„Variklių džiazas danguje ir ant žemės!“ – toks jau tradicija tapusio pramoginio renginio „Auto Jazz 2015“ šūkis, kviečiantis birželio 13 d. visus automobilių ir aviacijos technikos gerbėjus apsilankyti Molėtų aerodrome.

Regioninis klasikinis universitetas, savo kraštui rengiantis plataus spektro specialistus: pedagogus, ekonomistus, vadybininkus, informatikus, filologus, menininkus, – toks Šiaulių universitetas siekia būti šiandien. Netolimoje ateityje Šiaulių universitetas regimas kaip Šiaurės Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir meno centras, siekiantis įsitvirtinti ne tik šalies, bet ir Europos aukštojo mokslo erdvėje.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo situacija Lietuvoje keičiasi. Šiuo metu stengiamasi atsižvelgti į pasaulines tendencijas, skatinančias mokslo žinių pritaikymą praktikoje ir kartu – glaudų verslo ir universitetų bendradarbiavimą. Vis aktyviau kuriami vadinamieji slėniai, integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai, kurių tikslas – būti ta platforma, kurioje verslas ir mokslas gali bendradarbiauti, taip pat kurti naujas technologijas, skatinti inovatyvaus verslo kūrimą bei plėtrą.

„Globalizacija mums atveria ne tik naujų galimybių, bet ir grėsmių“, – teigia, kraujagyslių chirurgas med. m. dr. Vaidotas Zabulis. Antrą dešimtmetį vaduojantis pacientus nuo venų išsiplėtimo medikas žino, kad itin savo gyvybe rizikuoja dažnai lėktuvu skraidantys išsiplėtusių venų savininkai.

„Lanksti darbo rinka sukuria dinamišką ekonomiką, kuri gali augti. Tiek Jungtinių Amerikos Valstijų, tiek Didžiosios Britanijos darbo rinka yra liberali, lyginant su Prancūzija, Italija ar Vokietija, ir tai suteikia joms pranašumą, jų ekonomikos augimas šiuo metu yra didesnis“, – „Veidui“ sakė iškili ekonomistė, Ilinojaus ir Geteborgo universiteto profesorė Deirdre McCloskey. Ekonomikos istorijos, anglų kalbos ir komunikacijos profesorė dalyvavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto surengtoje konferencijoje „Taupymas be reformų – ekonomikos be augimo“, skirtoje planuojamoms Darbo kodekso pataisoms.

Su Rytų Europos studijų centro analitiku, politologu Linu Kojala aptariame dvi dienas Rygoje vykusį Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą, Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas ir Seimo narys Antanas Matulas svarsto kompensuojamųjų vaistų ir jų kainų formavimo problemas, o su Lietuvos bioetikos komiteto vadovu Eugenijumi Gefenu tęsiame pokalbį apie papildytą Gydytojų etikos kodeksą ir Hipokrato priesaiką. [...]

Nyki tikrovė. Milijonai Amerikos šeimų, nesvarbu, kokia jų socialinė, ekonominė padėtis ir išsilavinimas, kasdien daro siaubingą nusikaltimą – fiziškai smurtauja prieš vaikus.

Jubiliejus. Šiais metais į Austrijos sostinės „Wiener Stadhalle“ areną susirinko per 16 tūkst. muzikos gerbėjų ir profesionalų. „Eurovizijos“ dainų konkursas pripažįstamas vienu populiariausių ir masiškiausių ne sporto renginių. Kai pasaulyje tiek daug politinės, ekonominės įtampos, iš jubiliejinio – 60-ojo konkurso pirmiausia tikimasi žinios, kad pasaulį vienija tos pačios žmogiškosios vertybės, kad ir koks jis būtų skirtingas.

Vizija. Lapė žingsniuoja sniegu vienodu tempu, tačiau staiga sustoja ir ilgokai klausosi. Tada šoka kasti sniego ir netrukus dantyse turi laimikį – žiurkėną. Kuo žmonija panaši į šią lapę, gilinamės su vienu žymiausių technologijų futurologų prof. Vito Di Bari.

Ar kada susimąstėte, kokioje aplinkoje gyvenate, ar geriate švarų vandenį, ar pagalvojote, kaip paprastomis, naminėmis priemonėmis sumažinti nitratų kiekį daržovėse? Atsakymų į šiuos klausimus ieško Klaipėdos moksleiviai. Susivokti daugelyje aplinkosaugos temų padės Lietuvoje gegužės 23 dieną organizuojama atvirų durų diena.

Kitą savaitę nuo trečiadienio iki penktadienio sostinės Tolerancijos centre bus galima gyvai pamatyti trisdešimt septintajam Vilniaus aukcionui pristatomus meno kūrinius. Nors aukcionas – Vilniaus, šįkart nutarta jame daugiau dėmesio skirti laikinosios sostinės laikų aura iki šiol apgaubtam Kauno miestui

Kodėl apskritai užduotas klausimas apie Palestinos valstybės pripažinimą? Todėl, kad prieš gerą savaitę Vatikanas dar kartą pripažino tą valstybę ir per žiniasklaidą nusirito komentarų bangelės. „Dar kartą“ reiškia, kad Vatikanas pripažino Palestinos valstybingumą 2012 m., kada ši tapo Jungtinių Tautų Organizacijos stebėtoja, neturinčia narės statuso. O dabartinis Šv. Sosto diplomatinis žingsnis susijęs su tuo, kad Vatikanas pasirašė pirmąją sutartį su Palestinos valstybe.