Daugelis Lietuvos gamintojų, pradedant lazerinių technologijų ar medicininės įrangos kūrėjais ir baigiant baldininkais, metalo konstrukcijų gamintojais, gintaro perdirbėjais, sėkmingai vysto verslą tik todėl, kad beveik visą produkciją eksportuoja. Kaip jiems pavyko įkelti koją į užsienio rinką ir užsitarnauti anglų, skandinavų ar net japonų pasitikėjimą?

Žemės gelmes skenuojantys mokslininkai Rytų Azijoje po žeme aptiko esant gigantišką kiekį vandens – telkinys savo dydžiu nenusileidžia Arkties vandenynui, informuoja „Livescience.com“. Atradimo autoriai yra linkę manyti, jog būtent šis požeminis vandenynas leidžia paaiškinti seisminio pobūdžio Pekino anomaliją.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Vilniuje jau šeštą kartą vyks “Tebūnie naktis” - aikštes, skverus, kiemelius, parkus, terasas ir netikėčiausias miesto erdves užtvindys įvairiausių meno rūšių projektų pristatymai. Šeštadienį nuo 18 val. miesto aikštės virs šokių mokyklomis po žvaigždėmis, parkai – didelėmis kino salėmis ant žolės, upė pasipuoš instaliacijomis, šviečiančiais labirintais, bažnyčios prabils naktiniais klasikos, roko, vargonų koncertais, siaurose gatvelėse bus vaidinami spektakliai, iš balkonų dainuojamos meilės dainos, švies rankų darbo žibintai, bus skaitoma poezija. Muziejai vilniečius ir miesto svečius vilios muzikiniais spektakliais ir animacija.   Dovana Lietuvai – jautriai nutapytas pokario Vilnius Trečiadienį 17 val. 30 min. Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre duris atvers žydų kilmės lietuvių dailininko Rafaelio Chvoleso tapybos darbų paroda “Leidžiama išvežti”. Šis menininkas, gyvenęs Vilniuje keliolika metų po Antrojo pasaulinio karo, tapė sau brangius Vilniaus miesto kampelius, gatves, griuvėsius – viską, ką norėjo įamžinti įsigalint stalinistiniam monumentalumui. Dailininkui puikiai pavyko atsilaikyti prieš sovietinę kultūros cenzūrą, o 1981 m. Paryžiuje jis pelnė Academie Europeene des Beaux Arts apdovanojimą. Parodos, kuri Vilniuje veiks iki rugsėjo 21 d., eksponatus Lietuvai padovanojo menininko sūnūs Alexanderis ir Milijus Chvolesai.  

Vaikystėje formuojasi ne tik žmogaus kūnas, bet ir psichika. Būtent tada ant pečių užsikrauname ne vieną kompleksą, kuris laikui bėgant dingsta arba stipriai įsišaknija ir daro įtaką mūsų gyvenimui.

Laidoje „Savaitės naujienos“ žiūrėkite: penktadienį Seime surengta Sveikatos reikalų komiteto konferencija „Elektroninės sveikatos sistemos Lietuvoje plėtra ir perspektyvos. Sveikatos priežiūros įstaigų patirtis“; vakar ir šiandien minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas visoje šalyje tradiciškai pagerbiamas ištremtų žmonių atminimas; šią savaitę LB valdybos pirmininko V. Vasiliausko pristatytoje šių metų Finansinio stabilumo apžvalgoje pažymima, [...]

Rubrikoje „EURO 2012“ žiūrėkite antrojo grupių etapo rato C grupės, kurioje žaidžia Ispanija, Kroatija, Airija ir Italija, varžybų apžvalgą. Artėjant lemiamoms savaitgalio A ir B grupių kovoms, Lenkijoje rungtynes žadantis stebėti Lietuvos futbolo rinktinės vyr. treneris Csaba Laszlo pabandė prognozuoti rungtynių baigtį.

Rubrikoje „Čia būti ten“: Kviečiame prisiminti „Vilniaus festivalio“ įspūdingiausias akimirkas, žvilgterėti į tekstilės sąvoką gerokai praplečiančią bienalę „Arkos“ galerijoje „Aš mano man“, aplankyti parodą „Lietuvos spaudos fotografija 2012“ ir susipažinti su šiuolaikine estų fotografija „Prospekto“ galerijoje. Rubrikoje „Asmenybė“ vieši intelektualiosios prozos burtinininkė – rašytoja Lena Eltang. Rubrikoje „5“: sužinosime, kokie penki meno objektai paliko giliausią [...]

Nors Dzūkijoje poilsiautojų ir naujakurių netrūksta, statyti šiuolaikiškų vilų čia neskubama. Dėl tradicijoms neabejingų žmonių kaimas čia nedaug tepasikeitęs – šimtametės tradicijos, papročiai, amatai Dzūkijoje vis dar kasdienybė, o ne retenybė.

Amerikoje sparčiai vystosi tramvajai. Ypač San Francisco mieste. Tačiau, kaip praneša Siemens AG kompanija, kitas gigantiškas miestas(Los Angeles) nežada atsilikti ir greitu metu(jau šį mėnesį) žada testuoti naują koncepciją – elektrinius sukvežimius.

