Šiandien sukanka 24 m. nuo tragiškų įvykių Medininkų pasienio poste; praėjus pusmečiui po euro įvedimo, gyventojai nepradėjo tiksliau perskaičiuoti kainų iš litų į eurus.

Liepai einant į pabaigą – artėjant poeto, publicisto, leidėjo Vaidoto Daunio (1958–1995) žūties 20-osioms metinėms, sutikau du vaizdo ir plunksnos darbininkus – maždaug jo sūnaus amžiaus trisdešimtmečius. Vienas apie V.Daunį nebuvo nieko girdėjęs, kitas patarė, kas iš kultūros veikėjų galėtų apie jį papasakoti.

Prieš 24 metus Romos popiežius Jonas Paulius II išleido encikliką „Centesimusannus“, kurioje nubrėžė politines, ekonomines ir moralines iš komunizmo jungo ištrūkusių Rytų ir Vidurio Europos visuomenių raidos gaires. Katalikų Bažnyčios galva nurodė, jog demokratija, laisvoji rinka, verslumas, iniciatyva ir kūrybiškumas yra tai, ko reikia siekti šios erdvės žmonėms. Apie tai, kaip per 25 nepriklausomybės metus Lietuvai pavyko įsitraukti į laisvąją ekonomiką bei apie Katalikų Bažnyčios požiūrį į žemiškąjį turtą „Veidas“ kalbasis su vyskupu Kęstučiu Kėvalu.

„Gal jūs – vietinis, kulautuviškis? Ne? Gaila“, – su kolega fotografu Aliumi Koroliovu blaškomės po Kulautuvos idilę, bandydami užčiuopti, kiek šiandien joje likę garsiojo smetoniško kurorto dvasios.

Per ketvirtį amžiaus socialinė tikrovė keitėsi kūlversčiais, tačiau socialinėje mitologijoje apstu lieka nekintamų temų.

Su septintuoju gimtadieniu BARDAI LT kompaniją sveikino septyni dainuojamosios poezijos atlikėjai ir minia bardų muzikos gerbėjų. Trečiadienio vakarą Vilniuje, klube „Artistai“ visos Lietuvos bardus vienijanti organizacija BARDAI LT pakvietė kartu apžvelgti septynerius veiklos metus, pasiklausyti gyvos muzikos ir pasisemti energijos naujiems darbams bei projektams.

Interviu Katalikų vyskupas K.Kėvalas: problema slypi ne ekonomikos modelyje, o žmogaus širdyje . . . . . . . . . . . . . . . . 10 Viršelio tema Turtingiausieji lietuviai: viršutinė riba – milijardas eurų . . . . . . . . . . . . . . . . . [...]

Pasaulio turtingiausių žmonių dešimtukas valdo šimtus, Lenkijos – dešimtis, Lietuvos – poros milijardų JAV dolerių siekiantį kapitalą. Mūsų turtingiausiųjų turtai atitinka mūsų valstybės dydį, jos ekonominį pajėgumą. Nors pelningiausiuose versluose – bankininkystėje, draudimo ar investicinių fondų veikloje, kituose finansų sričių versluose lietuviai net iš Lietuvos rinkos, matyt, jau negrįžtamai išstumti, mūsiškių kapitalistų gebėjimas per 28 metus, kai buvo leista privati veikla, sukaupti milijardinį kapitalą negali nestebinti. Juolab, kad lietuvio mentalitetas didžiąją XX a. dalį formavosi „Kalvio Ignoto teisybės“, „Parduotų vasarų“ ir „Žemės maitintojos“ personažų ar arkliavagio Tado Blindos požiūrio į savininką.

30-31-ame numeryje savaitraštis „Veidas“ paruošė Lietuvos turtingiausiųjų trisdešimtuką. Specialiame numeryje skirtame Lietuvos turtuolio portretui, kurį aprašė žurnalistas Dovaidas Pabiržis, rasite ne tik turtingųjų sąrašą, bet ir jų verslo istorijas.

Dvi tyrimą atlikusios žurnalistės pabandė pagyventi kaip musulmonės ir savo kailiu patirti, ką išgyvena veidus šydu dengiančios moterys Lietuvoje.

„Panta rei“, – sakė Heraklitas. Viskas teka, ir joks laimėjimas neiškovojamas amžiams. Kaip ir uostuose nebūna amžinai garantuoto, ramų gyvenimą ilgam užtikrinančio krovinio. Uostininkų patirtis liudija, kad kroviniai, kaip ir tekantis vanduo, mėgsta rinktis mažiausio pasipriešinimo kanalą, todėl atsiradus nenumatytai kliūčiai labai greitai suranda aplinkkelių.

Neformaliojo ugdymo situacija Lietuvoje neaiški: nesuskaičiuojama, kiek lėšų iš įvairių šaltinių jam skiriama, tik apgraibomis nustatoma, kiek mokinių jame dalyvauja. Skaičiai apytikriai, bet kuklūs: vieno vaiko neformaliajam švietimui per mėnesį savivaldybėms rekomenduojama skirti apie 1,45 euro ir spėjama, kad jame dalyvauja tik apie 28 proc. Lietuvos mokinių.