetį studentų Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, o aukštųjų mokyklų tinklas išliko toks pat tankus, buvo aiškus jau seniai, tik jį mokykloms vis pavykdavo ignoruoti.
Pirmoji Lietuva turėjo sulipdyti valstybę kaip ūkinį vienetą, ir tai padarė; Antroji iki šiol ieško savo vietos pasaulyje.
Tarpukariu meilės Lietuvai ženklai buvo ryškūs įvairiose srityse: politikoje, spaudoje, renginių metu, ugdymo įstaigose ir net kasdienėje žmonių aplinkoje. Kodėl šiandien mūsų šalyje taip sunku rasti patriotizmo apraiškų?
Lietuva ir 1918–1940 m., ir 1990–2012 m. pasaulį stebino savita užsienio politika, o vidaus politinei vienybei mus susiedavo tik bendras priešas arba didis tikslas.
„Verslo žinios“ pateikia intriguojamą verslo naujovę: vyriškų kojinių prenumeratą. „Lietuvos žiniose“ aptariama M. Pociaus knyga „Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944-1956 metais“. Prie Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno komplekso neprivažiuotų gaisrininkai – teigiama „Vilniaus dienoje“. Tarptautinio konkurso „Olimpinis menas ir sportas“ nugalėtojais Lietuvoje tapo skulptorius V. Karčiauskas ir moksleivė D. Grigaliūnaitė.
Šių metų Knygų mugė piršo nuomonę, kad knygų leidėjams artėja aukso valanda. Per keturias mugės dienas ją aplankė 60,2 tūkst. lankytojų. Parodoje dalyvavusios 250 leidybos kompanijų iš devynių šalių džiaugėsi neįtikėtinai dideliu susidomėjimu ir geru pardavimu.
Praėjusiais metais Seime biudžeto svarstymo įkarštyje pasipylė siūlymai, kaip derėtų valstybės finansines problemas spręsti priverčiant savo pinigines praverti automobilininkus. Aistroms kiek aprimus aiškėja, kad nevykę kai kurių populistų „pokštai“ iš ciklo „prabangos mokestis automobiliams“ vis dėlto turi galimybių evoliucionuoti iki civilizuotos transporto parko politikos.
Didžiulės vienos šeimos valdomos įmonės Pietų Korėją iš skurdžios, karų nualintos valstybės pavertė viena turtingiausių pasaulio šalių.
Ketvirtadienį 18 val. Kongresų rūmuose Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro smuikų, altų, violončelių ir kontrabosų grupės kviečia į šventinį koncertą „Paliesiu keturias stygas“
Apklausos rodo, kad dabartinę Vyriausybę gali pakeisti politikai, energetinį saugumą suvokiantys šiek tiek kitaip nei dabartinė konservatorių dominuojama koalicija. Ką tai reikštų mūsų valstybei ir jos energetinei nepriklausomybei?
Naujosios kadencijos metu V.Putinas mažiau dėmesio žada kreipti į šalies vidaus reikalus ir susitelkti ties didžiąja politika – per 6 metus tikisi radikaliai pakeisti Rusijos vaidmenį.
“Raudona suknelė“ yra tęstinė tarptautinė švietėjiška informavimo kampanija, skirta moterų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, kovai su šių ligų rizikos veiksniais ir sveikos gyvensenos principų propagavimui.
Laidoje „Dienos naujienos“ žiūrėkite: Vilniuje prasidėjo IP televizijai skirta konferencija, kurią rengi „Open IPTV Forum“ drauge su įmonių grupe „Penki kontinentai“. Valdančioji koalicija susitiko aptarti esamą situaciją. Konstitucinis Teismas nusprendė tirti, ar valdžios veiksmai dėl SNORO banko neprieštaravo Konstitucijai. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste žiemą padidėjo klientų srautai. Vilniaus arkikatedros bazilikos požemiuose atidaryta nauja ekspozicija. V. [...]