Rusijos arktinėms lapėms pavojų kelia auganti jų giminaičių – rudųjų lapių – populiacija, teigia mokslininkai. Pirmąkart Rusijos tolimojoje šiaurėje rudoji lapė buvo pastebėta besibraunanti į arktinės lapės olą, kur ji augina jauniklius. Arktinė lapė paliko savo olą įsibrovėlei, kartu palikdama savo mažylius rūpintis savimi pačius, praneša BBC.

Ar kada nors kilo klausimas, kaip pasikeistų gyvenimas, jei staiga imtų ir dingtų interneto ryšys? Žinoma, situacija tikrai įveikiama, tačiau pasirodo, jog daugelis žmonių šiuo klausimu turi itin kategorišką nuomonę.

Lietuvos sveikatos sistema išgyvena sunkmetį. Esminiu trūkumu pavadinčiau vykdomą politiką, kurioje nėra aiškių uždavinių, išskyrus vienintelį – taupyti pinigus, neretai Lietuvos žmonių sveikatos sąskaita. Pagrindinis sveikatos apsaugos politikos tikslas turi būti – žmonių sveikatos apsaugos gerinimas. Tikriausiai daug kas man pritars, kad per trejus su puse metų, vis dar kyla abejonių dėl teikiamų paslaugų kokybės, jų prieinamumo, dėmesio ligų prevencijai. Nepakankamai dėmesio skiriama ir medikų darbo sąlygoms bei geresniam mokėjimui už jų darbą, todėl specialistai palieka Lietuvą. XXI a. visos teikiamos paslaugos, visi gydymo procesai turi būti labai aiškūs, kad žmogus iš tikrųjų suprastų, jog Lietuvoje sulauks tikrai kokybiško gydymo. Vykdydama reformą konservatorių ir liberalų Vyriausybė tam nebuvo pasirengusi – uždarytos pavienės gydymo įstaigos ar skyriai, uždraustos tam tikros paslaugos, tačiau iki to nebuvo numatyta galimybė pacientus priimti apskričių ar universitetinėse ligoninėse. Tam nebuvo skirtas papildomas finansavimas, nors rajonų ligoninėse, uždarius skyrius, lėšų buvo sutaupyta, tačiau jos kažkur „išgaravo“, pinigai nepasiekė ligonių. Padrika ir greitosios pagalbos sistema. Dabar po truputį judanti apskričių dispečerinių koncentracija gal ir būtų teisinga, tačiau sėkmingam darbui būtina centralizuotai atnaujinti greitosios pagalbos automobilių ūkį, kad iš tiesų būtų galima laiku nuvykti pas kiekvieną ligonį. Pacientai susiduria su nereikalingu laiko švaistymu – ne paslaptis, kad dabar vykstant iš rajonų konsultuotis, tenka nueiti „kryžiaus kelius“. Iš pradžių paskiriamas tyrimas, po mėnesio pacientui vėl tenka važiuoti atlikti tą tyrimą, trečią kartą vykstama pas specialistą, kad jis įvertintų rezultatus ir paskirtų gydymą. Tokia praktika turi būti naikinama. Tai yra organizaciniai dalykai, todėl neprireiktų didelių lėšų. Jei šeimos gydytojai ar rajonuose dirbantys specialistai turėtų galimybių susisiekti su antrinio lygio gydymo įstaigų kolegomis, pacientas vienu nuvykimu į aukštesnio lygio gydymo įstaigą būtų ištirtas ir gautų atsakymus. Negalima ir leisti gydymo įstaigų savivalės, kai kiekviena įstaiga nusistato savo tvarką, už ką ims užmokestį. Žinau atvejų, kai pirminės priežiūros centre mokama net už kiekvieną švirkštą tyrimams, bet už tai turėtų apmokėti Valstybinės ligonių kasos. Valdantieji taupė, nurėždami nuo profilaktinių programų (ligų prevencijos) arba neskirdami joms lėšų. Akivaizdu, kad tai buvo klaida, nes profilaktikos ar ankstyvos diagnostikos programos duoda labai gerus rezultatus. Pvz., vykdant prevencinę Pietryčių Lietuvos širdies kraujagyslių ligų programą, mirštamumas nuo ūmaus infarkto šitoje dalyje sumažėjo beveik trečdaliu. Taigi privalome tokias programas diegti visoje Lietuvoje. Nuošalyje negalima palikti ir medikų darbo sąlygų problemos. Turėdami praktikos, reikiamų žinių, diplomus ir licencijas medikai galėtų atlikti visą diagnostiką ir gydymą. O dabar to daryti negali, nes vienose ar kitose įstaigose kai kurios procedūros uždraustos. Be to, vienas iš pagrindinių Sveikatos apsaugos ministerijos siekių turėtų būti medikų darbo užmokesčio pastovus didinimas, nes šiuo metu medikų atlyginimai nuo kitų ES valstybių Lietuvoje skiriasi šešiskart, nors neretai mūsų gydytojai ar slaugytojai yra geriau parengti.