Mūsuose vis dar galioja stereotipas, neva derybininkas turi būti labai kietas ir gebėti paguldyti oponentą ant menčių. Dažnai pasiteirauju žmonių, su kuo jie asocijuoja sėkmę derybose. Sakyčiau, kad du trečdaliai atsako, jog sėkmingomis derybomis laiko tas derybas, kuriose jie laimėjo naudos. Sau, žinoma.

Lietuviai vis dažniau renkasi keliauti ir atrasti iš naujo savo šalį. Vietinių turistų skaičius auga jau kelintus metus iš eilės. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos pateikia 10 įdomių faktų apie vietinį turizmą.

Tai yra bendras Europos ir Baltijos šalių reikalas. Latvija niekada tokio noro nėra pareiškusi ir neišsiskirs iš Baltijos šalių ir Europos Sąjungos pozicijos. Taip viešėdamas Vilniuje į klausimą, ar Latvija gali pirkti elektros energiją iš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės, atsakė naujasis šalies premjeras Maris Kučinskis.

„Sveiki, aš – Andrius. Ir aš tas bičas iš „Foje“, – labinasi Andrius Mamontovas, ir minia gerbėjų, kaip ir 1989-aisiais, per Roko maršą, jam pritaria: „Tam, kas klajoja nakty, laužo šviesa bus viltis…“

Neseniai internete aptikau gražų filmuką: ant Gedimino kalno stūkso atstatyta pilis. Iškart paspaudžiau mygtuką, kad patinka, ir pasidalijau su tinklo draugais. Gal kada nors Aukštutinė pilis bus pastatyta iš naujo – jei tik visas kalnas nenušliauš žemyn.

Ar reikia paskelbti asmenų, kurie turi sąskaitų Šveicarijos HSBC banke, pavardes?

Ši Jono Armono knyga – tai įtempto siužeto kino filmą primenanti vieno žmogaus, vienos šeimos ir visos tautos, išgyvenusios tremtį, istorija. Jis gimė Lietuvoje, amerikiečio ir lietuvės šeimoje; tremtyje, Sibiro platybėse, buvo mokomas tapti pavyzdingu tarybiniu piliečiu, o sulaukęs dvidešimties gavo galimybę išvykti iš Sovietų Sąjungos ir laisvajame pasaulyje – Amerikoje – pradėti gyvenimą iš naujo.

Europos sostinės savo gyventojus ir svečius džiugins ne tik atšilusiais orais, bet ir įvairių švenčių bei festivalių gausa. Pateikiame penkis renginius, kuriuos verta pamatyti šį pavasarį.

Minint Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių atkūrimo 25-ąsias metines, Japonijoje praėjusią savaitę lankėsi Lietuvos Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vadovaujama delegacija, kurioje buvo energetikos ministras Rokas Masiulis, opozicijos lyderis An­drius Kubilius, socialdemokratė Irena Šiaulienė, „darbietė“ Dangutė Mikutienė.

Akademinės žinios ir darbo patirtis dar nėra viskas. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto direktorius olandas Ivo Matseris teigia, kad studentai neturėtų strimgalviais lėkti į darbo rinką.

Rusija naudoja socialinės medijos trolius, kad paveiktų Europos šalių politiką, rašo “The Observer”.

O Greifenbergeris neturėjo proanūkio? O Čarnas? Jo prosenelis rengė kruviną valstybinį raudonąjį perversmą, o Požela Kažkelintasis oro uoste bomba gąsdino. Ar feisbuke sveikindamas Vasario 16-osios proga Lietuvos trispalvę raudona spalva į viršų apvertė ne dėl genuose užkoduoto prielankumo raudonai spalvai? Gal jam labiau tiktų susisiekimo (juk „išmano“ apie lėktuvus), krašto apsaugos (TV projekte išmoko, kaip pamesti jam patikėtą ginklą) ar vidaus reikalų ministro postas (juk matė, kaip dirba policija, įkaušusį jį tempdama iš SPA Druskininkuose)?