Europos šalių kino forumas „Scanorama“ Vilniuje jau įsibėgėjo, bet Kaune, Klaipėdoje prasidėjo tik lapkričio 13 d., Šiauliai jo laukia lapkričio 22 d. Yra filmų, kurių nederėtų pražiopsoti.
Lietuvoje yra net 46 aukštosios mokyklos, bet stojantieji renkasi vos kelias iš jų. Šiųmečio priėmimo aukštąsias mokyklas pirmojo etapo statistika netrukus viešojoje erdvėje buvo pakrikštyta trileriu. Įtemptas siužetas atvedė universitetus į aklavietę? Ffaktas, kad per dešimtmetį studentų Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, o aukštųjų mokyklų tinklas išliko toks pat tankus, buvo aiškus jau seniai, tik jį mokykloms vis pavykdavo ignoruoti.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ Vilniuje jau įsibėgėjo, bet Kaune, Klaipėdoje prasidėjo tik lapkričio 13 d., Šiauliai jo laukia lapkričio 22 d. Yra filmų, kurių nederėtų pražiopsoti.
Ukrainoje – kopimas į apleistus pastatus ar klajonės po bene ilgiausias pasaulio katakombas, Makedonijoje – nakvynė istoriniame viduramžių forte ar Albanijoje – alyvmedžių giraitėje, netoliese skalijant gaujai benamių šunų, pašėlęs vakarėlis viename prabangiausių Stambulo biurų, o kur dar sutikti pakeleiviai ir svetingi šeimininkai kaip iš Emiro Kusturicos filmų. Tai tik keli įspūdžių trupiniai iš 86 dienų kelionės autostopu po 20 Europos šalių.
Vytautas Kaniušonis
„Aplink mus tiek informacijos, pasiteisinimų, vidinių baimių, kad prasimušti iki savęs ir išgirsti tikrąjį savo „aš“ kaskart vis sunkiau“, – atsidūsta geriausias metų aktorius Vytautas Kaniušonis.
Audrius Bačiulis
Vienašališkai neigiamu požiūriu į Rusiją Lietuvos žiniasklaidą apkaltinęs ir įžvelgęs ne vien Maskvos kaltę dėl invazijos į Ukrainą, ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas užminė mįslę: jis tiesiog nusišnekėjo, smarkios Kremliaus propagandos paveiktas, ar ėmė ieškoti naujų savo karjeros galimybių?
Pažanga medicinos srityje stulbina, bet apie vieną kūno dalį – smegenis – tebežinome mažai. Nepaisant didžiulių į tyrimus investuojamų lėšų, kovą su senatvine silpnaprotyste pralaimime. Dabar pasaulyje yra apie 44 mln. žmonių, turinčių tokią bėdą, ir prognozuojama, kad 2050 m. šis skaičius patrigubės.
Artūras Urbonavičius
Kas atsitiko lietuviams, kad ne kylančios maisto kainos, o sveikata tapo didžiausiu jų rūpesčiu? Tą rodo naujausios rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ apklausos.
Valdymo pusiaukelę pasiekusi valdančioji dauguma ir jos Vyriausybė užsisegė medalius už pirmtakų strateginių projektų užbaigimą. Bet ką jie paliks ateinantiesiems?
Arūnas Brazauskas
Lietuvoje apstu vadinamųjų minkštasuolių generolų, kurie internetinėje erdvėje lieja komentarus apie karą Rytų Ukrainoje, reikliai vertina viso pasaulio politikus ir džiugiais šūkavimais sutinka ginklų žvangesį.
EKSPRESAS ROBOTAI: jie padeda nesukvailėti 7 VIRŠELIO TEMA KOALICIJA: dvejų metų darbo vaisiai 8 OPOZICIJA: pamėgtas šešėlis 14 LIETUVA STUDIJOS: informacinių technologijų ir susijusių disciplinų reitingas 18 VARTOJIMAS: didžiausias rūpestis – ne maisto kainos, o sveikata 26 VERSLAS RŪKYMAS: tabako kompanijos prieš ES direktyvą 28 TECHNOLOGIJOS: lietuviai vis išmanesni 31 [...]
Kas iš tiesų laukia už blizgančių fasadų? Patikimi ir saugūs Lietuvos bankai, kaip sako juos įvertinęs Europos centrinis bankas, ar lupikautojai ir manipuliuotojai, kaip tvirtina bankų klientų atstovai ir vietiniai finansų ekspertai? Aišku viena – laukia ilgas kelias pasitikėjimo link.
Nors bendra Lietuvai suteikta ES finansinė parama, skirta mūsų ekonominiam ir socialiniam atsilikimui likviduoti, sparčiai artėja prie 100 mlrd. Lt (vienų metų Lietuvos BVP), Vakarus esame linkę griežtai kritikuoti ir net pamokyti juos užsienio politikos. Susidūrę su Kremliaus agresija Ukrainos atžvilgių, iš Vakarų tikimės griežtos retorinės ir net karinės paramos, duodant atkirtį agresoriui.
Įstatymų pataisos, kurios bus pristatytos šį mėnesį, turėtų pagaliau padėti pagrindus darbo santykiams liberalizuoti, jei profsąjungos ir vėl nevetuos to, dėl ko darbuotojai tik laimėtų.