Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą piltis degalus „LUKoil“ degalinėse lietuviams tapo prastu tonu. Net laukiama, kada ši bendrovė, kurios vardas siejamas su rusišku kapitalu, pasipustys. Nepaisant tokio bet kuriam verslui nepalankaus fono, „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas yra vienas turtingiausių šalies žmonių ir nepanašu, kad ketintų trauktis iš klestinčių verslininkų sąrašo.

„Darbietis“ Vytautas Vigelis kultūros viceministro pareigas ėjo vos 25 dienas. Iš posto skandalais išgarsėjusį buvusį ilgametį Švenčionių rajono merą išstūmė praeities nuodėmės, kurių Darbo partija nuodėmėmis nelaiko net ir dabar.

Rugpjūčio 6-ąją Varšuvoje vyks gegužę išrinkto prezidento 42 metų Andrzejaus Dudos inauguracija. Aiškėja jo patarėjų pavardės ir pirmųjų užsienio vizitų maršrutai. Ko galima tikėtis iš naujo Lenkijos vadovo? Ar keisis politika?

„Veido“ klausimu siekta išsiaiškinti, kas žmogui mieliau – garantuotos neblogos pajamos, kurios netgi apsaugotos nuo infliacijos, ar verslo rizika. Pastaruoju atveju žmogui siūloma išsiversti su 1,5 mln. eurų kapitalu, kurio pritaikymas ribotas: galima tiktai investuoti ir reinvestuoti į realų verslą, tačiau pinigams draudžiama pasyviai „auginti svorį“ banko sąskaitoje (palūkanos) ar investiciniuose fonduose. Sąlygos menamos, nes tikrovėje tokių apribojimų nėra. Faktiškai tai klausimas, kuo žmogus norėtų būti: nuo verslo atsakomybės laisvu rentininku ar rizikuojančiu verslininku.

Apie „Dešiniojo sektoriaus“ vadą Dmytro Jarošą, kuriam rugsėjį sukaks 44-eri, ukrainiečiai žino nedaug. Nacionalistas, baigęs ukrainiečių literatūros studijas, vienas Maidano lyderių. Tiek ukrainiečiams pakako iki šiol. Kas, jei ne D.Jarošas, pasirūpins tvarka Rytuose? Kas sužiūrės korumpuotus Ukrainos pareigūnus, paskelbs netikusių politikų pavardes?

Galimybė vadovauti grožio kabinetui, gebėjimas atlikti įmantriausias išvaizdos puoselėjimo procedūras, žinios apie naujausias bei efektyviausias kosmetikos priemones, vadybos ir prekybos įgūdžiai – visas šias kompetencijas įgis naujos Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (TTVAM) dėstomos kosmetologijos jungtinės studijų programos studentai.

Kai kurie vyresni pažįstami mėgsta pašiepti, kad planinės ekonomikos laikais biurokratų Lietuvoje buvo mažiau nei šiandien. Ne vienas tvirtina atsimenąs, kiek žmonių dirbdavo tuomečiuose vykdomuosiuose komitetuose, ir teigia, jog darbuotojų skaičius ten buvęs mažesnis.