Geopolitika. Artėjant derybų tarp Vakarų šalių ir Irano kulminacijai, į dviejų žaidimą įsitraukė trečioji – Rusija.

Ypatingas požiūris. Čekijos prezidentas Milošas Zemanas „Radio Praha“ žurnalistams Maskvoje išdėstė gana sensacingą poziciją apie Europos ir Ukrainos situaciją, islamą, emigraciją, Rusijos ekonomiką.

3 klausimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei Almai Vaitkunskienei

Dalijimosi ekonomika po truputį atkeliauja ir į Lietuvą. Žmonės skolina, nuomoja daiktus ar atlieka smulkius remonto darbus tiesiog vieni kitiems, be tarpininkų, įmonių ir valdžios žinios ar pritarimo. Čia ir slypi problema. Tokių paslaugų atsiradimas ir jų masto augimas tampa tikru galvos skausmu valdžios institucijoms: kaip tai reguliuoti? Nuo to, kaip į tokias paslaugas žiūrės mūsų valdžia, priklausys, ar šios paslaugos Lietuvoje suklestės, ar ne.

Atsistatydino švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis; VMI ragina nepamiršti deklaruoti turto ir pajamų

Stipriausias per daugiau kaip 80 metų žemės drebėjimas balandžio 25-ąją smogė neturtingai Himalajų valstybei Nepalui. Stichija nusinešė 5 tūkst. žmonių gyvybes, dar 11 tūkst. sužeista. Tačiau ekspertai neabejoja, kad žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų bus gerokai daugiau. Smūgiai buvo juntami ir Indijoje, Kinijoje, Mianmare bei Bangladeše.

Šiomis dienomis Paryžių nepaprastai sudomino toks įvykis: restorane, netoli vienos miesto aikštės, už 100 prancūzų frankų galima buvo gauti porciją liūto kepsnio. Restorano savininkas nupirko iš žvėryno laikytojo liūtą „Sultanas“, nuvežė jį į skerdyklą, o paskui iškepė ir pardavinėjo svečiams. Tokia reta proga mieste buvo iškabinti skelbimai. Juose buvo pranešama, kad pietums pirmininkaus Žozefina Beker.

Maistologija. Tik trys Europos Sąjungos sostinės – Roma, Madridas ir Lisabona pagaliau suprato, kad kiekis yra atvirkščiai proporcingas kokybei. Berlynas ir Londonas aršiai gynė kiekį. Ir sėkmingai apsigynė nuo kokybės. Kitoms kontinento sostinėms šis klausimas apskritai nepasirodė vertas dėmesio. Įskaitant ir mūsiškę.

Premjeros. Pagrindiniai gegužės repertuaro stulpai – Oskaro Koršunovo „Fidelijus“ ir Eimunto Nekrošiaus „Borisas Godunovas“.

Ryškiausia gegužės mėnesį į kino teatrus atkeliausianti juosta yra savita „Oskaro“ nominanto Ryano Goslingo „Dingusi upė“. Tiesa, užsienio kino kritikai neturi vieningos nuomonės, ar tai – geras filmas, ar tik, kaip rašė „The Telegraph“, „brangiai atrodanti katastrofa“. Pats pasirinktas žanras gana rizikingas, tai – makabriškumo ir siurrealizmo nestokojanti juodoji pasaka suaugusiesiems, pasakojanti apie nuošalioje vietovėje gyvenančią skurdžią šeimą, bandančią išsaugoti namus, ir atrastą paslaptingą vandeniu užlietą miestą.

Teksto pavadinimas įpareigoja. Kuo mažiau žodžių, tuo didesnio fundamentalizmo galima tikėtis. Šiek tiek išleisdami garą pasakysime, kad čia kalbama apie tyčia blogai kuriamą valstybę.

Darbas ir kapitalas. Nors tikimasi, kad jų santykius galėtų optimizuoti parengtas naujasis Darbo kodeksas, bet, kaip žinome, teisės aktai neretai būna sau, o realybė – sau. Apie politikų netoliaregiškumą ir kitų valstybių patirtį „Veidas“ kalbasi su ekonomistu, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju prof. Raimondu Kuodžiu.