Per penkiolika aktyvaus politinio veikimo metų “Tvarkos ir teisingumo” lyderis geriausiai įsisąmonino viešųjų ryšių technologų jam įteigtą mintį: jei tiki tuo, ką sakai, tai, ko gero, ir nemeluoji.
Lietuvoje yra net 46 aukštosios mokyklos, bet stojantieji renkasi vos kelias iš jų. Šiųmečio priėmimo aukštąsias mokyklas pirmojo etapo statistika netrukus viešojoje erdvėje buvo pakrikštyta trileriu. Įtemptas siužetas atvedė universitetus į aklavietę? Ffaktas, kad per dešimtmetį studentų Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, o aukštųjų mokyklų tinklas išliko toks pat tankus, buvo aiškus jau seniai, tik jį mokykloms vis pavykdavo ignoruoti.
Per penkiolika aktyvaus politinio veikimo metų “Tvarkos ir teisingumo” lyderis geriausiai įsisąmonino viešųjų ryšių technologų jam įteigtą mintį: jei tiki tuo, ką sakai, tai, ko gero, ir nemeluoji.
Irano kinui tampant vis dažnesniu svečiu šalies kino teatruose, Vilniuje rengiama pirmoji Irano filmų savaitė. Paskutinėmis vasaros dienomis, rugpjūčio 24-30 d., „Skalvijos“ kino centre bus parodyti 7 įvairaus žanro iraniečių filmai. Jų pristatyti ir pabendrauti su „Skalvijos“ kino centro žiūrovais atvyksta filmų autoriai bei Irano Vizualiųjų medijų instituto (VMI) atstovai. Irano kino savaitę rengia „Skalvijos“ kino centras, bendradarbiaudamas su Irano ambasada Lenkijoje ir VMI.
Laidoje „Dienos naujienos“ žiūrėkite: Vilniuje vėl bus prekiaujama popieriniais viešojo transporto bilietais; per ateinančius 6-erius metus Lietuvos kariuomenė tik didės; paminėtos A. Sakalausko 21-osios žūties metinės; M. Žukauskas baigė karjerą.
Šiandien laidoje: pristatome ir aptariame naująją „Samsung Galaxy Note 10.1“ tabletę, dalijamės „Instagram“ ir „Google+“ naujienomis, žaidimų rubrikoje – šūsnis naujienų, „Žaidimų balso“ komanda apžvelgia „Borderlines 2“, „NHL 13“ ir „Dishonored“ bei, kaip visada, aktualiausios naujienos trumpai. Norite laidoje pristatyti savo produktus ar paslaugas? Susisiekite su mumis itplus@penki.tv arba telefonu +370 600 27 533.
Rugpjūčio 18–19 dienomis Vilniuje vykusiame festivalyje „nowJapan“ buvo galima sutikti ir žinomų menininkų iš Japonijos. Visų pirma tai pasaulinio garso fotografas Hideaki Hamada ir garsus moderniosios Azijos architektūros paminklų fotografas Katsuhisa Kida.
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) vietoje radiorelinių linijų Neringos mieste pradėjo eksploatuoti šviesolaidinius plačiajuosčio ryšio tinklus. Drauge su Neringos miesto savivaldybe vykdydama projektą „Neringa ERDVĖS“, bendrovė Alksnynės, Juodkrantės, Pervalkos, Preilos ir Nidos gyventojams teikia skaitmeninės kabelinės televizijos, interneto ir fiksuotosios telefonijos paslaugas.
Šiemet pirmą kartą Lietuvos atstovas iš tarptautinės filosofijos olimpiados Osle grįžo su aukso medaliu. Geriausią esė parašė buvęs Vilniaus licėjaus mokinys Tadas Kriščiūnas, rudenį matematikos ir filosofijos studijas pradėsiantis Oksfordo universitete.
Pasaulyje ir Lietuvoje nerimstant aistroms dėl atominės energijos ateities, vis stipriau apie save bando priminti alternatyviosios energijos šalininkai.
2012 m. Londono olimpiada įeis į istoriją kaip geriausiai organizuota olimpiada nuo žaidynių atkūrimo pradžios. Didžiausi nuopelnai dėl to tenka ne kam kitam, o 70 tūkst. savanorių, tarp kurių buvo ir 137 lietuviai.
Prieš dešimtmetį amerikiečių sukurti guminiai batai “Crocs”, išsyk užkariavę pasaulį, populiarumo nepraranda ir šiandien. Nors tikroji jų paskirtis – pakeisti gumines šlepetes, tarkim, paplūdimyje ar ilsintis prie baseino, tačiau nemažai daliai žmonių dėl lengvumo, patogumo, paprastos priežiūros ir ilgaamžiškumo jie tapo kasdiene avalyne.
Kęstutis Masiulis
Iki 2008 m. apie energetiką daug kalbėta, tačiau darbai tik imituoti. Priimta net abejotinų sprendimų. Štai 2001 m. pasirašytas Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Estijos elektros bendrovių susitarimas, įtvirtinantis Lietuvos elektros perdavimo sistemą į posovietinę energetinę sąjungą.
Už Lietuvos ribų gyvena per 1,3 mln. lietuvių kilmės ir iš Lietuvos kilusių asmenų. Ar pripažinimu, kad esame diasporinė valstybė, grindžiama globalios Lietuvos idėja – kapituliacija prieš emigracijos mastus, ar realybės pripažinimas, bandant bent jau išlaikyti ryšį su svetur gyvenančiais tautiečiais? Ką šiai idėjai materializuoti turi padaryti Lietuvos valstybės institucijos, o ką – patys svetur gyvenantys lietuviai?