Ir ko tik nepamatysi, užvertęs galvą į Lietuvos dangaus žydrynę. Pavyzdžiui, pro tautišką ir NATO apsaugą praskridusį ir į žiemkenčių lauką krintantį rusų naikintuvą, kaip nutiko prieš septynerius metus, ar lietuvių karinių oro pajėgų lėktuvą, taranuojantį NATO oro policijos pajėgų prancūzų naikintuvą, kaip įvyko užpernai, ar dviejų meškiukų pilotuojamą orlaiviuką, kuris pernai liepą be jokių leidimų perskrido kiaurai Lietuvos oro erdvę, nelegaliai kirto Baltarusijos sieną, o paskui vėl nelegaliai tuo pačiu keliu grįžo į Švediją.

V.Uspaskichui, jo paties žargonu tariant, blyn, nekoks “vaizdzialis”, nors švietėsi kitaip. Štai Seimo rinkimų pirmajame ture “darbiečiams” laimėjus daugiausiai mandatų V.Uspaskichas priiminėjo sveikintojų delegacijas, skirstė postus.

Šioje prieššventinėje laidoje – nedaug šventiškumo: ekonomikos profesorius Jonas Čičinskas kalba apie mūsų ekonomikos prognozes ir sąlygas įvesti eurą, o investicijų specialistas Gediminas Būda komentuoja investavimo galimybes Lietuvai įstojus į euro zoną. Daugiau laidų ir straipsnių www.iskauskas.lt ir „Penki TV“ kanalu „YouTube“, laidą rasite ir portale www.alkas.lt.

Ankstyvas pensinis amžius, didelė, palyginti su darbo užmokesčiu, pensija, mokama tiesiogiai iš valstybės biudžeto… Taip neretai prisimenami sovietmečio laikai Lietuvoje.

Šiuo metu pasaulyje yra per 30 teritorijų, kurios tebepriklauso XX amžiaus kolonizatorėms ir, kaip kolonijiniais laikais, duoda joms nemenko pelno.

Ką daryti, kad “Molotovo kokteiliu” tapusios maždaug pusė visų Lietuvos mokyklų vaikams taptų švietimo, o ne nebūties įstaiga?

Dabartinė Vyriausybė išsikėlė tikslą eurą Lietuvoje įvesti 2015 m. Tačiau šis uždavinys jai taps tikru iššūkiu, nes labai daug Lietuvos gyventojų euro nenori arba nori, kad jis būtų įvestas dar negreitai.

Turinys Nr. 14, 2013 m. balandžio 1–7 d. LIETUVA Apklausa: dar vienas iššūkis šiai valdžiai – Lietuvos gyventojai nenori euro 6 Ekspresas Lietuva 7 Energetika: stringantys suskystintų dujų terminalai prie Baltijos 8 Pensijos: pensijų reforma garantuoja riziką, bet ne orią senatvę 10 Pinigai: kaip savivaldybės galėtų sumažinti savo skolas 22 Savaitės interviu: “Parama žemės ūkiui [...]

Šiuo metu Lietuva rengia savo sumanios specializacijos strategiją – dokumentą, galintį nulemti artimiausio dešimtmečio Lietuvos raidos kelią. Jį rengti padeda Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro į Lietuvą pakviestas inovacijų politikos ekspertas iš Austrijos dr. Fritzas Ohleris, kuris sutiko savo mintimis pasidalyti su “Veidu”.

Ilgą laiką pagrindinė reklamos funkcija buvo suteikti informacijos apie prekės ar paslaugos savybes ir pranašumus. Tačiau per kelis pastaruosius dešimtmečius reklama beveik visiškai prarado šį savo vaidmenį ir dabar atlieka visai kitokią užduotį. Retai susimąstome, kad reklamos poveikis visuomenei gali būti ne tik naudingas, bet ir labai žalingas.

Lietuvos savivaldybių iš bankų paimtų paskolų suma per ketverius metus išaugo net 1,64 karto: nuo 1,062 mlrd. iki 1,737 mlrd. Lt. Kai kurioms savivaldybėms skolos tapo nebepakeliamu akmeniu po kaklu. O ar esama būdų, kaip tas skolas sumažinti?

Ekspertai prognozuoja, kad 2013-ieji bus tie metai, kai JAV ir Europos parduotuvėse vienas po kito pasirodys pigūs, apie šimtą dolerių kainuojantys planšetiniai kompiuteriai.