Kitą savaitę vyksiančios Vilniaus knygų mugės svečių sąraše – 35 pavardės. Tačiau iš jų atsijoję knygų iliustratorius bei pieštinių knygų vaikams autorius, ekologiškos mitybos bei sveiko gyvenimo būdo propagandininkus, šiaip įvairius siauro profilio specialistus, išvystame įdomų vaizdą: dauguma užsienio rašytojų Vilniun sugužės iš Rusijos ir Ukrainos.

Naudinga pramoga. Protmūšiai – pastaruosius keletą metų itin sparčiai Lietuvoje populiarėjanti intelektuali pramoga, skirta norintiems sužinoti ką nors nauja, išmėginti savo proto galias ar tiesiog smagiai ir turiningai praleisti laiką su draugais. 1997-aisiais Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete prasidėjęs, o po dešimtmečio barus ir plačiuosius visuomenės sluoksnius pasiekęs žaidimas šiandien sau publikos neieško, tačiau ilgam išlaikyti jos dėmesį pavyksta ne kiekvienam. Kita vertus, protmūšių tiek daug, kad išsirinkti nėra lengva.

Kelionės. 2400 km Havajų salynas Ramiajame vandenyne pabiręs it prašmatnus smaragdo vėrinys, akį traukiantis raudonos lavos upėmis, juodų kraterių žiotimis ir akinančiomis snieguotomis viršūnėmis mėlyname vandenyno apsode.

Lūkesčiai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Egidijus Aleksandravičius tiki, kad Lietuvos sėkmės garantas – jaunimas. Tačiau ne bet koks, o išsilavinęs plačiąja prasme. „Esu įsitikinęs, kad tikrasis universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias, – jis turi ugdyti ir moralinį jautrumą, principingesnį, inteligentiškesnį gyvenimo vertinimą. Tik tokio žmogaus rankose yra didžiausias mūsų ateities šansas – tai elementari išmintis. Priešingu atveju jaunimas bus tik darbščių, be galo agresyvių ir aktyvių rinkos žaidėjų srautas“, – teigia profesorius.

Šie metai kai kuriems gyvūnams prasidėjo rimtais teisiniais nemalonumais. Antai ožka Babli atsidūrė Čhatisgarho (Indija) areštinėje už tai, kad ir vėl išmindžiojo kaimyno teisėjo daržą.

Kelrodžiai. Šviesa, kuri veda laivus į saugų uostą. Pagalbos ženklas. Tikėjimo ir vilties simbolis. Tokį švyturio įsikūnijimą perteikia grožinė literatūros ar filmai, o moderniųjų technologijų fone jis dvelkia nostalgiška praeitimi ir romantika.

„Programuoju save 100 metų ir čia ne humoras“, – prieš pasitikdama 80-ąją sukaktį kuo ramiausiai „Veidui“ dėsto Kauno miesto savivaldybės politikė, praeityje žinoma medikė, šokėja, legendinio sportinių šokių kolektyvo „Sūkurys“ trenerė ir siela – Jūratė Norvaišienė.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos istorikų bendrą knygą „Kunigaikščiai Radvilos“. Jos autoriai – prof. dr. Raimonda Ragauskienė, doc. dr. Genutė Kirkienė ir prof. dr. Alfredas Bumblauskas, taip pat dr. Volodymyras Aleksandrovičius (Ukraina) ir menotyros kandidatė Olga Baženova (Baltarusija). Leidyklai ir autoriams maloniai leidus „Veido“ skaitytojams pateikiame kiek sutrumpintą A.Bumblausko pasikalbėjimą su kunigaikščiu Maciejumi Radziwiłłu (57 m.) iš Varšuvos, Lenkijoje ir Lietuvoje veikiančios bendrovės „Trakcja Tiltra“ valdybos pirmininku.

Iškelta galva, pripažinta nuo Amerikos iki Izraelio, prašmatni kanapė grįžta į Lietuvos daržą, iš kurio prieš pusšimtį metų buvo išvyta kaip netikėlė palaidūnė. Niekuo dėta pluoštinė kanapė prieš bene septynis dešimtmečius buvo prakeikta už sesės marihuanos nuodėmes. Šiandien jai tiesiamas raudonas kilimas ir lenkiamos galvos prieš šio nepaprasto augalo didybę.

Ūkininko profilis. Iš Dotnuvoje gyvenusios septynių vaikų šeimos kilęs šiltnaminių gėlių augintojas Algimantas Žemaitis yra antros, o gal ir trečios gėlininkų kartos atstovas – gėles augino ir jo tėvas. Bet agronomiją studijavęs Algimantas sako, kad polinkį ir meilę augalams jis paveldėjo iš močiutės Aleksandros. Gėlininkas į savo verslą įtraukė ir žmoną Vitaliją bei penkis vaikus: dukras Vaidą ir Aušrą (iš pirmos santuokos) bei sūnus Eimantą, Evaldą ir Rūtenį.

Pelno link. Moterų verslumas – neišnaudotas potencialas, kuris galėtų tapti postūmiu visai šalies ekonomikai. Tačiau šiandien palyginti maža dalis moterų Lietuvoje yra nuosavo verslo savininkės.

Šioje laidoje: kas sužlugdė neeilinę Seimo sesiją? Interviu su Seimo nariu Valentinu Stundžiu. Ar išsaugosime lietuvių kalbą? Puslapis vasario 21 d. pažymimai Tarptautinei gimtosios kalbos dienai. Kalbamės su V. Stundžiu ir kalbininku, profesoriumi Arnoldu Piročkinu. Kodėl Lietuvoje nepopuliarūs referendumai? Tęsiame pokalbį su buvusiu Konstitucinio Teismo pirmininku Juozu Žiliu. Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, [...]