Prasti pirmojo ketvirčio Jungtinių Amerikos Valstijų rodikliai, gerokai kritęs besivystančių rinkų augimas, padidėjusi geopolitinė rizika, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, verčia specialistus piešti vis niūresnius globalios ekonomikos scenarijus.

Lietuvos šilumos ūkis išgyvena sparčius pokyčius – statomi nauji terminalai, keičiasi šilumos gamybai naudojamų kuro rūšių proporcijos, skiriamas vis didesnis dėmesys ekologijai. Apie svarbiausius pokyčius šioje ūkio šakoje per pastaruosius dešimtmečius ir tai, kokių šilumos kainų vartotojams tikėtis netolimoje ateityje, kalbamės su UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ direktoriumi, buvusiu Seimo nariu Jonu Jurkumi.

Pastaruoju metu nuolatos kartojama apie NATO nepasirengimą gudriam Rusijos kariavimo būdui. NATO pajėgų Europoje vadas gen. Philipas Breedlove’as ragina būti pasirengusius kovoti su vadinamaisiais žaliaisiais žmogeliukais – ginkluotais kariškiais be atpažinimo ženklų, kurie visokiausiais būdais destabilizuoja padėtį auka tapusioje šalyje.

Rugsėjo 1-ąją laisvu pusdieniu besidžiaugiantys tėvai į „Burbuliatorių“ pėdins jau po darbo, prie kurio, matyt, priskirtinas ir tas pusdienis – juk kelionė su vaikais į mokyklą irgi beveik darbas. Nuo 18.30 val. galima atsipalaiduoti ir kartu su vaikais pūsti muilo burbulus. Vilniuje – Lukiškių aikštėje. Kitų vietų klauskite „Google“. „Burbuliatorius“ išplito ir užsienio lietuvių naujokynuose [...]

Asociacijos „Infobalt“ eksporto ir investicijų vadovė Boleta Senkienė, Omano Sultonato garbės konsulė Lietuvoje, mano, kad Lietuvos verslininkai daugiau laimėtų ne konkuruodami tarpusavyje, o tolimose rinkose dirbdami drauge.

Idealistinė JAV užsienio politika Rusijos atžvilgiu priėjo liepto galą. Vizitas Estijoje – bandymas taisyti padėtį ir įtikinti tiek sąjungininkus, tiek Rusiją, kad pasaulio policininkas gali daugiau, nei būti vien „giliai susirūpinęs“.

Rusijoje investavę tautiečiai neskuba nutraukti bambagyslės su šia šalimi ir iš embargo siekia išspausti kuo daugiau naudos.

1934 ir 1939 m. Lietuvos ekonominė padėtis buvo sunki ir pavojinga. Tada išeičių ieškota ryžtingai. Per trejus metus nuo 1934-aisiais paskelbtų Vokietijos ekonominių sankcijų ekonominiai sunkumai buvo įveikti. 1939 m. elgtasi panašiai ir iki 1940-ųjų birželio nuveikta daug. Tada valdžia turėjo įspūdingų planų. Juos įgyvendinus šalis būtų buvusi idustrializuota.

Šalyje yra ką veikti kiekvienam turistui – didingos praeities pėdsakai regimi bene kiekviename mieste, žavi nenuobodi gamta, kintanti nuo dykumų iki kalnų, egzotiški skoniai bei kvapai ir svetingi žmonės.

Bazelyje daugiausia dirbusi režisierė Jūratė Vansk ėmėsi sumanymo Lietuvoje inscenizuoti visas Wolfgango Amadeaus Mozarto operas. Pradėjo nuo pačios populiariausios – „Don Žuano“.

Sukėlę dirbtinį konfliktą dėl vienos viceministrės paskyrimo, socialdemokratai pašalino iš energetikos ministro posto Jaroslavą Neverovičių, kuris dvejus metus trukdė Rusijos interesų lobistams stabdyti strateginius projektus, lemiančius mūsų energetinę nepriklausomybę.

Statistika džiugina akį – net apie 80 proc. apklaustųjų mano, kad 1989-ųjų Baltijos kelias – sektinas pavyzdys. „Tautiškos giesmės“ nekeisime, tačiau suniūniuoti galime – iš to kelio te stiprybę semia. Nepaklausti klausimai skirti kelių policijai: kuo dabar virstų „Baltijos kelias 2“, jeigu jau 1989 m. tokia demonstracija buvo transporto problema?