Apie tai, kad Lietuvoje stokojama pagarbos tam tikrų profesijų atstovams, o brandūs darbuotojai nurašomi kaip per seni, gali papasakoti kone kiekvienas aptarnavimo srityje dirbęs žmogus. 51 metų vilnietis Virmantas Bagdonas – vienas jų. Kas rytą kinų restorano duris praveriantis padavėjas sako, kad jį šioje kavinėje išlaikė tik čia vyraujantis geras mikroklimatas.

Po mokslinės stovyklos Kalifornijoje – mokslinė konferencija Monrealyje. Tiesiai iš Kanados – kelionė į Sietlą, iš ten – į namus Long Ailande, Niujorke, o rugsėjį laukia kita konferencija Japonijoje. Taip šią vasarą vinguriavusį fiziko Alekso Mazeliausko maršrutą galima pateikti manantiems, kad tyrėjų, arba moksliukų, gyvenimas nuobodus. Kaip jis bus nuobodus, kai pažįsti tikrąjį elitą – geriausių pasaulio universitetų absolventus, o su JAV mokslininkais gali pasikalbėti apie Lietuvoje gaminamus lazerius.

3 KLAUSIMAI Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Ekstremalių situacijų prevencijos skyriaus vyr. specialistei Jolantai Mackevičienei

Žodis „kolaborantas“ yra kilęs iš lotynų kalbos. Jo reikšmė nekalta – bendradarbiauti. Neigiamą reikšmę šis žodis įgijo tik per Antrąjį pasaulinį karą, kai prancūzų pasipriešinimo judėjimas kolaborantais ėmė vadinti visus, aktyviai bendradarbiavusius su naciais. Vienas didžiausių Prancūzijos kolaborantų buvo maršalas Philippe‘as Pétainas (1856–1951), Pirmojo pasaulinio karo didvyris, pasidavęs naciams ir kolaboravęs su jais vadovaudamas Viši vyriausybei.

Aštuntąjį kartą Anykščiai tapo dainuojamosios poezijos gerbėjų Meka – ketvirtadienio vakarą čia prasidėjo nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“.

Nuėmus Žaliojo tilto balvonus prasidėjo diskusijos ir dėl kitų prieštaringų Vilniaus paminklų likimo. Vienas tokių – memorialinė lenta kapitonui Jonui Noreikai pagerbti. J.Noreika neabejotinai buvo neeilinė asmenybė. Dalyvavo ne tik 1941-ųjų birželio sukilime, bet ir galbūt prisidėjo prie žydų masinių žudynių. Kolaboravo su vokiečių okupantais ir su jais kariavo. Po karo tapo antisovietinio pogrindžio ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu, 1946 m. buvo suimtas, kankintas ir 1947 m. nužudytas.

Nuo šiandien Vilniaus gatvėse pradės riedėti naktiniai autobusai, o nuo rytojaus sostinės pradinukai galės įsigyti metinį transporto bilietą už 10 eurų; nuo kitų metų vidurio pensijos gali padidėti vidutiniškai 6 proc.

„Jeigu išlaikau temą du mėnesius neišvystęs jos televizijoje, ji man praranda aštrumą“, – sako žurnalistikos veteranas, vyriausias ekranuose pasirodantis TV laidų vedėjas 83-ejų Algimantas Čekuolis. Tokio žmogaus verta klausti apie amžinas, nuolat aštrias temas – karą, žiniasklaidos ateitį. O pradėti knieti nuo darbingumo paslapties.

Minėdami septintąsias Rusijos agresijos prieš Gruziją metines, turėtume pripažinti, kad tada Gruziją nuo aneksijos po 5 dienų karo išgelbėjo tik stebuklas. Žvelgiant iš aneksuoto Krymo ir viso nešvaraus Rusijos karo su Ukraina perspektyvos tokia mintis neatrodo nei kvaila, nei mistinė.

Ekspresas      6   Savaitės interviu A.Čekuolis: geras gyvenimas – dar ne viskas               10   Viršelio tema Merai debiutantai: kliūtys ir pasiekimai    14   Neglamūrinė Lietuva Debeikiai: tradicinių amatų proveržis       20   Verslas Lietuviškų kanapių keliai: JAV, Vokietija, Skandinavija                      28 Grūdas prie grūdo: ir vėl rekordinis derlius                   34   Visuomenė A.Mazeliauskas: „Mokslinis darbas nėra lengviausias [...]

32-ame savaitraščio „Veidas“ numeryje rasite žurnalistės Aušros Lėkos tyrimą apie tai kaip naujiems merams sekėsi pirmąsias šimtą kadencijos dienų „Šimtas naujų merų dienų: viltis gyva“.

600 moterų – lietuvių, baltarusių, net iš tolimosios Šri Lankos – Visagino pakraštyje esančiame ceche palinkusios kerpa, siuva ir lygina vyriškus „Zara“ kostiumus. „Visatex“ kai kam pasirodo net kaip svajonių darbdavys. „Kūrybines idėjas“ realizuoti ir laimę Visagino siuvimo fabrike išbandyti siūloma Utenos kolegijoje siuvimą pasirinkusioms merginoms. Ši bendrovė nuolat ieško naujų darbuotojų – jų kaita čia didžiulė.