Pagrindinė šių metų CeBIT parodos tema – „Datability“: duomenis naudoti tvariai ir atsakingai. Ir toliau didėjantis skaitmeninimas reiškia, kad atsiranda begaliniai duomenų kiekiai, kuriuos reikia protingai naudoti ir tuo pačiu metu atsakingai apsaugoti.

Praėjusiais metais Lietuvos reklamos apimtys, lyginant su 2012 m. duomenimis, paaugo 3,8 proc. 2013 m. daugėjo reklamos kine, radijuje, internete ir televizijoje. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas reklamos rinkos tyrimas.

Prieš 130 metų vasario 3 d. gimė arkivyskupas Mečislovas Reinys, kuris labai daug nuveikė Lietuvos labui, kuris daug kentėjo ir kurį norima paskelbti Bažnyčios palaimintuoju.

Kontrabandiniai tabako gaminiai iš Lietuvos nesitraukia, rodo tyrimų bendrovės “Nielsen” kasmet atliekamas Tuščių pakelių tyrimas. Dėl šalyje nusistovėjusios nelegalios cigarečių rinkos valstybė kasmet netenka trečdalio milijardo litų.

Nemaža dalis mažesnių miestų susinaikins, nes naiviai regi save europiniais turizmo centrais, o prieš verslo, jei jis ne vietos politikų, planus statyti kokį gamybos objektą rengia piketus.

Sausį mobiliojo ryšio vartotojai toliau aktyviai naudojosi numerio perkėlimo paslauga. Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos lyderės „Tele2“ klientų praėjusį mėnesį dėl numerio perkėlimo padaugėjo 1525.

Lietuvoje per šventinį laikotarpį išsimokėtinai dažniausiai pirkta buitinė technika (24%), kompiuterinė technika (16%) ir mobilieji telefonai (10%), skelbia išperkamosios nuomos ir vartojimo paskolų bendrovė „Mokilizingas“, įvertinusi lizingo bei pirmuosius pradėto teikti pirkinių draudimo rezultatus. Pastaroji paslauga kartu su draudimo bendrove „If“ pradėta teikti pernai lapkričio antroje pusėje.

Praėjusį trečiadienį Vyriausybė paskelbė ekstremalią padėtį net šešiuose Lietuvos rajonuose: Druskininkų, Varėnos, Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų. O remdamiesi šalių, kuriose kilo afrikinio kiaulių maro židiniai, – Ispanijos, Portugalijos, Rusijos bei Baltarusijos, patirtimi, žinome, kad maro užkratas per metus vidutiniškai pasislenka nuo 300 iki 500 kilometrų. Vadinasi, netrukus ekstremalią padėtį teks skelbti jau visoje Lietuvoje, o galbūt net ir pranešti apie radikaliausią sprendimą – naikinti kiaules visiems kiaulių augintojams, nepaisant fermų dydžio.
Nuo klausimo, kiek tokia grėsmė reali, pradėjome pokalbį su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi dr. Jonu Miliumi.

Vyriausioji rinkimų komisija padarė viską, kad būtų atvertas kelias referendumui dėl žemės, kuriuo siekiama paneigti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį ir uždrausti lietuviams laisvai disponuoti nuosava žeme.

Šiuo metu šalies verslas gyvena optimistinėmis nuotaikomis. Tai rodo ne tik gerėjantys verslo lūkesčiai, bet ir prieškrizinį lygį viršiję statistiniai rodikliai.

Dėl afrikinio kiaulių maro Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportas gali dramatiškai susitraukti, bet įtakingi elitinių medžioklių rengėjai telkia pajėgas ir griebiasi visų spaudimo priemonių, kad užčiauptų Lietuvos mokslininkus – virusologus, veterinarus, zoologus, biologus, skelbiančius apie šernų keliamą grėsmę šalies ekonomikai. Šešėlinį komercinių medžioklių verslą įsukusiems veikėjams terūpi jų asmeninė gerovė.

2011 m. birželio mėnesį maždaug pusė apklaustų Lietuvos gyventojų prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklą vertino aštuonetu, o ketvirtadalis – devynetu pagal dešimtbalę sistemą.