Premjeras Algirdas Butkevičius ir socialdemokratai išsaugo didelį populiarumą dėl visiškai objektyvių priežasčių, nors jų pačių nuopelnų čia nėra – gyvenama Andriaus Kubiliaus Vyriausybės įdirbio sąskaita.
Lietuvoje yra net 46 aukštosios mokyklos, bet stojantieji renkasi vos kelias iš jų. Šiųmečio priėmimo aukštąsias mokyklas pirmojo etapo statistika netrukus viešojoje erdvėje buvo pakrikštyta trileriu. Įtemptas siužetas atvedė universitetus į aklavietę? Ffaktas, kad per dešimtmetį studentų Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, o aukštųjų mokyklų tinklas išliko toks pat tankus, buvo aiškus jau seniai, tik jį mokykloms vis pavykdavo ignoruoti.
Audrius Bačiulis
Premjeras Algirdas Butkevičius ir socialdemokratai išsaugo didelį populiarumą dėl visiškai objektyvių priežasčių, nors jų pačių nuopelnų čia nėra – gyvenama Andriaus Kubiliaus Vyriausybės įdirbio sąskaita.
Praėjusią savaitę paskelbtame „Doing Business“ ir kituose pasauliniuose indeksuose Lietuva daro pažangą. Deja, ši – ne esminiuose dalykuose, o paprasti piliečiai mažai junta, kad statistiškai pralenkiame vis daugiau ES šalių.
Medicinos ekspertai sako, kad riba tarp gyvenimo ir mirties nėra tokia aiški, kaip kadaise manyta, ir reanimacijos mokslo pažanga leidžia atgaivinti žmones net praėjus valandoms po to, kai širdis nustoja plakusi ir kai jie paskelbiami mirusiais.
Lietuvoje į internetą jau perkelta pusantro šimto viešųjų paslaugų, tačiau dauguma jų gyventojai nesinaudoja. Dažnai šie šimtus milijonų litų kainavę sprendimai painūs, neužbaigti arba visuomenei nežinomi.
Neabejingo stebėtojo pastabos iš aukščiausio lygio trišalio susitikimo Briuselyje.
Lapkričio 4-ąją startavo konkursas „Metų automobilis 2014“. Į pagrindinę ir kitas nominacijas šiemet taikosi 35 naujausi automobiliai arba penkiais daugiau, nei analogiškame Europos konkurse.
„Veido“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė didžiulius lietuvių gyvenimo būdo pokyčius: net septyni iš dešimties didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų teigia, kad šiandieninis jų gyvenimo tempas yra greitesnis nei prieš dvidešimt metų.
Giedrė Bolzanė
Kokią ateitį mums žada dabartiniai Lietuvos vaikai, kurie pirmauja pasaulyje pagal rūkymo, alkoholio vartojimo, ankstyvų lytinių santykių, patyčių ir televizijos žiūrėjimo rodiklius?
Jų kasdienybė – viršvalandžiai, nemigo valandos ir jokios takoskyros tarp darbo ir laisvalaikio. Toks yra šiuolaikinių karjerą darančių lietuvių gyvenimo būdas.
Turime kelti klausimą, ar Lietuvos valstybė šiandien neprivalo įžengti į naują ir užsitarnautą subrandinto valstybingumo vystymosi – gerovės valstybės kūrimo etapą.
Nr. 45 2013 m. lapkričio 4 d. LIETUVA APKLAUSA: 67 proc. lietuvių šiandien gyvena greitesniu tempu nei prieš dvidešimtmetį 6 PAŽANGA: ko mums trūksta, kad būtume visaverčiai europiečiai 8 ENERGETIKA: kodėl “Orlen Lietuva” produktotiekio klausimas grįžta į derybų areną 14 TEMA: TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA LIETUVOJE ANALIZĖ: geriausi ir blogiausi viešųjų elektroninių paslaugų projektai 16 E. [...]
Visų Šventųjų dienos ir Vėlinių išvakarėse kalbamės su Vilniaus arkikatedros bazilikos kancleriu, monsinjoru Robertu Šalaševičiumi, kuris susieja mirusiųjų pagerbimo metą su vykstančia akcija „Išsaugokime gyvybę“. Teisės instituto ekspertė Eglė Mauricė komentuoja Pasaulio banko parengtą aukštą Lietuvos verslo patikimumo reitingą „Doing Business“. Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“ ir portale [...]