Bet koks klausimas apie lytinį švietimą Lietuvoje yra savaip provokacinis. Vis dar diskutuojama – reikia ar nereikia? O juk ne tiek pats švietimas svarbu, kiek jo turinys. „Veidas“ neklausė apie turinį, paklausė – nuo kada? Maždaug kas 20-tas (5,4 proc.) atsakė „niekada“ (lytinis švietimas ugdymo įstaigose nereikalingas).g

Trys klausimai Sveikatos apsaugos viceministrei Laimutei Vaidelienei

Vytautas Jakštas laukia sprendimo, ar jo kartu su bičiuliu sukurta piramidė iš milijono monetų yra verta atsidurti Guinnesso rekordų knygoje. Kol gaus atsakymą, V.Jakštas jau paskyrė milijoną centų, arba 10 tūkst. Lt, arba 3 tūkst. Eur, gabiesiems Lietuvos vaikams – Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo stipendijoms.

Pievose dalgiais mosuojantys vyrai, paskui kuriuos seka vaikai,
grėbiantys ką tik nupjautą žolę į tvarkingas eiles, kad šią
pradžiūvusią būtų greičiau šakėmis krauti į „kitkas“, ar vagose prie
raunamų ir į krūvas metamų daržovių sukumpusios močiutės – tokių
vaizdų Lietuvoje išliko, bet to jau seniai nepamatysi didžiuosiuose
Lietuvos ūkiuose.

Žygimanto Senojo sekretoriaus Stanislovo Skapo vardu pavadinta Vilniaus senamiesčio gatvelė yra siauriausia mieste. Kai kur vos 2 metrų pločio. Einant nuo Vilniaus universiteto, ji tyliai įsilieja į Pilies gatvę. Garsinė gatvelės tarša – minimali, tačiau jos pastatų sienos atrodo kardinaliai priešingai. Gatvė jau daugelį metų yra viena labiausiai apdergtų grafičių piešėjų. Tokių atkarpų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytame Vilniaus senamiestyje – gausybė.

Kaip atrodė Palanga prieš 40 metų? Tiksliai į šį klausimą sunkiai beatsakytų net amžininkai. Profesionalus fotografas, o tais tolimais 1975-aisiais – Palangos vidurinės mokyklos absolventas, besirengiantis žurnalistikos studijoms, Leonardas Skirpstas anuomet Palangos „Naglio“ kino teatre surengė pirmąją savo parodą.

Ligoninių lovų skaičiumi Lietuva nusileidžia tik turtingoms Vokietijai ir Austrijai. Iš viso 94 šalies ligoninės turi 26 323 lovas. Tūkstančiui lietuvių tenka 7,6 lovos. Latvijoje šis rodiklis – tik 6, Estijoje – 5,6, Lenkijoje – 6,6 lovos. ES vidurkis tesiekia 5,3. Neracionaliai švaistomos lėšos, kurios kaupiamos mums mokant po 6 proc. PSD nuo uždarbio, iš ligonių atima geresnius vaistus ir efektyvesnį gydymą, iš medikų – jų išsilavinimo vertą atlyginimą.

Kiekvienas miestas yra architektūros, inžinerinių objektų ir erdvių visuma. Jų kokybė ir tarpusavio darna lemia tai, kaip patogiai gyvens žmonės. Kol kas Lietuvoje tai neretai nustumiama į antrą planą. Siekdamas garsinti gerus pavyzdžius ir pagerbti talentingiausius architektus, savaitraštis „Veidas“ imasi rengti rinkimus „Metų architektūros statiniai“.

Ateis pinigingi kryžiuočiai ir išpirks šventą lietuvių žemelę, miškelius ir upelius – vos prieš pusantrų metų gąsdino tautininkai, stambaus žemvaldžio Ramūno Karbauskio Valstiečių ir žaliųjų partija, buvęs televizijos žurnalistas, smulkusis ūkininkas Pranciškus Šliužas ir kiti referendumo, kuriuo siekta neleisti žemės parduoti užsieniečiams, organizatoriai. Referendumą jie prakišo – valią jame pareiškė vos 15 proc. visų rinkėjų. Ar jau išpirko kryžiuočiai šventą Lietuvos žemelę?

Prie ilgamečių „Veido“ projektų – Metų vadovo, valstybės tarnautojo, „Mini Nobelio“ apdovanojimų šiemet prisidėjo ir Metų ūkininko titulas.

Prieš keletą metų Lietuvos ambasadorė Lenkijoje, kilus eilinei tarpvalstybinei lietuvių ir lenkų apsižodžiavimo bangai, Lietuvos lenkus pavadinimo penktąja kolona. Ar ambasadorė klydo? Kodėl didelei daliai Lietuvos piliečių lenkų vis dar ne pakeliui su šalies elitu?

Kaip visada, lietuviai dejuoja. Pusę vasaros kentėjome, nes ji niekaip neatėjo, bet kai rugpjūčio pradžioje užgriuvo visu savo deginančiu svoriu, ėmėme skųstis, kiek gi tie karščiai gali žmogų kamuoti. Netrukus, ko gero, vėl imsime piktintis, kad nespėjome vasaros pamatyti, o ji ir baigėsi.