41-ame Savaitraščio „Veidas“ numeryje rasite interviu su architektu, prof. Rolandu Paleku „Profesorius Rolandas Palekas: „Architektūra – lyg kainos podukra“, taip pat reportažą iš Lukšių miestelio — „Ypatingojo valdymo Lukšiai“. Miestelis, kuriame nekilnojamasis turtas kainuoja brangiau nei mieste, kurio gatvės išpuoštos gėlėmis, menininkų darbais ir visada trykštančiu fontanu.

Spalio 6-oji išaušo su juoda žinia – netekome Maestro Stasio Povilaičio. Išskirtinio talento dainininkas, tekstų kūrėjas, viena ryškiausių scenos asmenybių paliko sunkiai užpildomą tuštumą. Jo dainos skambės, bet trūks žmogiškosios šilumos, nuoširdumo, atviro žvilgsnio – Maestro turėjo retą dovaną prabilti į kiekvieno širdį.

Šeštadienį Nacionalinėje filharmonijoje, dalyvaujant žymiems pasaulio muzikams, kompozitorius Anatolijus Šenderovas pristatys savo 70-mečio sukakčiai skirtą „Concerto fiesta“.

Iš JAV į rudenišką Lietuvą pasaulio čempionato grupinių lenktynių bronzą parvežęs ir į mūsų šalies dviračių sporto istoriją tvirtai įsirašęs 27-erių metų Ramūnas Navardauskas juokdamasis sutinka, kad pelnytas medalis stipriai sujaukė neilgų atostogų planus, o surimtėjęs priduria, jog tai, kas įvyko, vis dar atrodo nerealu.

Renovuota viena Vilniaus r. mokykla stovi tuščia – joje neliko mokinių. Bet pastatas renovuotas su ES parama, tad kelerius artimiausius metus negalima keisti jo paskirties, o prižiūrėti ir šildyti reikia. Taip pleškinami mokesčių mokėtojų pinigai, o ataskaitose rodoma, kad mokykla renovuota ir net padidintas jos energinis efektyvumas. Neūkiškumo, gal net korupcijos apraiškų apstu ir 2016 m. biudžeto projekte.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) organizuotoje konferencijoje „Absolventų stebėsena: taikymas ir perspektyvos“ dalyvavę tarptautiniai ekspertai pasidalijo patirtimi, kaip stebėti absolventų karjerą ir kaip efektyviai panaudoti tokią informaciją priimant sprendimus.

Pakili nuotaika, kaip pagal užsakymą saulė pro debesis ir puikus rudeniškas oras, tiksli kelio knyga pagal kruopščiai suplanuotą maršrutą vis rečiau lankomais, gražios gamtos supamais Pietryčių Lietuvos keliais, garuojanti sriubos lėkštė Dieveniškių miestelio aikštėje, pažintinė ekskursija po legendomis apipintą Medininkų pilį ir vėl besidriekiančio kelio kaspinas iki Statoil Elektrėnai degalinės. Tokie pagrindiniai savaitgalį finišavusio Statoil ekonominio žygio epizodai bene labiausiai įsirėžė į atmintį bemaž šešioms dešimtims jo dalyvių.

Kanadoje verda politinis erzelis dėl Otavos monumento komunizmo aukoms atminti.

3 klausimai Energetikos ministrui Rokui Masiuliui

Balbieriškis visais laikais mokėjo užsidirbti. Tik porą pastarųjų dešimtmečių miestelio verslumo genas buvo kiek primigęs, bet dabar jis vėl sparčiai skleidžiasi. Balbieriškiečiai apskaičiavo, kad kas penktam lietuviui sukūrus bent po vieną darbo vietą šalyje suklestėtų pramonė. To jie ir siekia – pamažu, bet atkakliai.b

Mokymasis ir skaitymas visada likdavo kalėjimų subkultūros, kuri Lietuvoje jau nyksta, nuošalyje. 11-oje Lietuvos kalinimo įstaigų mokosi trečdalis nuteistųjų, pernai 1,5 tūkst. jų gavo mokslo baigimo pažymėjimus. „Žmonės čia ateina ne mokytis. Tai ne kalėjimas mokykloje, bet mokykla kalėjime“, – prie įėjimo į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pasitinka didžiausios laisvės atėmimo vietose dirbančios bendrojo ugdymo mokyklos – Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro (VJSKBLC) direktorius Arvydas Šuksteris.

„Galiausiai vis tiek lieka mokytojas ir mokinys“, – apie bandymus kaitalioti švietimo sistemą, kopijuoti kažkur pasaulyje pasiteisinusias jos detales „Veidui“ sako vienas iš keturių herojų. Kitaip nei herojais jaunuolių, baigusių užsienio univer­sitetus, bet grįžusių mokytojauti ar kitaip kurti geresnio švietimo visiems, ir negali pavadinti. Tačiau nė vienas iš jų – nei tas, kuris atsimena rašiklio nuospaudas iš mokyklos, nei kitas, kurį supykdė, kad vaikai iš tikrųjų mokosi po pamokų, nei trečias, kuris darbe išklauso paauglių meilės istorijų, nesijaučia kažką paaukoję. Jiems mokytojo darbas – dar prestižas.