Kainos. Pastaruoju metu mažmeninės prekybos rinkoje įvyko nemažų pokyčių. Rinkos lyderis prekybos tinklas „Maxima“ metų pradžioje paskelbė keičiantis kainodarą ir vidutiniškai 13 proc. atpigino per 1500 maisto ir kitų kasdienio vartojimo prekių. Lyderio pavyzdžiu pasekė ir kiti prekybos tinklai, mažesnėmis apimtimis taip pat atpiginę dalį savo prekių.

Draudimas. Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ filialo Lietuvoje vadovas Tomas Milašius teigia, kad gyvybės draudimo rinka sparčiai ėmė augti dėl gerėjančios ekonominės padėties, nukritusių indėlių palūkanų ir didėjančio lietuvių finansinio išprusimo. Pastaroji prielaida leidžia tikėtis, kad ir tolimesnėje perspektyvoje tautiečiai vis sėkmingiau valdys savo finansus ir sulaukę senatvės galės mėgautis tokiu gyvenimu kaip dabartiniai Vakarų Europos pensininkai.

Jungtinių Tautų duomenimis, šiemet Viduržemio jūroje nuskendo jau 1600 migrantų – beveik pusė tiek, kiek pernai per visus metus. 2014-aisiais pakeliui į Europą gyvybės neteko 3500 žmonių. Didžiausia šių metų tragedija, įvykusi prieš savaitę, pareikalavo net 800 aukų – tiek žmonių žuvo prie Libijos krantų nuskendus migrantus plukdžiusiam laivui.

Dujos neišnyks. Prognozuojama, kad gamtinės dujos šalyje ir toliau užims reikšmingą energijos išteklių dalį.

Problemos. Lietuvoje sveikatos apsauga yra palyginti brangi, nors mirtingumo ir sergamumo rodikliais tikrai negalime didžiuotis. Žiūrint į ES, Lietuva yra tarp šalių, kuriose gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė – trumpa.

„Verslas glaudžiai susijęs ir su įvairiomis teisės šakomis, todėl verta atkreipti dėmesį į naujausias šalies aktualijas: naujo Darbo kodekso projekto svarstymus, investicijų planavimo dokumentų rengimo pakeitimus, savivaldos teisinio reguliavimo naujoves – pastarieji pasikeitimai visose šiose srityse, be abejo, turės įtakos verslo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui Lietuvoje‘‘, – apie Lietuvos verslo aplinką ir jos pokyčius, susijusius su šiandieninėmis aktualijomis, kalba vienas žinomiausių Lietuvoje bylinėjimosi, arbitražo, viešojo sektoriaus ir Europos Sąjungos teisės ekspertų, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ partneris Gintaras Balčiūnas.

Makroekonomika. Praėjusią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje Lietuvą pirmą kartą įtraukė į išsivysčiusios ekonomikos šalių grupę. Iki šiol šalis buvo vertinama kaip besiformuojančios rinkos ekonomika.

Trišalė taryba sutarė, kad nuo liepos 1-osios minimali mėnesinė alga (MMA) didės 25 eurais ir turėtų iš viso sudaryti 325 eurus (1121 litą).

Neišnaudotos progos. Sveikatos apsauga yra viena tų sričių, už kurių problemas tenka mokėti itin didelę kainą. Apie tai, kokia padėtis yra dabar ir kokia bus po 10–15 metų, „Veidas“ kalbasi su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof. Kęstučiu Strupu.

Iššūkiai. Rusijos embargas maisto produktams, panaikintos pieno kvotos, milžiniška ES konkurencija ir diskriminacinė politika, emigracijos masto nulemtas mažesnis vartojimas vidaus rinkoje – tai vos keletas iššūkių, su kuriais susiduria Lietuvos žemės ūkio sektorius.

Apie tai, kokių iššūkių ES gali tikėtis iš Vidurinių Rytų regiono, kalbamės su VDU Regionistikos katedros vedėju prof. Egdūnu Račiumi.

„Žemės ūkis ir artimiausiais dešimtmečiais išliks Lietuvos prioritetas: neturime nei naudingųjų iškasenų, nei ko kito, iš ko galėtų gyventi mūsų valstybė. Bijau, kad nerasdami bendros kalbos su pieno perdirbėjais ir politikais šį sektorių sužlugdysime“, – nuogąstauja Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Prognozuoti, kaip gyvens mūsų šalies žemdirbiai po keleto dešimtmečių, jis nesiryžta: šiandien rinka, jo nuomone, pernelyg nestabili.