Šioje šventinėje velykinėje laidoje – ne visai šventinės temos: ar pavyks „prisikelti“ „Rail Baltica“ projektui po to, kai EK užprotestavo Lietuvos ketinimus nutiesti atšaką į Vilnių? Komentuoja Seimo narys, buvęs Ūkio ministras Dainius Kreivys, o apie projekto terminus kalba Susisiekimo ministerijos atstovas Arenijus Jackus. „Prisikelia“ ir nekilnojamojo turto rinka. Jos tendencijas atskleidžia bendrovės „Inreal“ [...]

„Deja, esame kažkur užsikirtę“. „Mus žlugdo sumaterialėjimas. Kol neatgausime vertybių, murkdysimės tame pačiame prūde, kaip dabar“, – interviu „Veidui“ sakė dešimt metų šaliai vadovavęs Prezidentas Valdas Adamkus.

Buvęs vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos stojimo į ES Vygaudas Ušackas šiandien derasi Maskvoje, pristato bendrą ES poziciją ir siekia dialogo su Rusija. Duodamas interviu „Veidui“ jis teigė, kad Lietuva ES jau apšilo, todėl dabar turi judėti ES branduolio kryptimi.

Lietuvos politikams ir teisėsaugai liko dvi savaitės sugalvoti ir apsispręsti, kaip reikės reaguoti, kai gegužės 9-ąją, kai sovietai švenčia savo pergalę prieš Vokietiją, Vilniaus, Klaipėdos, o gal ir kitų miestų gatvėse pasirodys tokie patys “kolorado vabalai”, kurie šiuo metu apniko Krymą ir kitas Ukrainos pietryčių sritis.

Europos Sąjunga suteikia savo narėms plačias galimybes pasinaudoti ES teikiamomis galiomis tiek kovojant dėl savo interesų Sąjungos viduje, tiek bendraujant su išorės kaimynėmis, tačiau kartu nereikia pamiršti, kad kiekviena valstybė dėl savo interesų turi kovoti pati, nes niekas Europos Komisijoje neįpareigotas jų globoti.

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetis, vis labiau neišvengiamas tampantis euro įsivedimas, tebesitęsiantys neramumai Rytuose – šie svarbūs įvykiai sutapo su šių metų specialiuoju “Veido” numeriu KRYPTYS.

Marginalių politikų kalbos apie tariamą suvereniteto praradimą, tautiškumo, tradicinių vertybių nykimą ar neteisingą ES paramos paskirstymą neatvėsina Lietuvos gyventojų simpatijų ES. Lietuviai ir po dešimties metų narystės ES lieka vieni didžiausių euroentuziastų.

Energetikos infrastruktūros plėtra: ar verta triskart apsidrausti nuo visų teoriškai įmanomų grėsmių?

Turinys Nr. 16, 2014 m. balandžio 22 d. LIETUVA APKLAUSA: dešimtmetis ES euroentuziazmo neatvėsino 6 NARYSTĖS ES DEŠIMTMETIS: Lietuva vis dar mokosi žaisti pagal Europos taisykles 12 VERSLAS EKONOMIKA: Lietuvos ekonomikos ateitis: lyderė ar vidutiniokė? 22 ENERGETIKA: Lietuvos energetikos Vėjų Rožė 31 TRANSPORTAS: mūšiai su Briuseliu: Klaipėda pasiduoda, Vilnius dar laikosi    34 VISUOMENĖ ŠVIETIMAS: Lietuvos [...]

Lietuvoje per metus kartu su buitinėmis atliekomis žmonės vis dar išmeta daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Geriausias sprendimas norint užkirsti kelią tokiam gamtos teršimui – grąžinti atliekas į gamybos ciklą, tačiau neretai pasirenkamas ir trečiasis atliekų „tvarkymo“ būdas – jų kaupimas.

Ar reikėtų leisti žmogui numirti, jei jo gyvybę palaiko tik medicininė aparatūra? Ar vieno žmogaus gyvybės nutraukimą pateisina galimybė taip išsaugoti kito žmogaus gyvybę? Šiuos klausimus užduoda Jodi Picoult knyga “Vienišas vilkas”, kurios ištrauką pateikiame.

Dėl prieš dvi savaites Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų plenarinės sesijos teisėjų priimtos nutarties visi turintys, nepriklausomai nuo to, kada jį įgijo, didesnį nei 500 MGL turtą ir negalintys jo pagrįsti teisėtomis pajamomis turtų pradėti prastai miegoti.