Pernai visose Baltijos šalyse augo vidutinis bendras darbo užmokestis, kuris praėjusiais metais viršijo prieškrizinį lygį, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). 2013 metais vidutinis darbo užmokestis prieš atskaitant mokesčius Estijoje padidėjo 7,6 proc., Lietuvoje – 4,7 proc., Latvijoje – 4,6 procento.

Per pastaruosius 23-ejus metus sveikatos apsaugos reforma tapo nesibaigiančiu procesu. Esminių klaidų galbūt ir nepadaryta, bet aiškios krypties, kuri pagal sveikatos rodiklius padėtų prisivyti Vakarų Europos šalis, ir šiandien nėra. Taip mano Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. dr. Liutauras Labanauskas.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu kovo mėnesį atlikta visuomenės apklausa parodė, kad savo turto draudimo apsauga pasirūpino tik trečdalis Lietuvos gyventojų. Tiesa, reikia pastebėti, kad per pastaruosius šešerius metus šis skaičius augo. 2008 m. atliktos apklausos duomenimis būstus apdraudę teigė 25 proc. šalies Lietuvos gyventojų.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje dideliu mastu paveikė šalies susisiekimo sektorių. Apie pokyčius geležinkelio sistemoje kalbamės su AB “Lietuvos geležinkeliai” (LG) generaliniu direktoriumi doc. dr. Stasiu Dailydka.

Maloniai ir šiltai šių metų Kino pavasaryje sutiktas dokumentinis filmas „Semme” pradeda savo kelionę pas žiūrovus, kurie nesuspėjo ar negalėjo jo pamatyti. Kartu į filmų premjeras miestuose atvyksianti ir kūrybinė komanda, kuri ne tik pristatys, bet ir surengs diskusijas bei kvies patiems imtis tokių projektų.

Išsivysčiusiose užsienio šalyse jau nemažai metų veikianti farmacinės rūpybos sistema nuo 2015-ųjų turėtų būti diegiama ir Lietuvoje. Kaip ji veikia?

Lietuvoje atidaroma vienos pirmaujančios pasaulyje sporto ir laisvalaikio prekių gamintojos „Nike“ firminė parduotuvė. Vilniuje tai bus vienintelė naujos koncepcijos ir didžiausia šio prekės ženklo parduotuvė visose Baltijos šalyse.

“Tolesnė mūsų švietimo raida nieko gero nežada, o tikėtis, kad bus imtasi rimtų sprendimų vilties beveik nėra. Mūsų politikai neturi ne tik politinės valios, bet ir akivaizdaus problemų suvokimo”, – teigia vienos geriausių Lietuvos mokyklų – Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2014 m. pradžioje vėl yra labai optimistiškos ir patvirtina pastarųjų trejų metų tendencijas. Dėl stabilios ir geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų 2014-aisiais įmonės tikisi apyvartos ir eksporto plėtros bei gerų metų savo verslui.

Sprendimas Lietuvai įsivesti eurą – vienas svarbiausių šių metų įvykių, jis turės rimtą ir ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai. “Aiškiai matome efektą: euras vidutiniu maždaug septynerių metų laikotarpiu šalia įprasto ekonomikos augimo kasmet duoda maždaug iki 2 proc. BVP lygio augimą”, – interviu “Veidui” tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas dr. Vitas Vasiliauskas.

“Vilnius šiandien iš esmės neturi iš kur pasisemti galios veikimui užsienio politikoje ir diplomatijoje be atramos į bendrus interesus su Vašingtonu ir Varšuva”, – tokią Lietuvos užsienio politikos kryptį, nepaisant sudėtingų dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių, brėžia politologas prof. Raimundas Lopata.

Informacinės technologijos (IT) – turbūt greičiausiai besivystanti sritis, kuri labai smarkiai keičia tiek verslą, tiek pačią visuomenę ir kartu sukuria naujus iššūkius.