Kazimierą Norkų galėtume pavadinti vienu pažangiausių ir originaliausių Lietuvos verslininkų. Mintis Vilniaus senamiestyje atidaryti geriausiomis klasikos tradicijomis jau išgarsėjusį barzdų skutimo saloną pasiteisino su kaupu. Pasitvirtino ir sumanymas dirbti čia pasikviesti ne šiaip profesionalą barzdų stilistą, o patyrusį barzdaskutį iš Sirijos, kurio K.Norkus ieškojo bent pusmetį. O ar pasiteisino idėja nuo šios vasaros klientams už paslaugas salone „Barzdaskučiai“ pasiūlyti atsiskaityti ne tik grynaisiais, bankų kortelėmis, bet ir bitkoinais?

Po pralaimėjimo Ispanijai finale 63:80 beveik be keitimų žaidęs Mantas Kalnietis nesislėpdamas pravirko, ir jį galima suprasti: pralaimėtas antras Europos finalas iš eilės ir abu – dideliu skirtumu. Tačiau kuo daugiau dienų praeis po finalo, tuo rimčiau skambės klausimas: kaip apskritai Lietuvą į jį pateko? Daugybė Europos komandų už Lietuvą sudėtimi buvo galingesnės. „Tiek ketvirtfinalyje, tiek pusfinalyje varžovai mus pranoko sudėtimi, bet ne širdimi“, – po pergalės prieš Serbiją ištarė Mindaugas Kuzminskas. „Esame čia, nes išlikome komanda“, – prieš finalą tvirtino Renaldas Seibutis.

Rusija linkusi įsitraukti į konfliktą Sirijoje ir jos pajūryje sukurti nuo rusų priklausomą zoną, panašią į Rytų Ukrainoje sulipdytas „liaudies respublikas“. Konflikte, kurį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius apibūdino kaip statytinių karą, svarbūs veiksniai yra dujotakiai ir gamtinių dujų telkiniai.

Lietuvoje šiuo metu kuriama sistema, leisianti stebėti, kaip baigus studijas klostosi aukštųjų mokyklų absolventų karjera. Atspirties tašku kuriant šią sistemą taps Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas absolventų karjeros tyrimas.

Rusija išgirdo dvi žinias: neprastą ir labai blogą. Nieko baisaus, kad NATO durys atsiveria ir Juodkalnijai. Blogai – kad nauja NATO teritorijos dalimi gali tapti vos už 200 kilometrų nuo Klaipėdos esanti Gotlando sala, į kurią jūrininkai pučiant palankiems vėjams kartais nuplaukia net burlentėmis.

„Vakarų medienos grupės“ (VMG) įmonėje „Sakuona“ dirba 630 žmonių, o 95 proc. produkcijos eksportuojama. Šiemet planuojama pasiekti iki 50 mln. eurų apyvartą.

Neperšviečiamus akinius nuo salės dėvintis buvęs seržantas užkalbino mus pats. „Patekau čia prieš tris dienas. Afganistane dirbau Gynybos ministerijoje. Kadangi dirbau su JAV kariuomene, šiek tiek kalbu angliškai. Problemų kildavo ir anksčiau, tačiau šįkart Talibanas atvirai pagrasino, kad mane nužudys. Nutariau to nelaukti. Per pažįstamus radau žmogų, sutikusį savo furgone mane išgabenti iš šalies. Išlipau prieš tris dienas ir klausiu – kur aš? Man atsakė, kad Prancūzijoje.“

Keliems jauniems afganistaniečiams Vilnius dabar – namai. Tačiau kalbėti, kaip jiems, pabėgėliams, čia pavyko įsikurti, pradėti verslą, jie nesutinka. Kodėl? Mat kai jie save identifikuoja kaip užsieniečius Lietuvoje, priimami su pagarba – kad pasirinko Lietuvą, čia investavo. Bet vos prisipažįsta, kad yra pabėgėliai, požiūris iškart pasikeičia, net sulaukia klausimų, ko jiems čia reikia.

Teatro snobai turėtų suklusti: spalio pradžioje savo naują kūrinį pristato Rolandas Kazlas. Tačiau vadina jį ne spektakliu, o lietuvišku galvosūkiu.

“Sirenos“ – festivalis, kurį atsargūs tradicinio teatro gerbėjai, mėgstantys raudonus kilimus ir aprangos kodus, verčiau apeina ratu: čia nebūna išpuoselėtų savimi besigėrinčių žvaigždžių, nebūna saugios pramogos, netgi scena būna ne visada. Tačiau „Sirenos“ puikiai tinka bet kokio amžiaus nesupančiotam kodų ir tradicijų žiūrovui, ieškančiam savojo, labiausiai jaudinančio teatro.

3 KLAUSIMAI: Istorijos profesoriui Alfredui Bumblauskui

Kodėl vis daugiau lietuvių sunkiai užtarnautų savaitgalių poilsį noriai keičia į brovimąsi pro brūzgynus, braidžiojimą po dumblą, skaudžiai nutrintas ar nudaužytas kojas?