Mūsų valstybė galėtų išsikelti du tris ambicingus tikslus. O vienas jų galėtų būti darbo srityje.
Lietuvoje yra net 46 aukštosios mokyklos, bet stojantieji renkasi vos kelias iš jų. Šiųmečio priėmimo aukštąsias mokyklas pirmojo etapo statistika netrukus viešojoje erdvėje buvo pakrikštyta trileriu. Įtemptas siužetas atvedė universitetus į aklavietę? Ffaktas, kad per dešimtmetį studentų Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, o aukštųjų mokyklų tinklas išliko toks pat tankus, buvo aiškus jau seniai, tik jį mokykloms vis pavykdavo ignoruoti.
Gintaras Sarafinas
Mūsų valstybė galėtų išsikelti du tris ambicingus tikslus. O vienas jų galėtų būti darbo srityje.
Dainius Pavalkis
Dabartinis mokyklos modelis – rengti vidutiniokus. Vis dėlto Lietuvą į priekį gali tempti tie, kurie gerokai toliau pažengę.
Praėjusį antradienį Vilniuje esančiame “Neringos” restorane penktą kartą buvo grojamas iškilmingas maršas trims pažangiausiai dirbantiems merams: laureatui Alvydui Katinui, Utenos rajono vadovui, antros vietos prizininkui Vitalijui Mitrofanovui, Akmenės rajono merui, ir trečią vietą užėmusiam Šarūnui Vaitkui, Palangos miesto vadovui.
Lietuvos knygynuose ką tik pasirodė prieš porą metų mirusios prof. Vandos Zaborskaitės knyga “Autobiografijos bandymas”. Pirmojoje jos dalyje – pačios autorės beveik užbaigta autobiografija, o antrojoje – V.Zaborskaitės pasakojimai, užrašyti pasitelkus diktofoną. Siūlome ištrauką iš šios knygos antrosios dalies – iš autorės pasakojimo apie Vincą Mykolaitį-Putiną.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) prašo piliečių pasitikrinti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų galiojimo laiką.
XX a. pradžioje Lietuvoje veiklą pradėjusios „Žiburio“, „Saulės“ ir „Ryto“ draugijos atliko didžiulį darbą tautos švietimo, religinio ir tautinio sąmoninimo plėtros kelyje, tapo svarbiais lietuvių katalikiškąjį intelektualinį sąjūdį vienijančiais centrais. O lygiai prieš šimtą metų įkurta Vilniaus “Ryto” lietuvių švietimo draugija labai daug nuveikė stiprindama lietuvybę Vilnijoje.
Kiekvienas žirgų lenktynes, ne išimtis ir „Sartai 2013“, vainikuojantis paskutinis A reitingo žirgų bėgimas, kurio dalyviai varžosi dėl pagrindinio „Didžiojo žiemos prizo“ ir kurį steigia Lietuvos žemės ūkio ministerija, susilaukia didžiausio ne tik žiūrovų, bet ir varžovų dėmesio. Ir ne vien dėl didžiausios – 12 tūkstančių litų piniginės jo išraiškos.
Lietuvoje daugėja vyndarių, ir ne bet kokių: kai kuriems jų pavyksta pagaminti iš tiesų puikaus skonio vyną. Deja, geriausiu lietuvišku vynu kol kas mėgaujasi tik vyndarių giminės ir draugai.
Seniai praėjo tie laikai, kai garsiųjų lenktynių eikliaisiais žirgais ant Sartų ežero ledo nugalėtojai kaip prizą parsivešdavo lašinių paltį, naujus pakinktus ar mineralinių trašų maišą…
Dviratininko Lance‘o Armstrongo istorija tik apnuogino šiuolaikinio sporto problemas.
2012 m. naujų automobilių rinka nepateisino išankstinių augimo prognozių ir ne tik nebepaaugo, palyginti su itin sėkmingais 2011-aisiais, bet net 9 proc. nusmuko. Iš viso pernai Lietuvoje buvo registruota beveik 14 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – maždaug tūkstančiu mažiau nei su 2011 m.
Prieš du dešimtmečius dažniausiai verslą kurdavę su bendraminčiais, šiandien dauguma lietuvių verslininkų – individualistai: net 61 proc. visų šalyje registruotų įmonių turi tik vieną akcininką. Kodėl partnerystė versle neišlaiko išbandymų?