Trečiadienį Nacionaliniame Kauno dramos teatre prasideda tarptautinis „Auros“ šokio festivalis, anksčiau žinomas Modernaus šokio festivalio vardu. Šįmet daugiausiai dėmesio jis skirs šiuolaikiniam Afrikos šalių šokiui: dalyvauti pakviesti iš Benino, Dramblio Kaulo Kranto, Senegalo, Nigerijos, Maroko, Malio kilę choreografai ir šokėjai. Festivalyje taip pat svečiuosis pasaulinį pripažinimą pelniusi trupė „Liquid Loft“ iš Austrijos, žiūrovų mėgstami atlikėjai [...]

Litvakų sagos, sudėtos į dešimtį romanų ir daugybę apysakų bei apsakymų, autorius 84-erių Grigorijus Kanovičius pesimistiškai konstatuoja, kad žydų istorija Lietuvoje baigėsi. Trylika pasaulio kalbų skaitomas rašytojas, dramaturgas, įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno bei Izraelio rašytojų sąjungos premijomis, vertėjas, scenarijų autorius ir režisierius, buvęs Sąjūdžio tarybos narys prieš dvidešimt metų iš Vilniaus išvyko į istorinę žydų tėvynę Izraelį. Bet jis tebelaiko ranką ant Lietuvos pulso. Deja, Lietuva jam atrodo praradusi „draivą“ – Sąjūdžio laikų polėkį ir užsidegimą.
Litvakų kongreso išvakarėse su G.Kanovičiumi kalbamės apie lietuvių ir litvakų kaimynystės jų bendroje gimtinėje Lietuvoje praeitį, dabartį ir ateitį.

Amerikietiška svajonė keičiasi: dabar dauguma amerikiečių svajoja tiesiog neturėti paskolų. Tokią pačią svajonę šiandien turi ir dauguma europiečių.

Svarbiai asmeninei ir finansinei vartotojų informacijai persikeliant į elektroninę erdvę ir populiarėjant elektroninei prekybai, TEO savo klientams pasiūlė paslaugą „Interneto apsauga“, sukurtą bendradarbiaujant su viena žymiausių antivirusinių programų kūrėjų pasaulyje „Kaspersky Lab“. Naujoji paslauga leis užtikrinti ne tik vartotojo kompiuterių, bet ir tapatybės bei finansinių duomenų saugumą.

Rugsėjo 14 dieną, šeštadienį, „Regitroje“ vyko konkursas „Vairuoju saugiai!“, skirtas išaiškinti saugiausią šių metų pradedantįjį vairuotoją. Tokį konkursą žurnalas „Auto Bild Lietuva“ kartu su savo idėjiniais partneriais surengė pirmą kartą. Pagrindinis prizas – kelionė į 2014 metų Ženevos automobilių saloną.

Praėjusį mėnesį vidutinės elektros kainos biržoje paaugo visose Baltijos šalyse, o Suomijoje šoktelėjo beveik penktadaliu. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“ praneša, kad vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržose Lietuvoje ir Latvijoje pakilo 4,4 proc., o Estijoje – 8,6 procento.

Lietuvių mėgstamiausia telekomunikacijų bendrovė yra „Tele2”. Ją labiausiai vertina 28 proc. gyventojų – dvigubai daugiau nei kitus mobiliojo ryšio operatorius (14 ir 12 proc).

Šią savaitę pasitarti dėl savo ateities Lietuvoje susirinks pasaulio litvakai.

Kai klausimą, kuris iš Seimo pirmininkų buvo (yra) blogiausias, pateikdavome prieš metus, dvejus ar trejus, pirmose pozicijose paprastai stumdydavosi Arūnas Valinskas ir Viktoras Muntianas. Tačiau dabar jie gali džiaugtis, nes nebe jie vertinami prasčiausiai. Kaip paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus naujausią sociologinę apklausą, net 43,8 proc. respondentų kaip blogiausią Seimo pirmininką išskyrė dabartinį parlamento vadovą Vydą Gedvilą. O tada, jau gerokai atsilikdamas, eina A.Valinskas. Tai V.Gedvilą turėtų stipriai sukrėsti ir priversti daryti išvadas.

Gavusi beveik pusę milijardo litų europinės paramos bioskaidžių atliekų rūšiavimo gamykloms statyti Lietuva pasirodė kaip visiška nevykėlė: šiandien aiškėja, kad gamyklas statysime ne už skirtus europinius pinigus, kuriuos reikėjo tik sugebėti pasiimti, bet už skolintus, nes jas pastatyti vis tiek teks – antraip atliekų šalinimas sąvartynuose ir perdirbimas liks panašaus lygio kaip dabar, o pagal šiuos rodiklius Lietuva beviltiškai atsilieka.

Vilnius yra skurdus ir beviltiškai prasiskolinęs miestas, tačiau daugumą projektų vykdo taip, tarsi būtų pinigais apšapęs magapolis.

Mūsų šalis – sparčiausiai nykstanti gyventojų skaičiumi ne tik Europoje, bet jau ir pasaulyje. Net 45 proc. visos mūsų šalies teritorijos jau dabar apgyvendinta retai arba labai retai – viename kvadratiniame kilometre tegyvena nuo 1,5 iki 12,5 žmogaus. Net 4200 buvusių apystambių savivaldybių gyvenviečių ištuštėjo, jose neliko nė vieno gyventojo. Prognozuojama, kad jau apie 2030 m. mūsų gali likti vos du milijonai.