Kas dešimtas Lietuvos mokinys ugdymo požiūriu turi specialiųjų poreikių. 35 tūkst. šių mokinių mokosi bendrojo ugdymo klasėse.
Lietuvoje yra net 46 aukštosios mokyklos, bet stojantieji renkasi vos kelias iš jų. Šiųmečio priėmimo aukštąsias mokyklas pirmojo etapo statistika netrukus viešojoje erdvėje buvo pakrikštyta trileriu. Įtemptas siužetas atvedė universitetus į aklavietę? Ffaktas, kad per dešimtmetį studentų Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, o aukštųjų mokyklų tinklas išliko toks pat tankus, buvo aiškus jau seniai, tik jį mokykloms vis pavykdavo ignoruoti.
Kas dešimtas Lietuvos mokinys ugdymo požiūriu turi specialiųjų poreikių. 35 tūkst. šių mokinių mokosi bendrojo ugdymo klasėse.
Pildosi niūriausias scenarijus, dėl kurio būgštavo pajūrio ir šalies neurochirurgai: sveikatos ministrai pasikeitė, tačiau įsakymas dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo lieka galioti. Po dviejų mėnesių ligonius, kuriems skubiai būtina operuoti, tarkime, plyšusias galvos smegenų kraujagysles, gali tekti automobiliu vežti iš Klaipėdos į Kauną, nors iki šiol jie sėkmingai operuojami Klaipėdoje.
Ar virtuvėje laikydami kiaušinius prie ką tik iškepto pyrago susimąstome apie maisto saugą? O tikrai vertėtų.
Jei sveikatai skirtų milijardų per dešimtmetį padaugėjo bemaž dvigubai, kodėl auga ir vokelių tarifai: gimdymas atsieina apie 1,2 tūkst., širdies operacija – 4–5 tūkst., vaistai ir tvarsliava po operacijos kainuoja apie tūkstantį litų per mėnesį?
Seksologų teigimu, apie 30 proc. Lietuvos vyrų kenčia dėl patiriamo diskomforto ir nesugebėjimo palaikyti lytinio akto.
Sausio 1 dieną vaistinėse, kaip ir visur kitur, jau atsiskaitinėsime eurais. Nuo tos pačios datos planuojama leisti teikti ir farmacinės rūpybos paslaugas. Kaip ir daugumoje ES šalių, Lietuvoje vaistininkai turėtų tapti ne vien vaistų pardavėjais, bet visateisiais sveikatos priežiūros specialistais.
Remiantis bendrovės „B2B International“ kartu su „Kaspersky Lab“ atlikto tyrimo* rezultatais, 12 proc. europiečių interneto vartotojų netiki kibernetinių atakų realumu. Jų manymu, internetinio saugumo instrumentus kuriančios bendrovės perdėtai pateikia grėsmę. Iš tikrųjų apsaugos netaikantys vartotojai kasdien rizikuoja savo duomenimis ir virtualiu gyvenimu.
Naftos kompanijos “Total” vadovo mirtis lyg riedanti sniego gniūžtė apauga žiniomis apie painius, neretai skandalingus Prancūzijos ir Rusijos verslo santykius.
Beveik pusė lietuvių būsto remonto darbus stengiasi atlikti patys ir tik kas dešimtas kreipiasi į kvalifikuotus specialistus. Vis dėlto, be specialistų konsultacijų planuodami darbus lietuviai neišsiverčia. Tai parodė 20 metų veiklos Baltijos šalyse sukaktį švenčiančio vieno didžiausių statybos medžiagų bei jų sistemų gamintojo „Knauf“ iniciatyva atlikta apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi lietuvių būsto remontavimo įpročiai.
Rinkdamiesi maisto produktus apie savo sveikatą Lietuvoje susimąsto tik penktadalis gyventojų, o kiti tam gaili ir laiko, ir pinigų. Kur kas sąmoningiau į menkavertę mitybą žvelgia naujoji karta. Tačiau ar ji išvengs priklausomybės nuo kofeino, ar mažiau mirs nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, šiandien atsakyti dar sunku.
Rugsėjo pabaigoje Romoje vyko tarptautinis Europos osseointegracijos akademijos (EAO) kongresas, kurio metu gydytojui odontologui Algirdui Puišiui buvo įteiktas šios akademijos sertifikatas, įvertinantis ypatingus mediko gabumus ir aukštą kvalifikaciją dantų implantologijos srityje. Tai pirmas toks įvertinimas Lietuvoje.
Statistika rodo, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, tačiau būtiniausioms prekėms ir paslaugoms lietuviai vis dar išleidžia didžiąją dalį pajamų ir gyvenimo kokybe atsilieka nuo Vakarų europiečių.