Kokybiškas švietimas ir inovatyvus mokslas – taip trumpai galima apibūdinti naujojo ES paramos laikotarpio 2014–2020 m. prioritetus švietimo ir mokslo srityje. Visai sistemai teks 3,2 mlrd. Lt investicijų.

Nors Lietuvą naujos technologinės tendencijos pasiekia 2-5 metais vėliau nei Vakarų ir Šiaurės Europos šalis, inovatyvumu nuo pažangių valstybių atsiliekame visai nedaug: jau dabar inovacijų medžiotojai naudojasi išmaniaisias buitiniais prietaisais, pvz., savaime išsivalančias orkaites, skalbykles su automatine dozavimo sistema, kuri leidžia sunaudoti skalbiklio tik tiek, kiek reikia ar šaldytuvus su specialia zonų sistema, kuri garantuoja 5 kartus ilgiau išlaikomą maisto šviežumą.

1 d. Lietuva, atitikusi vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos, taps 19-ąja euro zonos valstybe.   1 d. įsigalios Eurazijos ekonomikos sąjungos (EES) sutartis. Dėl EES įkūrimo 2014 m. susitarė Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, o vėliau ir Armėnija. Nors sąjungoje nebus Ukrainos, kurią dar iki Euromaidano įnirtingai prisijungti viliojo Maskva, mažesnės, nei [...]

JAV leidinys „Newsweek“ susirūpino, kad amerikiečių mokinių pasiekimai panašūs į Lietuvos, kurią pagal kai kuriuos ES šveitimo kriterijus, beje, aplenkė Rumunija, Bulgarija ir dar beveik 20 šalių. Tačiau esama sričių, kuriose Lietuva pirmauja ir gali diktuoti madas.

Šiandien LR Prezidentūroje buvo pagerbti daug pasiekę bei tarptautinę patirtį sukaupę lietuviai ir su Lietuva siejami asmenys, savo profesine veikla ir pasiekimais prisidedantys prie šalies pozicijų stiprinimo pasaulyje. Laureatus savo dalyvavimu pagerbė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, apdovanojimus teikė LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir GLL vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.

Priartėjus 2014-ųjų metų pabaigai vis dar sklando diskusijos apie pokyčius rinkoje, susijusius su euro įvedimu – galimai kilsiančias kainas, teigiamus arba neigiamus ekonominius aspektus.

Per pastarąjį dvidešimtmetį emigracija iš Lietuvos „iškirpo“ kone penktadalį darbingo amžiaus gyventojų. Šiandien lietuviai sparčiau sensta ir miršta, nei gimsta. Ką žada šaliai tokios niūrios demografinės tendencijos? Ar sugebėsime išlipti iš menkos gimstamumo duobės?

Gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumų paskirstymas ir kainodara Lietuvoje 2015-aisiais pradeda veikti įleidimo-išleidimo taškų „entry-exit“ principu. Perspektyvoje – bendra keturių Baltijos regiono valstybių dujų rinka.

Vienas svarbiausių kasmetinių sporto renginių – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) kartu su Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) rengiami Lietuvos metų sportininko rinkimai – iš esmės atsinaujina. Net 11 nominacijų vietoje dviejų, nauja balsavimo tvarka ir įspūdinga, tiesiogiai transliuojama apdovanojimų ceremonija – tik dalis svarbių naujovių, užtikrinsiančių didesnį visuomenės susidomėjimą ir sporto bendruomenės įsitraukimą.

Didžiosios metų šventės dažnam iš mūsų tampa tikru išbandymu: kaip laikytis tradicijų ir nepersivalgyti. Dvylika valgių, kurių privalu paragauti per Kūčių vakarienę, ne mažiau turtingas Kalėdų stalas, nuo kurio dažnai nepakylama visą dieną, – tokį maratoną organizmui atlaikyti išties nelengva.

Lito istorijoje dedame tašką. Toliau gyvensime su euru. Ir nors pinigai, kaip sako Lietuvos bankas, tik keičia formą, permainų bus ir daugiau.

Populiarus ir kai kam nusibodęs linkėjimas: turėkite stiprybės priimti tai, kas neišvengiama, veržlumo pakeisti aplinkybes, kurios jūsų valioje, ir įžvalgumo atskiriant viena nuo kita.