2025-ieji atrodo ldar abai toli, tačiau ateities pamatai dedami jau šiandien. Pažvelkime, kaip pasikeis informacinės technologijos po gero dešimtmečio.

Futuristai, analitikai, politikai, ekonomistai piešia skirtingus pasaulio raidos scenarijus. Vieni gąsdina apokaliptine dabartinės visuomenės egzistencijos baigtimi, kiti, priešingai, neabejoja tobulos visuomenės susiformavimu.

Apie tai, kas artimiausią dešimtmetį laukia Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos, kalbėjomės su nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” generaliniu direktoriumi Vytu Zabiliumi.

Lietuvos verslą dabar slegianti mokesčių bei biurokratizmo našta ir artimiausiais metais netaps lengvesnė. Tad ambicingi ir savo gebėjimus siekiantys realizuoti lietuviai verslus kurs užsienyje, taip pat daugės verslininkų, kurie Lietuvoje veikiančias įmones registruos kitose šalyse.

Pasaulio ekonomikos padėtis šį pavasarį tapo stabilesnė, nors išlieka
nemažai grėsmių, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme
paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.

Ateinantį dešimtmetį švietimo sistema ir aukštasis mokslas Lietuvoje rutuliosis dviem kryptimis: dalis mokyklų ir universitetų bus priversti užsidaryti arba prisijungti prie stipresnių, o itin aukšto lygio švietimo įstaigos vykdys bendras programas su užsienio aukštosiomis mokyklomis.

Laidoje „Dienos naujienos“ žiūrėkite: pateiktas Vyriausybės veiklos ataskaita; Lietuvos bankai žada švelninti kai kurias paskolų sąlygas verslui; nekilnojamo turto rinka atsigauna; startavo projektas „Lietuvos muziejų kelias“; dėl LKL bronzos kovoja „Rūdupis“ ir „Šiauliai“.

„Muziejų kelias“ – kultūrinio turizmo muziejinių renginių ciklas, rengiamas visuose Lietuvos regionuose: Žemaitijoje (gegužės 12 – birželio 14 d.), Aukštaitijoje (birželio 15 – liepos 31 d.), Dzūkijoje (rugpjūčio 1 – rugpjūčio 16 d.), Sūduvoje (rugpjūčio 17 – rugsėjo 2 d.) ir Mažojoje Lietuvoje (rugsėjo 3 – rugsėjo 15 d.). Gražiausiu metų laiku, nuo gegužės 12-os [...]

400 milijonų eurų vertės investicijos užtikrina, kad naujojoje gamybos linijoje kasmet bus pagaminama iki 350 tūkst. visų trijų markių automobilių.

Išvalstybinti ekonomiką ir pereiti iš planinės į rinkos ekonomiką buvo nors ir skausminga, bet paprasta. Daug sudėtingiau su Konstitucija: jos tiesioginės naudos nematantys ir savo interesus arba ambicijas aukščiau kitų piliečių interesų iškeliantys tiek eiliniai piliečiai, tiek politikai, tiek teisėjai valstybės gyvenime lengva ranka kuria chaosą.

GfK Custom Research Baltic“ atliktas tyrimas parodė, kad 80 proc. Baltijos šalių gyventojų mano, kad vyriausybė privalo imtis vadovaujamo vaidmens, skatinant aplinką tausojančios energijos gamybą, ir suteikti paramą jai gaminti.

Laidoje „Rytas su spauda“ – aktualiausios gegužės 8-osios dienraščių „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Verslo žinios“ ir „Vilniaus diena“ publikacijos.