„Laboratorija – tai nebūtinai tik mėgintuvėlių ir mokslinės įrangos prikimšta patalpa. Visų pirma tai vieta, kurioje laukiamos naujos idėjos, atliekami įvairūs tyrimai, bandymai. Todėl ir naujasis dėstytojų edukacijai skirtas inovatyvus KTU centras simboliškai pavadintas „EDU_Lab“ (išvertus iš anglų kalbos – ugdymo laboratorija – red. past.)“, – sako Kauno technologijos universitete (KTU) įkurto „EDU_Lab“ iniciatoriai.

Vos prieš metus pristatę savo verslo idėjas, Lietuvos studentai šiandien užsiima sėkminga veikla ir ieško arba jau rado partnerių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Investuotojų dėmesį jie traukia novatoriškomis, gamtai ir žmogui palankiomis idėjomis: nuo įsibrovėlių saugančiais bepiločiais orlaiviais, gėrimais su imuninę sistemą stiprinančiomis bakterijomis, iš panaudotų skardinių pagamintu saulės energijos kolektoriumi ir kitomis inovacijomis.

Marijampolės kolegija pastaraisiais metais išgyvena atgimimą: studentų skaičius stabilizavosi ir ėmė didėti, stiprėja bendradarbiavimas su verslininkais, netrukus čia prasidės Inovatyvių technologijų centro įrengimo darbai. Dabar kolegija ruošiasi žengti kitą žingsnį – tapti stipria tarptautine aukštąja mokykla.

Alaus populiarumą pasaulyje nusako toks teiginys: žmonija esą daugiau išgeria tik vandens ir arbatos. Šis gėrimas, pradėtas gaminti senovės Egipte ir Mesopotamijoje, kinta pagal šiuolaikines madas, viena jų – craft (namudinis) alus. Tokį alų savo virtuvėse verda ir šiuolaikiniai aludariai. Šis hobis gali tapti ir sėkmingo verslo pradžia. Taip nutiko su „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvėmis, atsiradusiomis Klaipėdoje, „Švyturio“ alaus darykloje.

Apie 70 proc. karinių aljansų netesi įsipareigojimų ginti užpultus savo partnerius. Bet tai nereiškia, kad aljansai nereikšmingi, nes gerų aljansų tiesiog niekas nepuola. Kaip atskirti, kuris geras? Tas, kurio šalys tarpusavyje prekiauja.

3 klausimai valstybės kontrolieriui Arūnui Dulkiui

Didžiausias Baltijos šalyse informacinių technologijų ir verslumo renginys #SWITCH! šiemet į „Litexpo“ parodų rūmus sutraukė maždaug 5 tūkst. lankytojų. Bene dažniausia renginyje skam­bėjo mintis, kad sparčiai be­sivystančios skaitmeninės technologijos atveria kelią į globalų verslą gerokai platesniam ratui žmonių nei bet kada anksčiau. Vadinasi, potencialo tu­rime – tereikia nepraleisti progos.

Miestelis, kuriame nekilnojamasis turtas kainuoja brangiau nei mieste, kurio gatvės išpuoštos gėlėmis, menininkų darbais ir visada trykštančiu fontanu. Tai ne Trakai šalia Vilniaus, o Lukšiai – tik seniūnijos centras Šakių rajone. Vos atkūrus nepriklausomybę Lukšiai užsimojo už savo gerovę atsakyti patys – pirmieji Lietuvoje išbandė tikrąją savivaldą. Jos nebeliko, bet noras patiems tvarkytis savo gyvenimą niekur nedingo.

Atmintis – kaip valstybės sienos, ji turi būti akylai ir nuolat saugoma. Ji gyva, jei yra žadinama kasdien. Antraip ji kaip nedirbamas laukas virsta usnimis išsikerojusiu dirvonu, per ją kaip per blogai saugomą valstybės sieną sėlina nuo bet kokios atsakomybės viską atleidžianti užmarštis. Taip pristatydamas projektą „Dingęs štetlas“ kalbėjo jo iniciatorius Sergejus Kanovičius.

Jei norite pavalgyti geriausiame restorane Europos padangėje, kilkite su „Turkish Airlines“.

Dainuoti „Trubadūro“ spektakliuose Vilniuje tiesiai po „Meilės eliksyro“ premjeros Duisburge parskrenda baritonas Laimonas Pautienius.

Pelenais virtusi Galina Dauguvietytė tvirtino niekada nesijaudinusi dėl to, ką apie ją mano kiti. O pati apie save išpasakojo tiek, kiek retam pavyksta. Todėl jai išėjus norisi atsigręžti į tą išpasakotą gyvenimą ir apmąstyti, ar sugebėjome paklausti pačių svarbiausių dalykų.