Net atokiausiuose Lietuvos kaimuose kone kiekvieną savaitgalį vyksta koncertai, sporto varžybos, mokomasi senųjų amatų, o kaimynams nuoširdžiai rūpi vieni kitų problemos. Tiesa, tokių bendruomenių mūsų šalyje dar tėra viena kita. „Veidas“ siūlo pažvelgti, kaip tvarkosi ir kokį gyvenimą yra susikūrusios aktyviausios mažų kaimelių bendruomenės.

Šiandien nusprendžiau truputį paįvairinti mūsų ketvirtadieninį pašnekesį. Vakar vakare prie laidos anonso pakviečiau mūsų „Facebooko“ draugus pateikti Jums klausimus, premjere. Tad daugiau šiandien atliksiu tokią tarpininko funkciją. Tikrai daug įdomių, gerų klausimų ir dar didelei nuostabai, klausimų Jums atsiųsta iš viso pasaulio: nuo Vašingtono iki Londono, yra klausimų net iš Ciuricho.

Miesto įvaizdis yra daugiamatis paveikslas, susidedantis iš daug skirtingų detalių, tačiau neatsiejamas nuo kasdien čia gyvenančių, į darbus skubančių, iš mokyklos sugrįžtančių, parke besiilsinčių žmonių. Koks objektas ar emocija atsiranda sąmonėje pagalvojus apie miestą – tai ir įtakoja apsisprendimą likti jame gyventi, dirbti, atostogauti ar dažniau aplankyti.

Visose šalies savivaldybėse prasidėjo išankstinis balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture; V. Landsbergis – tarp kandidatų Laisvės premijai gauti; 2013-ieji bus paskelbti Europos piliečių metais; R. Meilutytė – tarp geriausių Europos plaukikių.

Saugus maistas ir suformuoti sveikos mitybos įpročiai – vieni pagrindinių svertų, lemiantys gerą žmogaus sveikatą.

Visų trijų Baltijos šalių pastarieji 22-eji metai vadinami sėkmės istorija. Vis dėlto estiškoji gerokai sėkmingesnė už mūsų ir latvių pagal daugelį parametrų. Pradedant tuo, kad Estija – elitinių valstybių klubo – Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė, ji taip pat peržengusi euro zonos reikalavimų kartelę ir jau beveik dveji metai turi eurą. Ir pagal daugybę visuomenės brandos ir visaverčio gyvenimo rodiklių – piliečių gyvenimo trukmę, pasitikėjimą parlamentu, korupcijos indeksą ir t.t. – estai pasiekė ES vidurkį ar prie jo artėja, o latviai ir lietuviai vis dar velkasi tarp ES autsaiderių.
Ką padarė Estija, ko nepadarėme mes, „Veidas“ klausia Estijos prezidento Toomas Hendrik Ilves.

Pinigų spausdinimo mašinos paleidimas Europai atsilieps smarkiai padidėsiančiu infliacijos rodikliu.

Jurgis Dižiulis ruošiasi naujam karjeros šuoliui ir pirmą kartą savo klausytojams rengia solinę programą. Naujoji programa bus pristatyta jau lapkričio 7 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje, kuomet Kolumbijoje augęs lietuvis „apšildys“ savo kraštiečio, Lotynų Amerikos žvaigždės Juaneso, akustinį koncertą.

Apie 70 proc. gyventojų pritaria atliekų deginimui kaip energijos gamybos šaltiniui, beveik penktadalis neturi nuomonės, o daugiau nei 13 proc. – pasisako prieš. Trečdalis gyventojų, turinčių neigiamą nuomonę apie atliekų deginimą, ją pakeistų, jeigu jis darytų mažesnį poveikį žmogaus sveikatai, apie 30 proc. – jei atliekų deginimas būtų griežčiau kontroliuojamas atsakingų institucijų, o 26 proc. – jei jis sąlygotų mažesnes šildymo kainas. Tokie duomenys paaiškėjo inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

„Veidas“ pristato, šalies gyventojų nuomone, per pastaruosius dvidešimt metų daugiausiai Lietuvos labui nuveikusius politikus ir įtakingiausius verslininkus.

Šių metų sezoną Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) nariai vertina nevienareikšmiškai: svečių sodybose daugėjo, tačiau tai neatnešė didesnių pajamų nei pernai. Apie tai sodybų šeimininkai šiandien diskutuos sezono baigiamajame renginyje, kuriame bus pasveikintos ir geriausios šių metų sodybos.

Jokios gamtos taršos, begarsis variklis ir svarbiausia – minimalios sąnaudos verslui. Tokį tikslą užsibrėžę unikalaus elektromobilio „JonElis“ kūrėjai, pradeda teikti „žaliojo pervežimo“ paslaugas. „Green Express“ tikslas – visus turimus įprastiniu kuru varomus krovininius autobusiukus perdaryti į elektrinius ir pasiūlyti ekologišką paslaugą už prieinamą kainą.