„Jeigu pavėlavote išvykti automobiliu – eikite pėsčiomis“, – vienas iš daugelio mūsų karinės žinybos patarimų, kaip elgtis ginkluoto konflikto atveju. Tačiau piliečiams svarbu ne vien žinoti, ką pataria šalies valdžia, bet ir numatyti, kada vis dėlto prireiks instrukcijų, kurių pastaruoju metu pagausėjo. Labiausiai tikėtinas priešininkas – Rusija. Tačiau kada ji užpuls, jeigu iš viso užpuls, Lietuvą ar jos NATO sąjungininkes?

Jei Lietuva nori tapti šalimi, kurios ekonomika pasižymėtų didele pridėtine verte, turime stiprinti mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimą – tokios skambios tezės šiemet skambėjo itin intensyviai. Ar pagaliau ateis taip laukiamas proveržis? Apie tai kalbamės su prof. Vladu Algirdu Bumeliu, kurio pavardė visuomet minima kalbant apie sėkmingus mokslu grįsto verslo pavyzdžius.

Vilniaus universiteto mokslininkai, prognozuodami klimato pokyčius, išskiria 4 įmanomus scenarijus. Pagal juodžiausią iš jų vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje nuo 7 laipsnių šokteli iki 12 laipsnių pagal Celsijų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys sako, kad pesimistinis scenarijus įmanomas, jei atmosferos tarša nemažės.

Sveikata. „Jei jūsų motina nėštumo laikotarpiu ribojo save dietomis, tikėtina, kad ne tik turėsite polinkį tukti, bet ir sunkiau adaptuositės erdvėje, patirsite neurologinių sutrikimų ir būsite mažiau atsparūs navikinėms ligoms“, – įspėja prof. Janina Tutkuvienė, kuri vadovauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros mokslininkų kolektyvui, tyrinėjančiam sąlygas iki nėštumo ir nepakankamos mitybos įtaką palikuonims.

Kai pilietinio karo draskoma Libija 2014-ųjų viduryje netikėtai sugebėjo užtikrinti savo vamzdynų apsaugą ir atnaujino pasaulinį naftos eksportą beveik visu pajėgumu, per dieną rinką papildė tūkstančiai barelių naftos, ir vien šis skaičius padengė šiek tiek padidėjusį pasaulio poreikį. 2014 m. pasaulio poreikis išaugo milijonu naftos barelių per dieną, bet naftos rinkoje padaugėjo 2 mln. statinių. Tai pradėjo didelį naftos kainų kritimą, kuris tęsėsi visus 2015-uosius ir nenuslūgs šiemet.

Apie įvykius Donbase vis labiau kalbama kaip apie įšaldytą konfliktą. Tačiau tai nereiškia, kad situacija Ukrainoje iš esmės taisosi.

Dar prieš dešimt metų terminas „informacinės technologijos“ (IT) reiškė tam tikrą atskirą sritį – kompiuterius, progra­ma­vi­mą, internetą. Tačiau šiandien IT tapo kiekvieno žmogaus kasdienybe, ir atrodo, kad ši jų invazija neketina sustoti.

Mokslas. Fizikas teoretikas Stephenas Hawkingas – bene populiariausias šiuolaikinis mokslininkas, kurio veikalus veikiausiai skaitė ir perprato tik mažoji dalis visuomenės, bet tai nesutrukdė pačiam fizikui tapti daugelio autoritetu ir kone garbintina asmenybe. Apie ankstyvąjį S.Hawkingo gyvenimą sukurtas biografinis filmas „Visko teorija“ tarsi užantspauduoja nuosekliai kurtą ryšį su populiariąja kultūra.

Stilingosios laidų vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės raginimas sugrąžinti mirties bausmę po tragedijos Saviečuose sukėlė audringą reakciją. Gal tai tebuvo emocijos, tačiau “The New York Times” pažymi, kad vis daugiau šalių sugrįžta prie mirties bausmės.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT radijui ir vėliau spaudos konferencijoje įvardino pagrindinius Lietuvos užsienio politikos iššūkius, kurie bus galvos skausmas mūsų šalies diplomatams:

Pirmoji naujų metų darbo diena nenudžiugino milijardierių. Blogiausia, kad ir antrąją dieną tendencijos išlieka panašios – Kinijos akcijų rinka krenta toliau.

JAV prezidentas Barackas Obama griežtina ginklų kontrolę šalyje. Neabejotinai, tokie veiksmai sulauks didžiulio pasipriešinimo, nes dalis amerikiečių teisę turėti ir nešiotis ginklą prilygina žodžio laisvei.