Lietuvoje ypač didelis dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos projektams, Lietuvos mokslą ir pramonę pakelsiantiems į pasaulinį lygį. Apie tai, kokie projektai turi galimybes gauti finansavimą MTEP veiklos rūšims, ir apskritai – kas yra MTEP veikla, kalbamės su Lietuvos inovacijų centro (LIC) direktoriumi Kęstučiu Šetkumi.

Labai mažos įmonės, ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai iki š. m. gruodžio 14 d. gali kreiptis Europos Sąjungos ir valstybės teikiamos finansinės paramos ne žemės ūkio veiklos kūrimui ir plėtrai kaimo vietovėse.

Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (RVUL) vadovaujantis traumatologas dr. Algimantas Pamerneckas (56 m.) profesiniu požiūriu aukso amžių išgyveno Kauno klinikose, tačiau, jei ne jis, buvusi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, matyt, ir šiandien vis dar dirbtų labai nuostolingai. Naujam gyvenimui ją prikėlęs medikas juokauja nekilęs be sparnų, bet pastangų siekiant užtikrinti ligoninės gyvenimą ir šiandien reikia daug.

Nepaisant kruvinojo lapkričio 13-osios penktadienio įvykių, Paryžiuje lapkričio 30-ąją turėtų prasidėti viena didžiausių Prancūzijoje kada nors vykusių tarptautinių konferencijų – Paryžiaus klimato kaitos konferencija. Renginys, geriau žinomas kaip COP21, yra Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencija.

Stiprinant Lietuvos konkurencingumą svarbus vaidmuo tenka regionų plėtrai. Juose veikiantys verslininkai, naudodamiesi Europos Sąjungos fondų priemone „Regio Invest LT+“, plėtoja savo verslą, diegia modernią įrangą, kuria ir išlaiko naujas darbo vietas.

Amžinai vasariškose Kanarų salose, besidriekiančiose netoli vakarinės Afrikos pakrantės, net žiemą jautiesi geriau nei lietuvišką vasarą. Ši vieta itin masina Vakarų Europos pensininkus, kurių čia galybė.

Gruodis Lietuvoje kaip įprasta žėrės operomis ir vaikų eglutėmis, tačiau didžiausia metų pabaigos šventė teatralams – ilgai laukta premjera atnaujintame Klaipėdos dramos teatre.

1902 m. Rusijos caras išleido auksinę 37,5 rublio monetą, dabar numizmatų laikomą viena vertingiausių pasaulyje: jos tiražas siekė vos 200 vienetų, tad aukcionuose ši moneta dabar gali kainuoti iki 100 tūkst. dolerių. Tuometė monetos vertė – 37 rubliai ir 50 kapeikų – gali pasirodyti keistoka, tačiau ji visai ne atsitiktinė, nes šis pinigas buvo skirtas ne apyvartai, o caro lošimams Prancūzijos kazino.

Kaune esančio viešbučio-restorano „Babilonas“ rinkodaros direkto­rius ir bendraturtis, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos na­rys Raimondas Krištaponis tiki, kad ekologiškas maistas ir aplinka gali tapti Lietuvos veidu.

Pagal paskiepytų žmonių skaičių Lietuva – viena iš paskutinių Europoje. Kad šios tendencijos greitai pasikeis – neatrodo. Gandais lietuviai dažnai linkę tikėti labiau nei medikų moksliniais argumentais, o daugelyje Europos šalių taikoma praktika skiepyti vaistinėse Lietuvoje atidėta mažiausiai iki kitų metų.

Projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2), kurio dėka spartusis internetas pasieks beveik 99 proc. Lietuvos gyventojų, Europos Komisijos (EK) paskelbtame konkurse pelnė aukštą įvertinimą – socialinio ir ekonominio poveikio bei prieinamumo nominaciją.

Ekspresas      6 Savaitės interviu Ligoninės direktorius A.Pamerneckas: „Viešieji pirkimai – lyg juodoji skylė“         10 Politika S.Skvernelis: ūmus karštakošis ar patyręs lošėjas?        14 Ekonomika Prekybos centrai: nuolaidų karuselė nesustoja               20 Ekologija Atsakomybė: Lietuva prisideda prie klimato šilimo       30   Neglamūrinė Lietuva Veisiejai: šiek tiek pakylėti nuo žemės     32 Sveikata Vakcinacija: pagal paskiepytųjų skaičių Lietuva [...]