Uostamiestis turi daugybę pranašumų: tai ir patogus bei racionalus miesto dydis, nuolat gerėjančios kasdienio gyvenimo sąlygos, puiki susisiekimo infrastruktūra, aktyviai besiplėtojantis verslas, gerai mokamos darbo vietos, vienas mažiausiųjų šalyje nedarbas, tankus švietimo ir kultūros, sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų įstaigų tinklas. Ir, kas svarbu kiekvienam klaipėdiečiui, – čia komunaliniai mokesčiai tik mažėja.

Tarp šalies rajono savivaldybių mažiausiai įsiskolinę radviliškiečiai. Jie ne tik randa lėšų prisidėti prie ES projektų įgyvendinimo, bet savo krašto infrastruktūrą gerina ir sutaupytais biudžeto pinigais.

Važiuojant per Kelmę ar užsukus paviešėti ilgiau stebina statybų mastai – miestas skendi pastoliuose.

Kaip atsitiko, kad kraštą išgražinę projektai akmeniu pakibo po savivaldos kaklu?

Gyventojų tautine sudėtimi ir geografine padėtimi išskirtinei Lietuvoje Šalčininkų rajono savivaldybei būdinga geresnė demografinė būklė negu bendrai šalyje: čia gimsta daugiau vaikų, geresnė gyventojų amžiaus sudėtis, mažesnė emigracija.

Profesinės mokyklos Lietuvoje – jau nebe „profkės“, kuriomis anksčiau buvo gąsdinami nepažangūs mokiniai. Vis daugiau pažangiausiųjų – aukštųjų mokyklų absolventų, užuot tęsę aukštesnės pakopos studijas, pasirenka profesinį rengimą.

Darbas žmogaus nesusiras – žmogus turi susirasti darbą. Tuo įsitikinęs Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, energingai ieškantis kelių nedarbui rajone sumažinti.

Daugiakultūriam Visaginui vadovaujanti žemaitė Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė kunkuliuoja idėjomis, savo energija užkrėsdama ir kitus. Rinkimų rezultatai akivaizdžiai rodo, kad gyventojams priimtini savivaldybės vadovų darbai, vykdomi projektai ir ateities vizijos. Visaginas atsigauna, gražėja, nestokoja ateities planų.

Utena rugsėjo 6 dieną atšventė 753-iąjį gimtadienį. Pasak Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino, miesto šventė – gera proga pasvarstyti, kaip miestas gyveno per metus.

Jaunų bedarbių per šiuos metus sumažėjo trečdaliu. Taikliai taikant aktyvias priemones auga ne tik jaunimo, bet ir bendras užimtumo lygis.

Vilkaviškio „Aušros” gimnaziją baigęs Vytautas Šlenfuktas visuomet siekė geriausių rezultatų ir jau vidurinėje mokykloje pajuto, kad tikslieji mokslai sekasi geriau nei kitiems bendraklasiams: užduotis jis gali atlikti daug greičiau ir be didelių pastangų.

Pakruojo rajono savivaldybės merė Asta Jasiūnienė įsitikinusi: „Žmogui turi būti sudarytos sąlygos saugiai ir patogiai gyventi. Tuomet jis galės save realizuoti nepriklausomai nuo to, kur gyvena, – didmiestyje ar Pakruojyje.“